Su aukštojo mokslo reforma atėjusi naujoji rektorių rinkimo tvarka kol kas primena rinkimų parodiją – jau antras rektorius į postą perrinktas vienbalsiai. Prieš savaitę vienbalsiai perrinkta ir kolegijos direktorė. Viena reformos autorių švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė didesnių ir stipresnių personalijų pokyčių tikisi ateityje. Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Vytauto Daujočio manymu, problema, kad į rektorių renkančias tarybas sustatomi savi žmonės.

Pagal naująją Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą tvarką, rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių. Rektoriai naujajai tvarkai priešinosi ir baiminosi prarasti autonomiją, o Švietimo ir mokslo ministerija įrodinėjo, kad taip didės universitetų atvirumas ir atskaitomybė visuomenei. Teigta, kad skaidrumo įneš rektoriaus rinkimas viešo konkurso būdu.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Remiantis medicinos literatūros patirtimi straipsnyje teigiama, kad siekiant pagrįsti teiginį įsigali praktika pateikti kuo daugiau nuorodų, o ne vieną ar du pačius svarbiausius šaltinius. Reiškinys įvardijamas, kaip citavimo kiekybės dominavimu prieš kokybę. Šio reiškinio pasekme nurodomas ir nusivylimas žurnalo cituojamumo rodikliu (impact factor), kuris naudojamas žurnalo reikšmingumui vertinti. Pastebima, kad citavimų kiekio didėjimas susijęs su žurnalo cituojamumo rodikliu didėjimu. -RN-

Nuorodos: http://www.the-scientist.com/article/display/57589/.

Žurnalas The Scientist tęsia seriją straipsnių skirtų recenzavimo (angl. peer review) problemų apžvalgai. Ankstesnius straipsnius galima rasti ten pat suradus langelį Related Articles. Naujajame straipsnyje aprašomos penkių publikacijų istorijos. Šių publikacijų autoriai susidūrė su tomis pačiomis prasto recenzavimo problemomis, kai atidavė savo straipsnius žurnalams turintiems aukštą cituojamumo rodiklį (Impact Factor) arba First Tier. Jų darbai vėliau publikuoti žurnaluose su žemu cituojamumo rodikliu arba Second Tier pasirodė besantys labai reikšmingi. -RN-

Nuorodos: http://www.the-scientist.com/templates/trackable/display/article1.jsp?a_day=1&index=1&year=2010&page=30&month=8&o_url=2010/8/1/30/1#comments.

Mano kartai Tomas Venclova – legenda. Įstojome į Vilniaus universitetą šešiasdešimtaisiais, kai jau buvo išvaikyta garsioji Meilės Lukšienės, Vandos Zaborskaitės, Irenos Kostkevičiūtės literatūros katedra, klausydamiesi Jurgio Lebedžio, Donato Saukos, Adolfo Sprindžio paskaitų, pašnibždomis aptarinėjome šią legendą.

Berniukas ir tėvo biblioteka (turtinga, patys matydavome Antaną Venclovą su atliekamomis knygomis bukinistinių retenybių prikimštame antikvariate prie Visų šventų bažnyčios), jaunuolio ir tėvo konfliktas, jauno genijaus ir jį supančios aplinkos konfliktas, gandai apie ujimą ir persekiojimą – nuo visos šios maišto prieš santvarką, drąsos, vienišumo, neįvertinto ir persekiojamo talento dramos kvaito poezija pramuštos mūsų galvos, virė jaunas kraujas.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

423 m. prieš Kristaus gimimą, per Didžiųjų dionisijų šventę, Atėnuose buvo pastatyta Aristofano komedija „Debesys“. Konkurse tada ji užėmė tik trečią vietą: pirmąją gavo Kratinas už komediją „Butelis“ (apie paties dramaturgo kovą su alkoholizmu), antrąją – Amipsijus, apie kurį beveik nieko nežinome. Jų komedijos neišliko, o „Debesys“ skaitomi ligi šiol.

