Dvyliktą valandinę juostą dalija datos keitimosi linija. Ji eina ištisai vandenimis maždaug 180o geografinės ilgumos dienovidiniu. Nuo šio dienovidinio nukrypstama, kai reikia pasukti į Beringo sąsiaurį ir aplenkti apgyvendintus Ramiojo vandenyno salynus.

Abipus datos keitimosi linijos data skiriasi viena para: į rytus nuo jos data yra ankstesnė (senesnė) negu į vakarus. Pavyzdžiui, kai Čiukčių pusiasalyje sausio 1 d., tai Aliaskoje (už Beringo sąsiaurio) dar tik gruodžio 31 d. Nauja data, atėjusi į Žemę datos keitimosi linija, toliau palaipsniui plinta į vakarus.

Datos keitimosi linija padeda išvengti klaidų skaičiuojant dienas kelionėse aplink pasaulį. Jeigu pasaulis apkeliaujamas rytų kryptimi (Žemės sukimosi kryptimi), tai padaromas papildomas apsisukimas apie Žemės ašį ir keliautojas norėdamas prisitaikyti prie vietinio laiko, turi vis pasukti laikrodžio rodykles pirmyn. Šitaip jis aplenks laiko skaičiavime pasilikusius vietoje viena para. Apkeliavus pasaulį vakarų kryptimi, tarsi anuliuojamas vienas Žemės apsisukimas ir keliautojas, vis pavarydamas laikrodžio rodykles atgal, praras vieną parą palyginti su išvykimo vietos data. Taip neatsitiks, jeigu keliautojas nepamirš datos keitimosi linijos.

Kada laivas plaukia iš vakarų į rytus ir kerta datos keitimosi liniją, datą reikia keisti į ankstesnę (vakarykštę), o kai plaukia į vakarus - į vėlesnę (rytdienos). Praktiškai, perkirtus šią liniją, data nekeičiama iki ateinančio vidurnakčio, o po to paliekama ta pati (ta pati data tęsiasi dvi paras), jei plaukiama į rytus, ir praleidžiama viena data, jei plaukiama į vakarus (pavyzdžiui po kovo 1 d. eina kovo 3 d.).