MOKSLASplius.lt

6. Atomo ir branduolio fizika

Pirmasis Boro postulatas. Egzistuoja nuostoviosios, t. y. nekintančios laike, atomo būsenos, apibūdinamos diskrečiosiomis leistinomis energijos reikšmėmis. Šių būsenų atomas nespinduliuoja energijos.

Antrasis Boro postulatas. Pereidamas iš vienos nuostoviosios būsenos į kitą, t. y. atomo elektrono energijai šuoliškai kintant, atomas išspinduliuoja arba sugeria šviesos kvantą.

Protonai ir neutronai (bendras pavadinimas – nukleonai) yra mikrodalelės, iš kurių susideda atomų branduoliai.

Atominis skaičius Z nusako branduolio protonų skaičių.

Masės skaičius A lygus branduolio nukleonų skaičiui.

Izotopais vadinami vienodų atominių skaičių, bet skirtingų masės skaičių branduoliai.

Branduolio masės defektu vadinamas atskirai paimtų protonų ir neutronų masių sumos ir iš šių protonų ir neutronų sudaryto branduolio masės skirtumas.

Branduolio ryšio energija vadinamas darbas, kurį reikia atlikti suskaidant šį branduolį į nesąveikaujančius nejudančius nukleonus.

Savitąja ryšio energija vadinama vienam nukleonui tenkanti branduolio ryšio energija.

Branduolio ryšio energija lygi branduolio masės defektui, padaugintam iš šviesos greičio vakuume kvadrato.

Radioaktyviuoju skilimu, arba radioaktyvumu vadinamas reiškinys, kai nepatvarieji vieno elemento izotopai išspinduliuoja daleles (ir elementariąsias, ir branduolių dalis) ir virsta kito elemento izotopais.

$\displaystyle \alpha $ (alfa) dalelėmis vadinamas helio atomo branduoliai, susidedantis iš dviejų protonų ir dviejų neutronų.

$\displaystyle \beta $ (beta) dalelėmis vadinami branduolio skleidžiami elektronai.

$\displaystyle \gamma $ (gama) spinduliuote vadinamas didelės energijos kvantų srautas, t. y. labai trumpų bangų ilgių ($ \lambda<10^{10}m $) elektromagnetinė spinduliuotė.

Radioaktyviosios medžiagos tam tikro kiekio (mėginio) aktyvumas lygus tikėtinų radioaktyviųjų skilimų skaičiui per laiko vienetą.

Savituoju aktyvumu vadinamas medžiagos masės vieneto aktyvumas.

Radioaktyviojo izotopo pusėjimo trukme vadinamas laikas, per kurį suskyla pusė pradinio branduolių kiekio.

Radioaktyvioji skilimo konstanta atvirkščia laikui, per kurį nesuskilusių branduolių skaičius sumažėja e = 2,72 kartų.

Branduolinėmis reakcijomis vadinami atomų branduolių virsmai, vykstantys dėl branduolių sąveikos su elementariosiomis dalelėmis, $\displaystyle \gamma $ kvantais ir tarpusavyje.

spausdinti