Literatūriniu požiūriu tai bene geriausias Aristofano veikalas – su puikiais poetiškais chorais, be to, nemeluotai juokingas. Komedijos centre – sodietis Strepsiadas, šalia kurio namų įsirengė „mąstyklą“ filosofas Sokratas (tada jis dar buvo gyvas ir greičiausiai matė spektaklį). Strepsiadas – patriarchališkai doras žemdirbys, kurio sūnus, kaip paprastai būna, jau pasidavė naujoms madoms ir dėl to kelia tėvui nerimą. Gal tas Strepsiadas truputį komiškas, tačiau be jo, anot Aristofano, visuomenė ir valstybė nedelsiant sugriūtų. Svarbiausias daiktas jam yra tėvų priesaikai ir tautinės šventenybės. Jis žino, kad pridera tikėti senaisiais dievais – tiksliau, atlikti ritualus jų garbei. Jam viskas yra aišku, jis lengvai skiria gėrį ir blogį, juoda ir balta.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

JAV Vašingtono valstijos universitete dirbantis lietuvis Paulius Grivickas savo kailiu patyrė, kad Lietuvos valdžios deklaruojamas siekis susigrąžinti į tėvynę emigravusius jaunus mokslininkus tėra tuščias šūkis.

36-erių fizikos mokslų daktaras P.Grivickas neslepia nusivylimo. Skaudi patirtis, įgyta bendraujant su mūsų krašto mokslo politikos formuotojais, 13 metų užsienyje gyvenantį mokslininką veikiausiai paskatins savo teises ginti teisme.

Atsisveikino su kolegomis.

Prieš metus lankydamasis Lietuvoje P.Grivickas sužinojo apie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pradedamą administruoti naują programą, supaprastintai vadinamą Visuotinės dotacijos priemone. Iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų finansuojamos programos jaunų ir patyrusių mokslininkų tyrimams Lietuvoje numatoma paskirstyti apie 100 mln. litų. Siūlomos patrauklios sąlygos paskatino JAV dirbantį mokslininką išmėginti jėgas ir gimtinėje. LMT pateiktas P.Grivicko projektas 2010 birželio 1 dieną pateko tarp 52 patvirtintų darbų. "Atsisakiau 58 tūkst. JAV dolerių metinio kontrakto su Vašingtono valstijos universitetu, pranešiau savo darbdaviams, kad paliksiu darbovietę iki rugsėjo, todėl nebepateikiau paraiškos darbo vizai JAV pratęsti. Dėl sprendimo grįžti į Lietuvą mano žmona atsisakė siūlomos doktoranto vietos JAV", - LŽ sakė P.Grivickas. Džiugią žinią jis pasakojo pranešęs kitiems savo grupės nariams, drauge dirbusiems rengiant projektą, ir gavęs jų patvirtinimą dėl tolesnio bendro darbo.

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Žiniasklaida jau apšvietė korupcijos užkaborius, kuriuose vyko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuotas konkursas aukštųjų mokyklų reitingavimui. Tačiau iki pilno vaizdelio trūksta aiškumo, kokios yra reitingavimo sistemos ir koks čia turėtų būti valdžios institucijų vaidmuo.

Kas reitinguoja?

Reitingas lydi universitetus nuo pat jų atsiradimo pradžios. Karaliai vienus universitetus mylėjo ir globojo labiau nei kitus. Valstybė reitinguoja universitetus akredituodama arba neakredituodama universitetų ar jų atskirų studijų programų, skirdama biudžeto asignavimus, kurių dydis priklauso nuo universiteto veiklos apimties ir rezultatų kokybės.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Spaudoje paskelbta informacija apie šalies universitetų reitingavimo konkursą laimėjusią viešąją įstaigą Demokratinės politikos institutas ir jos vadovo, Lietuvos Respublikos Seimo nario dr. Manto Adomėno reakciją į kritiką savaitraštyje „Veidas“ sukelia nemažai minčių. Anaiptol ne tik apie konkursą, kuriame dalyvavo vienintelis DPI, ir apie faktą, kad jo vadovas yra LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. Šis komitetas tiesiogiai kontroliuoja LR Švietimo ir mokslo ministerijos darbą, tad kalba šiuo atveju eina apie negrabiai maskuojamą politinį nepotizmą ir stambaus masto korupciją.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus.

Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Statistikos nėra

Studijų reformos pasekmės: Lietuvos aukštosiose mokyklose mokslų kainos išaugo nuo trijų iki dvidešimties kartų. Statistikos, kiek abiturientų studijas renkasi ne Lietuvoje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerija nė nesivargina to išsiaiškinti.

Nuorodos: Visas straipsnis balsas.lt.

Šiemet 85 metų sukaktį minintis akademikas Antanas Kudzys bene vienintelis Lietuvoje per penkerius pastaruosius metus paskelbė net septynias dešimtis darbų įvairiuose viso pasaulio mokslo leidiniuose, tačiau yra metamas, pasak mokslininko, iš Lietuvos mokslų akademijos (LMA).

"Ne tik mane, meta ir kitus - Jurą Požėlą, Joną Kubilių... Taip diktuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Žmonės, kuriems per 75-eri, nebėra nusipelnę, į jų vietą norima priimti kuo daugiau visokių "chaltūrščikų", ne mokslininkų", - apie naująjį, šiemet patvirtintą LMA statutą, skirstantį akademikus į tikruosius narius ir narius emeritus, atsiliepė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A.Kudzys. Akademikas griežtai kritikavo visą Lietuvos mokslo reformą. Blogiausia, jo manymu, yra tai, kad užkertamas kelias gabiems provincijos jaunuoliams siekti aukštojo mokslo, nes jis pasidarė labai brangus. Antras dalykas - Lietuvai reikia ne kuo daugiau aukštąjį mokslą baigusių žmonių, bet kad geriausieji, talentingiausieji liktų savame krašte. "Šito nėra. Jei tik koks talentas - tuoj išvažiuoja į užsienį, o čia į universitetus asistentais ateina tie, kurie kitur neranda darbo. Taip orientuojama visa mokslo pertvarka Lietuvoje ir visai nesiskaitoma su mokslininkais, - kalbėjo prof. A.Kudzys. - Skaudžiausia, kad mokslui vadovauti pradėjo žmonės, kurie patys nėra mokslininkai."

Nuorodos: Visas straipsnis lzinios.lt.

Lutz Bornmann'o straipsnyje apžvelgiami tyrimai rodantys kaip mokslininkai prisitaiko prie bibliometrinių rodiklių naudojimo finansuojant mokslą. -RN-

Nuorodos: http://www.lutz-bornmann.de/icons/Mimicry.pdf.

Straipsnyje apibūdinama nauja akademinio publikavimo sistema, kuria bandoma spręsti problemas susijusias su mokslo žinių plėtros efektyvumu, straipsnių recenzavimo kokybe ir žurnalų monopolijų įtaka akademinio vertinimo standartams. -RN-

Nuorodos: http://freescienceflyingcircus.files.wordpress.com/2010/06/nsap_scientometrics2010.pdf.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) atstovai teigia kiek pykstantys ant švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), jog buvo kiek pamiršti, tačiau pripažįsta, jog be ministerijos pagalbos, kažin ar išsiaiškins, kur dingta universitetų gaunami pinigai.

„Pagrindinės bėdos – socialinio dialogo nebuvimas, - po susitikimo su ŠMM atstovais sakė LAMPSS tarybos narys Artūras Stimbirys. – Atrodė, kad Lietuvoje viskas yra tvarkoje, jau dvidešimt metų esame nepriklausomi, bet kol kas tos nepriklausomybės visiškai nematyti.“

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Demokratinės politikos instituto vykdomuose projektuose susikerta Gintaro Steponavičiaus, Manto Adomėno ir Andriaus Kubiliaus keliai

Pinigus aukštųjų mokyklų reitingams kurti pa(si)skirstė bendraminčių kultūrininkų grupė, šiuo metu įsitvirtinusi ne tik Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, bet ir ministro pirmininko bei švietimo ir mokslo ministro pašonėje.

