Lietuviškų kompiuterinių programų sąvado paskirtis
Su kompiuteriais turime bendrauti lietuviškai – tai tezė, kurią Matematikos ir informatikos instituto mokslininkų grupė ėmėsi propaguoti prieš penkiolika. Tada atrodė egzotiška ir neįtikėtina. Dabar jau turime nemažai sulietuvintų (lokalizuotų) kompiuterių programų: ir didelių („Microsoft“ raštinės paketas, „Mozilla“, „OpenOffice.org“), ir mažesnių, ypač skirtų mokykloms, mokymuisi. Daugiau verčiama programų, daugiau vertėjų reikia, reikalingas išmanymas, kokybė, kontrolė.
Lietuviškų kompiuterinių programų sąvadas – tai veikla, skirta dažniau naudojamoms lietuviškoms kompiuterinėms programoms sisteminti ir, svarbiausia, jų kokybei įvertinti. Svetainėje bus pateiktas sulietuvintų programų rinkinys, kiekviena programa trumpai aprašyta, nurodyta, kur ją galima rasti, kokios naudojimo sąlygos ir pan. Toliau bus pateikiama programos vertimo (lokalizavimo) ekspertizė pagal specialų klausimyną. Svetainėje skatinamos skaitytojų diskusijos, pasisakymai kompiuterinių programų lietuvinimo klausimais.
Programų lokalizavimo išbaigtumas ir kokybė
Vykdant projektą „Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė“ 2007–2008 m. buvo analizuojamos lokalizuotos programos. Daugelyje ekspertizių pasidžiaugiama, kad programa sulietuvinta, bet pateikiama ir priekaištų, jog programos lokalizavimas neišbaigtas, yra taisytinų ir redaguotinų vietų. Buvo ekspertuotos toli gražu ne visos sulietuvintos programos, tik dažniau naudojamos ir bent patenkinamai sulietuvintos, kurias verta rodyti visuomenei.
Ekspertizėse analizuojamas atskirų programų lietuvinimas. Tikimės, jas paskaitę lokalizuotojai pakoreguos savo darbo rezultatus. Tačiau nagrinėjant atskiras programas susidarė bendras vaizdas ir apie visas lietuvinamas programas ir (arba) jų grupes. Apie tai ir pakalbėsime atkreipdami dėmesį į dažniau pasitaikančius trūkumus, jų priežastis ir galimus kelius jų išvengti ateityje.
Apginta disertacija „Kompiliatorių internacionalizacija“
Rugsėjo 21 d. šia tema apgynė daktaro disertaciją Matematikos ir informatikos instituto doktorantas Rimgaudas Laucius. Tai pirmasis darbas, kuriame išsamiai nagrinėjamos kompiliatorių internacionalizavimo problemos. Kompiliatorių internacionalizacijos tema apskritai nauja – egzistuoja tik netiesiogiai su ja susiję mokslinės ir metodinės informacijos šaltiniai.
Daugelio programų lokalizavimo (lietuvinimo) patirtis parodė, kad net tarptautinei rinkai skirta programinė įranga dažnai būna nepakankamai internacionalizuota, todėl reikia nemažai sąnaudų jai lokalizuoti. Parašyti internacionalizuotą programą būtų lengviau ir tokių programų būtų daugiau, jeigu būtų internacionalizuotos programinės įrangos gamybos priemonės, visų pirma kompiliatoriai. Štai čia ir atsiranda kompiliatorių internacionalizavimo problema, kuri skiriasi nuo įprasto taikomųjų programų internacionalizavimo tuo, kad reikia internacionalizuoti ne tik sąsają su naudotoju (programuotoju), bet ir programų gamybos (kompiliavimo) komponentus.
Nauja „OpenOffice.org“ versija
Modestas Rimkus, modestas.rimkus@ktl.mii.lt
2007 m. birželio 12 d. pasirodė nauja atvirojo raštinės programų paketo „OpenOffice.org“ 2.2.1 versija. Lyginant su kovo mėnesį išleista 2.2 versija, naujojoje tik ištaisytos pastebėtos klaidos. Tačiau verta paminėti ir „OpenOffice.org 2.2“ versijos naujienas. Šioje versijoje patobulinta paketo tekstų rengyklė, skaičiuoklė, pateikčių ir duomenų bazių programos. Be naujų funkcijų, užlopytos ir naujai atrastos programos saugumo spragos, kuriomis galėjo pasinaudoti kenkėjai, naudotojui atvėrus užkrėstą dokumentą ar tinklalapį.
Programinės įrangos lokalizavimas Lietuvoje
Programinės įrangos lokalizavimas Lietuvoje buvo pradėtas vėliau negu daugelyje kitų Europos šalių. Kada buvo sulietuvinta pirmoji programa, sunku pasakyti. Matyt, tai buvo kokia nors nedidelė programėlė ir sulietuvinta tik iš dalies.
Bendrovės „Microsoft“ gaminamos programinės įrangos lokalizavimas į oficialias Europos Sąjungos kalbas
Kodėl programos lokalizuojamos?
Kompiuteris – intelektualus prietaisas, galintis atlikti įvairias užduotis. Su juo dirbame tarytum bendraudami su žmogumi. Jam duodame komandas, išreikštas konkrečia kalba (lietuvių, anglų, rusų). Ta pačia kalba gauname ir pranešimus iš kompiuterio. Į kompiuterį galima žiūrėti kaip į partnerį, kalbantį viena ar kita kalba. Jeigu mes, juo labiau mūsų vaikai, būsime priversti nuolat bendrauti su svetimos kultūros ir svetima kalba kalbančiu partneriu, pamažu ir patys prarasime savo kalbą, kultūrą ir savimonę.
Kitas dalykas – ekonominis. Rinkos ekonomikoje ir konkurencinėje kovoje laimi tas, kieno darbo našumas didesnis. Darbas su svetima kalba kalbančiu kompiuteriu yra lėtesnis, o kompiuterio panaudojimas paviršutiniškas, nes subtilesnės jo galimybės išvis nepasiekiamos.