1.6 pav. Dangaus sfera (jos projekcija į dienovidinio plokštumą) įvairiose
geografinėse platumose: a) = 0°,     b) 0° < < +90°,     c) = +90°

Dangaus poliaus aukštis h_p kurioje nors stebėjimo vietovėje, kaip matėme (žr. Dangaus sfera), yra lygus šios vietovės geografinei platumai . Vadinasi, pereinant iš vienos platumos į kitą, turi pasikeisti žvaigždėtojo dangaus bendra išvaizda bei šviesulių parinio judėjimo horizonto atžvilgiu pobūdis. Pradėkime nuo Žemės pusiaujo ( = h_p = 0°). Čia (1.6 pav., a) dangaus ašis yra matematinio horizonto plokštumoje, šiaurinis dangaus polius P sutampa su šiaurės tašku N, pietinis dangaus polius P' – su pietų tašku S, dangaus pusiaujas QQ' eina per zenitą Z ir nadyrą Z', jo ir visų dangaus lygiagrečių (pvz., ab) plokštumos statmenos matematinio horizonto plokštumai. Čia visi šviesuliai pateka ir nusileidžia statmenai horizontui, o virš jo (ar po juo) išbūna pusę paros. Iš Žemės pusiaujo matyti ir šiaurinė, ir pietinė dangaus sferos pusės.

Stebėtojui tolstant nuo pusiaujo ir artėjant, pavyzdžiui, prie Šiaurės ašigalio, šiaurinis dangaus polius kyla vis aukščiau, pietinis dangaus polius smunka vis giliau po horizontu, o dangaus pusiaujas ir dangaus lygiagretės vis labiau krypsta į horizontą (1.6 pav., b). Šiaurinio dangaus poliaus aplinkoje šviesulių parinės lygiagretės yra virš horizonto, o pietinio poliaus aplinkoje – po horizontu. Šias dangaus sferos sritis nuo likusios dalies skiria dangaus lygiagretės, atitinkančios deklinaciją = ±(90º – ) (1.6 pav., b: ab ir kl). Vadinasi, jeigu šviesulių deklinacija
(1.1)

jie toje geografinėje platumoje visą laiką yra arba virš horizonto ( > 0), arba po horizontu ( < 0). Pirmuoju atveju šviesuliai bus nenusileidžiantys, antruoju – nepatekantys. Šviesuliai pateka ir nusileidžia, jeigu jų deklinacija

(1.2)

Nesunku įrodyti, jog kai šviesulių deklinacija = , jie kulminuoja zenite. Kai < , šviesuliai kulminuoja į pietus nuo zenito (1.6 pav., b taškuose c, e ir k), tada jų zenitinis nuotolis

(1.3)

(arba )

Kai > , šviesulių viršutinė kulminacija vyksta į šiaurę nuo zenito, t.y. tarp zenito ir šiaurinio dangaus poliaus (1.6 pav., b taške a), o jų

(1.4)

(arba )

Kada nenusileidžiantys šviesuliai yra apatinėje kulminacijoje (1.6 pav., b tarp P ir N), jų

(1.5)

(arba )

Šviesuliai, esantys dangaus pusiaujyje, virš horizonto matomi pusę paros. Pietinio dangaus šviesuliai virš horizonto išbūna trumpiau negu po juo (1.6 pav., b ef), o šiaurinio dangaus šviesuliai, atvirkščiai, virš horizonto būna didesnę paros dalį negu po horizontu (1.6 pav., b cd). Kuo arčiau Šiaurės ašigalis, tuo didesni dangaus sferos segmentai su nenusileidžiančiais ir nepatekančiais šviesuliais, tuo mažesnė pietinio dangaus dalis pasirodo virš horizonto.

Šiaurės ašigalyje ( = +90°) dangaus ašis sutampa su vertikaliąja linija, šiaurinis dangaus polius v su zenitu, dangaus pusiaujas – su matematiniu horizontu (praranda prasmę dangaus dienovidinis, šiaurės, rytų, pietų ir vakarų taškai), o dangaus lygiagretės – su almukantarais (1.6 pav., c). Čia parinis šviesulių judėjimas vyksta nekintant jų aukščiui h, o visi pietinio dangaus šviesuliai yra nepatekantys. Aišku, Pietų ašigalyje ( = –90°) niekada nesimato šiaurinio dangaus šviesulių.