Pakako “Veidui” užkabinti įtakingą konservatorių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narį dr. Mantą Adomėną, kurio įsteigtas ir vadovaujamas Demokratinės politikos institutas laimėjo 2,5 mln. Lt vertės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) konkursą dėl Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos kūrimo, ir pasipylė mūsų skaitytojų skambučiai bei laiškai, siūlantys atidžiau pasidomėti šia tema.

Nuorodos: Visas straipsnis veidas.lt.

Mokslo, studijų ir verslo centruose, kitaip – slėniuose, prasideda realūs darbai, mokslo idėjos netrukus bus verčiamos verslu. Tai gera žinia. Kita prastesnė žinia – kelerius metus slėniuose buvo daugiau kalbų negu darbų.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kuriamų slėnių plėtra – vienas iš tų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos remiamų procesų, kuriuos vertinant vardijami jau ne paramos milijonai, o milijardai. Apie 1 mlrd. Lt slėniams atseikėta iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos, dar 1 mlrd. Lt mokslo ir verslo projektams įgyvendinti skiria Ūkio ministerija.

Nuorodos: Visas straipsnis portale vz.lt.

Nuo š.m. liepos 1 d. vokiečių mokslinių tyrimų fondas Deutsche Forschungsgemeinschaft (DFG) naudoja naują mokslo darbų vertinimo metodiką.
Joje ribojamas vertinamų straipsnių skaičius ir atsisakoma naudoti tokią bibliometrinę informaciją, kaip žurnalų cituojamumo indeksas ir H-indeksas.

Nuorodos: http://www.dfg.de/en/service/press/press_releases/2010/pressemitteilung_nr_07/index.html.

Klasikinė atstovaujamoji demokratija, kai politinės partijos atlieka už jas balsavusių rinkėjų atstovo ar patikėtinio valdžioje vaidmenį, o daugumą parlamente gavusios ar sudarančios partijos įgyja vykdomosios valdžios galias ir vairą, visame pasaulyje išgyvena, švelniai tariant, ne geriausius laikus.

Daugelis politikos analitikų jau senokai kalba apie klasikinės atstovaujamosios demokratijos krizę.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Pasibaigus baigiamųjų darbų gynimui aukštosiose mokyklose, studentai, nesutinkantys su baigiamųjų darbų įvertinimu, atsiduria aklavietėje, nes kai kuriose aukštosiose mokyklose apeliacijos tiesiog nepriimamos ir nenagrinėjamos. Švietimo ir mokslo ministerija teisinasi negalinti kištis į autonomiškų universitetų reikalus ir gautus studentų skundus siunčia atgal – teisybės ieškančių jaunuolių mokykloms.

Klausimų dėl apeliacijų teikimo šiemet itin pagausėjo, - konstatuoja Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė. - Tai leidžia spręsti, jog studentai daug atsakingiau žiūri į baigiamųjų darbų rengimą bei tikisi būti tinkamai įvertinti“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Richard Van Noorden apžvelgia (Nature, 465, 864-866, 2010) mokslo darbų vertinimui naudojamų bibliometrinių rodiklių gausą ir teigia, kad pagaliau laikas sustoti ir pasvarstyti, ką iš tikro šie rodikliai atspindi.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/2010/100616/full/465864a.html.

Daugelis mokslininkų mano, kad kiekybiniai rodikliai (metrics) lemia kas užims mokslines pareigas ir kas bus pakeltas pareigose. Žurnalas Nature (465, 860-862, 2010) atliko skirtingų pasaulio šalių akademinės bendruomenės (mokslininkų ir administratorių) apklausą siekiant ištirti požiūrį į tai, kokiu mastu kiekybiniai rodikliai yra naudojami įvairiuose akademinės karjeros etapuose ir kaip toks būdas yra vertinamas.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/2010/100616/full/465860a.html.

Mokslo finansavimas - vienas iš geriausių būdų kurti naujas darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą. Bet faktai pagrindžiantys šį požiūrį yra fragmentiški, kaip teigia Colin Macilwain savo straipsnyje žurnale Nature 465, 682-684, 10 June 2010.

