MOKSLASplius.lt

Virtualūs eksperimentai

Dvigubas kvantinis šulinys

Šis eksperimentas yra techniškai gana sudėtingas. Prieš jį nagrinėjant siūlome susipažinti su viengubu kvantiniu šuliniu . Pirmiausia nustatome atsakymų šrifto dydį šiame puslapyje taip, kad gerai matytume atsakymus DQW0<\![CDATA[ Šrifto dydis: ">

daugiau | spausdinti

2L ir 3L sistemos

Tik keletas įdomiausių iš čia išvardytų elektroninių priedų

  1. KVANTINĖS MECHANIKOS POSTULATAI IR HILBERTO ERDVĖ
    1. Kvantinės mechanikos postulatai, paaiškinti Sterno ir Gerlacho eksperimentu
    2. Hilberto erdvė
    3. Tankio matrica uždaroms ir atviroms kvantinėms sistemoms
  2. DVIEJŲ LYGMENŲ MODELIAI

daugiau

Kosminių kūnų orbitų trikdymai II

Apie planetą beveik apskritimine orbita skrieja palydovas. Planetos masė yra 81 kartą didesnė už palydovo (maždaug tiek skiriasi ir Žemės bei Mėnulio masės).

Pažiūrėkite, kas gali nutikti, jei šios stabilios sistemos link iš kosmoso atskrietų kitas kūnas, kurio masė yra panašaus dydžio, kaip ir palydovo masė.

Kiekvieną kartą paleidus eksperimentą iš naujo, jo eiga bus vis kitokia.

Eksperimente atskriejančio kūno masę galima pakeisti nuo 0,1 iki 3 sistemos palydovo masės.

daugiau

Juodo kūno spinduliavimas

Juodas kūnas – tai tam tikras realaus objekto supaprastinimas, naudojamas, norint išskirti pagrindines objekto savybes, ignoruojant tiriamam reiškiniui ne tokius svarbias savybes. Juodas kūnas yra panaši abstrakcija kaip ir materialus taškas, kuomet neatsižvelgiama į objekto geometrinius matmenis ir laikoma, kad jo visa masė sukoncentruota viename taške – jo svorio centre. Pavyzdžiui, tai leidžia pakankamu tikslumu aprašyti kūnų ar krūvininkų sąveiką, jei tik atstumai tarp jų gerokai didesni nei jų matmenys.
Taip pat fizikoje vartojama sąvoka idealios dujos irgi yra tam tikra realių dujų ar jų mišinio abstrakcija - laikoma, kad dujas sudaro vienodos rutuliukų formos molekulės, tampriai sąveikaujančios viena su kita.

daugiau

Kosminių kūnų orbitų trikdymai

Šiame kompiuteriniame modelyje stabilios dvinarės sistemos link atskrieja kitas dangaus kūnas, jo masė yra keliolika kartų mažesnė, nei besisukančių kūnų masė.
Kiekvieną kartą paleidus eksperimentą, šis kūnas atskrieja vis kitokia trajektorija, ir galima stebėti, kaip skirtingai jis sutrikdo dvinarę sistemą. Jo trajektorija brėžiama geltona linija dešiniame grafike.

Jeigu kūnas praskries gana toli, jo poveikis bus visai nežymus, dvinarės sistemos trajektorijos grafike pakitimų galima ir nepastebėti.

Tačiau jei jis praskries arčiau, pamatysite, kad dvinarės sistemos trajektorijos ženkliai pasikeičia, šie du kūnai gali pradėti skrieti visiškai kitokiomis orbitomis.

daugiau

Molekulių judėjimas gravitacijos jėgos lauke

Šis modelis iliustruoja molekulių, vaizduojamų mažais rutuliukais, šiluminį judėjimą, dar vadinamą Brauno judėjimu, mokslininko Roberto Brauno (Robert Brown), atradusio šį reiškinį 1827 metais, garbei.

Jis stebėjo mikroskopinio dydžio sporas vandenyje ir pamatė, kad jos visą laiką netvarkingai virpa, tarsi būtų nesmarkiai stumdomos į visas puses. Temperatūrai didėjant, tokio judėjimo intensyvumas taip pat didėjo.

Braunas padarė išvadą, kad sporos juda todėl, kad vandens molekulės netvarkingai atsitrenkia į jas iš visų pusių, tarsi bilijardo rutuliai, ir šie smūgiai nesikompensuoja. Brauno judėjimas stebimas ir dujose.

daugiau

Dvinarė žvaigždžių sistema

Dvinarės žvaigždžių sistemos nėra retas reiškinys kosmose.

Tokios žvaigždės skrieja viena apie kitą, veikdamos viena kitą savo gravitacijos laukais, apie bendrą masės centrą, kuris yra jų trajektorijos viduje.
Abu kūnai skrieja pagal Keplerio dėsnius, jų orbitos yra elipsės formos.
Dėl gravitacijos jėgos žvaigždės gali ir deformuotis, keistis savo medžiaga.

Jeigu stebėtojas yra jų trajektorijos plokštumoje, tuomet jis gali pastebėti, kad žvaigždės viena kitą užtemdo ir kinta bendras sistemos spindesys.
Šis metodas plačiai naudojamas astronomijoje ir tokioms dvinarėms sistemoms aptikti bei jų periodui išmatuoti, ir rasti žvaigždes, kurios turi savo palydovus.

daugiau

Šviesos refrakcija

Šviesos lūžis dviejų aplinkų riboje

Šviesa, eidama per dvi skaidrias terpes, turinčias skirtingus lūžio rodiklius, lūžta, tai yra pasikeičia jos sklidimo kryptis.
Įdomu tai, kad šviesa per šias aplinkas sklinda taip, kad kelią įveiktų per trumpiausią laiką, tai yra pačiu optimaliausiu būdu. Gamtoje yra labai daug reiškinių, kurie vyksta pačiu optimaliausiu būdu, tačiau tai pastebėti nėra lengva.

Susipažinę su šiuo eksperimentu, sužinosite, kaip tai galima įrodyti matematiškai: Šviesos lūžio dėsnis Maupertuis principo požiūriu

daugiau

Šviesos dispersija

Šviesos dispersija

Daugelio skaidrių medžiagų šviesos lūžio rodiklis priklauso nuo bangos ilgio, todėl balta šviesa, turinti savyje įvairiausių ilgių bangų, gali būti išskaidyta į sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, su stikline prizme.

Šiame virtualiame eksperimente galite pažiūrėti, kaip sklis šviesa, nukreipus į prizmę vieno bangos ilgio šviesą (kairėje pusėje) – raudonos, mažiausios bangos ilgio šviesa, bus laužiama mažiausiai, ir, vis mažėjant šviesos bangos ilgiui, spindulys bus laužiamas vis smarkiau ir smarkiau.
Tačiau, jeigu šviesos šaltinis yra monochromatinis – skleidžia tik vieno bangos ilgio šviesos bangas, naujų spalvų neatsiras.

daugiau
Syndicate content