Nuorodos: http://www.nature.com/news/2010/100609/full/465682a.html.

Žurnalo Nature (465, 665-666. 10 June 2010) redakcinis straipsnis: ar galima ir kaip galima kiekybiškai įvertinti mokslinių tyrimų poveikį ekonomikos vystymuisi?

Nuorodos: http://www.nature.com/nature/journal/v465/n7299/full/465665b.html.

Valstybės kontrolė (VK) šiemet kaip ir pernai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) nustatė grubių buhalterinės apskaitos klaidų ir reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Apie pažeidimus, už kuriuos gresia baudžiamoji atsakomybė, informuota Generalinė prokuratūra. VGTU rektorius Romualdas Ginevičius teigia su kontrolierių išvadomis kol kas nesusipažinęs, tad jų nekomentuoja.

Kaip teigiama VK pranešime, ypač dažnai teisės aktai buvo pažeidžiami naudojant darbo užmokesčiui skirtas lėšas. Pavyzdžiui, patikrinus administracinio personalo 31 darbuotojo darbo užmokestį, nustatyta 11 atvejų, kai priedų ir priemokų dydžiai, mokami iš specialiosios programos lėšų, viršijo nustatytą dydį, iš viso 52 tūkst. Lt. Mokslo darbuotojams buvo išmokėta beveik 853 tūkst. Lt priedų ir priemokų nenurodant, kokius papildomus darbus darbuotojai atliko.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šiemet akivaizdžiai daugėja abiturientų, ketinančių studijuoti užsienyje. Savo ateitį su studijomis svetur labiausiai sieja gabiausi jaunuoliai – geriausių mokyklų abiturientai, Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų dalyviai. Ar Lietuva taps tik savo ateities eksportuotoja?

2009 m. emigracijos mastai Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas. Vien oficialiai deklaravusių, kad išvyksta iš Lietuvos, padaugėjo nuo 17 tūkst. (2008 m.) iki 22 tūkstančių (2009 m.).

Nedeklaravusių emigrantų skaičius gali siekti dar pusę ar net daugiau užfiksuoto rodiklio. Remiantis statistika, apie 45 proc. visų oficialiai emigravusių iš Lietuvos buvo jauni žmonės – nuo 20 iki 35 metų amžiaus. Tačiau apie išvažiavimą į užsienį pradedama mąstyti dar mokyklos suole. Pastaraisiais metais vis daugėja moksleivių, planuojančių studijas ne Lietuvos, o užsienio aukštosiose mokyklose.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Jungtinės Karalystės akademinė bendruomenė sudarė studentų plagiavimo vertinimo baudos taškais nacionalinę sistemą. Straipsnio autorė Rebecca Attwood apibūdina šią sistemą ir teigia, kad ji galėtų būti naudojama visame pasaulyje.

Nuorodos: http://www.timeshighereducation.co.uk/story.asp?sectioncode=26&storycode=412088&c=1.

Straipsnyje komentuojami indų mokslininko R. Gadagkar'o atsakymai į tris klausimus:

Nuorodos: http://www.ias.ac.in/currsci/25may2010/1267.pdf.

Daugelis mokslo žurnalų yra leidžiami tokių privačių komercinių leidyklų, kaip Elsevier. Pastaruosius dešimt metų ši ir kitos leidybinės grupės jungėsi supirkinėdamos žurnalus ir tuo pačiu kėlė prenumeratos kainą tokiais tempais, kurie gerokai viršijo infliacijos tempus. Pasaulio mokslo bendruomenės atsakas: boikotuojami šioms leidykloms priklausantys žurnalai, žurnalų leidyba perduodama neprivačioms mokslo draugijoms, bei kuriami nauji atviros prieigos elektroniniai žurnalai. Šiame straipsnyje pranešama, kad, net kažkada vienas iš turtingiausių Amerikos universitetų, svarsto galimybę imtis drastiškos boikoto akcijos prieš Nature Publishing Group.

Nuorodos: http://chronicle.com/article/U-of-California-Tries-Just/65823/?sid=at&utm_source=at&utm_medium=en.

Universitetuose tarpsta akademinis nesąžiningumas, bakalauro, magistro darbų pirkimas. Tačiau už nesavarankišką darbą ir nusirašinėjimą aukštosios mokyklos studentų šalina vienetų vienetus. Sąžiningai studijuojantys jaunuoliai – kantriai tyli, o imituojantys mokymąsi – kovoja su... nepatikimais mokslo darbų pardavėjais, skelbdami jų duomenis specialiai sukurtame tinklalapyje mstats.eu.

Pasak duomenų bazės kūrėjų, per dieną konkrečiais magistro ar bakalauro darbų pardavėjais domisi ir jų duomenis svetainėje tikrina po 20-30 žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad tik tiek naudojasi galimybe už pinigus pirkti mokslo darbus, nes minėta svetainė vis dar naujiena.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pastaruoju metu mokslo rezultatai vertinami naudojant ivairias bibliometrijos priemones, pradedant citavimo indeksais ir baigiant H-indeksais. Šios priemonės turi gerai žinomus trūkumus. Nesistengiant tobulinti tokį vertininmą rizikuojama daryti prastus mokslo finansavimo sprendimus ir prarasti gerus mokslininkus. Straipsnio autorė Julia Lane (National Science Foundation vykdomos programos direktorė) siūlo mokslinės veiklos vertinimą padaryti moksliniu: pradedant mokslinės veiklos apibūdinimu, duomenų bazės kūrimu ir analize, baigiant naudojamų priemonių pasekmių fundamentiniais tyrimais, šiam darbui apjungiant socialinių ir gamtos mokslų atstovų pastangas.

Nuorodos: http://www.nature.com/nature/journal/v464/n7288/full/464488a.html.

Straipsnyje kritikuojama naujoji Danijos universitetų finansavimo sistema.

Nuorodos: http://universitypost.dk/article/new-budget-model-will-distort-research.

Daniele Fanelli straipsnis ,,Do Pressures to Publish Increase Scientists' Bias? An Empirical Support from US States Date" PLoS ONE 5(4) publikuotas 2010 balandžio 21 d. iššaukė daug atsiliepimų pasaulio spaudoje. Kaip pavyzdys siūlomas straipsnis iš University Post (University of Copenhagen).

Nuorodos: http://universitypost.dk/article/race-publish-distorts-science.

Vyriausybės parengta Darbo kodekso pataisa, leidžianti atleisti darbuotoją be įspėjimo su dviguba išeitine kompensacija, sudarytų sąlygas darbdaviams atsikratyti darbuotojų dėl bet kokios priežasties, darbuotojų nebūtų galima atleisti tik dėl lyties, rasės, tautybės, seksualinės orientacijos ir panašių pagrindų. Darbo teisės ekspertas Tomas Davulis sako, kad tokiu atveju atleidimo priežastimi gali tapti bet kas, kas nepatinka darbdaviui, nes būtų įtvirtinta tik jo valia.

Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad darbdaviai šia teise tikrai nesinaudotų ypač plačiai, nes jiems reiktų mokėti dvigubą išeitinę išmoką. Jos teigimu, tokia forma – atleidimas darbdavio valia - būtų taikomas pačioms aukščiausioms darbuotojų grandims, kai, pavyzdžiui, akcininkai keičia įmonės politiką.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Gegužės antrojoje pusėje iš Lietuvos žiniasklaidos topų niekaip nepasitraukiant vyrui violetiniais drabužiais, pasaulio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose mirgėjo kito vyro nuotrauka. Šis pasaulinio dėmesio objektas – amerikietis genetikas Craigas Venteris – su grupe savo laboratorijos mokslininkų jau daug metų dirbantis genų inžinerijos srityje. Na ir prisidirbo ponas C. Venteris taip, kad aiktelėjo visas pasaulis. „Žengtas žingsnis dirbtinės gyvybės sukūrimo link!“ – trimitavo žiniasklaida. C. Venteris iš pirmųjų puslapių išstūmė visus ir viską – ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje, lėktuvo katastrofą Indijoje, Šiaurės Korėjos karinius nuotykius ir pasaulio galingųjų nuomonę apie juos, Europos vargus dėl Graikijos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą turėtų kurti parlamentaro konservatoriaus Manto Adomėno įsteigtas Demokratinės politikos institutas (DPI), laimėjęs Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skelbtą 2,5 mln. litų vertės konkursą.

Sutartį dėl nacionalinės aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemos sukūrimo ir bandomojo reitingavimo atlikimo ŠMM, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) bei DPI planuoja pasirašyti birželio viduryje.

"Idėjų konkurse, kurio tikslas - sukurti nacionalinę aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemą ir atlikti bandomąjį jos diegimą, paraiškas galėjo teikti asociacijos, viešosios įstaigos, aukštosios mokyklos, viešojo administravimo institucijos. Konkurse dalyvavo vienas dalyvis - t.y. tik DPI pateikė paraišką", - BNS teigė ŠMM Europos Sąjungos koordinavimo departamento ES paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Bukelevičiūtė, kuruojanti ES struktūrinių fondų nacionalinę studijų programą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvoje trūksta pasaulinio pripažinimo sulaukusių aukšto lygio mokslininkų tiek iš vietos akademinės bendruomenės, tiek iš užsienio, tad jauni mokslininkai, stokodami autoritetų ir tinkamų vadovų, kartais nukrypsta į „pseudomokslą“, teigia Jaunųjų mokslininkų sąjunga.

Sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė pirmadienį per spaudos konferenciją sakė, kad nors mokslininkų ir mokslo darbų daugėja, prastėja jų kokybė, mokslininkai „prisirašinėja“ prie straipsnių. Anot jos, šiuo atveju būtų geriau, jei mokslininkų būtų mažiau, bet kokybiškiau dirbančių.

„Mokslinės produkcijos skaičius išaugo - gaila, bet tai turėtų būti pasekmė sugebėjimo prisitaikyti prie šiuolaikinių reikalavimų, nes reikalaujama daugiau straipsnių rašyti, ir mokslininkai sugeba tą apeiti: vyksta prisirašinėjimai prie kitų mokslininkų straipsnių, arba tiesiog spausdinami nelabai aukštos kokybės straipsniai (...). Tik maždaug 10 proc. iš visos produkcijos yra tikrai aukštos kokybės“, - teigė ji.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Parlamentarų grupė parengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją.

„Šiuo projektu siekiame, kad būtų įgyvendintas akademinės laisvės principas, kad joks ministras ar Aukštojo mokslo taryba negalėtų kištis formuojant aukštosios mokyklos savivaldos organus. Taryba, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis - užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, negali vykdyti ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijų. Todėl siūlome įtvirtinti Tarybos, kaip priežiūros organo, statusą, o senatą - kaip aukščiausią aukštosios mokyklos savivaldos organą“, - sako įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs „darbietis“ Vydas Gedvilas.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti projektas, skatinantis jaunimą rinktis mokslininko profesiją. Atsakymus į klausimus, kokį darbą dirba mokslininkas, kokių gebėjimų ir žinių reikia įgyti mokykloje, kad galėtum siekti tyrėjo karjeros mokiniai ras apsilankę pas juos atvykusioje mobilioje mokslo laboratorijoje.

Šio projekto idėja - plėtoti kūrybines mokinių galias, atskleisti ir ugdyti talentus, formuoti mokslinę pasaulėžiūrą - kilo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre.

Pasak projektą įgyvendinančio centro direktoriaus Algirdo Sakevičiaus, vienas Europos Sąjungos siekių - skatinti jaunimą rinktis mokslininko, tyrėjo kelią, todėl buvo sumanyta įkurti kelias mobilias laboratorijas, kurios keliautų po mokyklas.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė seniausioje Airijos aukštojoje mokykloje – Dublino Trejybės koledže, kur susitiko su koledžo rektoriumi dr. Johnu Hegarty ir akademinės bendruomenės nariais. Dublino Trejybės koledžas 2009 metais aukštųjų pasaulio mokyklų reitinge užima 13-ą vietą Europoje.

Su akademinės bendruomenės atstovais Lietuvos vadovė aptarė galimybę plėsti Lietuvos ir Airijos universitetų bendradarbiavimą. Dublino Trejybės koledžas yra užmezgęs glaudžius ryšius su Kauno technologijos universitetu, su kuriuo vykdo keturis akademinius projektus. Du iš šių projektų yra susiję su nanotechnologijų plėtra. Galimybė vykdyti bendrus projektus taip pat domina Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetus.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Valstybės kontrolė nustatė, kad mūsų ministerijos, pirkdamos konsultacijas, įvairias analizes ir mokslinius tyrimus, per trejus metus sugebėjo išleisti šiam reikalui 70 mln. litų, tačiau didžioji jų dalis byrėjo, deja, ne į lietuvių mokslininkų, o į kitų šalių konsultantų kišenes. Kodėl neišnaudojame savo intelektinio potencialo? Ar mūsų šalies mokslininkai turi ką pasiūlyti valstybės institucijoms? Kodėl rimtas mokslo įstaigas nukonkuruoja pseudomokslininkai? Ką daryti, kad Lietuvos “protai” turėtų visas galimybes kurti valstybės gerovę?

Apie tai prie apskritojo stalo diskutavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos sanglaudos politikos ir struktūrinės paramos koordinavimo departamento vadovė Ana STANKAITIENĖ, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja Zita DUCHOVSKIENĖ, buvęs sveikatos apsaugos ministras, Kauno medicinos universiteto profesorius Žilvinas PADAIGA ir Lietuvos mokslininkų sąjungos vicepirmininkas bei šios sąjungos instituto vadovas Vygintas GONTIS.

Ž.PADAIGA: Valstybės kontrolės nurodytas skaičius - 70 mln. litų, išleistų moksliniams tyrimams ir konsultacijoms, - išties įspūdingas, tačiau manau, kad kiekviena ministerija tikriausiai galėtų pateisinti savo pirkimus arba pripažinti, kad jie - nepateisinami, kad ši informacija galėjo būti gauta iš mokslo įstaigų. Kadangi dirbau Sveikatos apsaugos ministerijoje, puikiai žinau, kad kiekvienoje ministerijoje yra patvirtintos ilgesnės ar trumpesnės programos, kurioms vertinti galima būtų pirkti Lietuvos mokslininkų paslaugas, nebūtinai užsieniečių ar privatininkų. Be abejo, kartais reikia greitos nuomonės ir mokslininkai ne visada gali greitai sureaguoti, atsitraukti nuo savo darbų ir pateikti pagrįstą nuomonę. Tada verta rinktis įstaigą, kuri gali atlikti tą darbą. Tačiau, žinant strateginių tęstinių programų skaičių, jų įgyvendinimo laikotarpį ir Lietuvos mokslo įstaigų tematikas, manau, kad galima ir būtina pasinaudoti Lietuvos intelektiniu potencialu.

Kita vertus, daugelyje vadinamųjų užsienio konsultacinių kompanijų Lietuvoje dirba lietuviai, vadinasi, mes tai sugebame daryti ir darome. Šiandien retai beatvažiuoja į Lietuvą užsienio ekspertai, kaip buvo Nepriklausomybės pradžioje.

V.GONTIS: Be abejo, tie 70 mln. litų, išdalytų per trejus metus, nėra labai daug. Ypač jeigu galvosime apie tai, kokią didžiulę ekonominę įtaką daro valdžios sprendimai, teisingi jie ar ne. Tad geros konsultacijos ir jomis pagrįsti sprendimai teikia didelę naudą.

Manau, kad šiuo atveju turėtume ieškoti atsakymo ne į klausimą, kurie - užsienio ar Lietuvos - ekspertai geresni, o klausti, ar teisingai elgiasi valstybės institucijos, dažniau naudodamosi užsienio ekspertais nei Lietuvos. Toks klausimas yra šiuolaikiškas ir turi prasmę, nes iš tikrųjų mes, mokslininkai, jaučiame, kad Lietuvai nesame reikalingi. Ne tik valstybės institucijos nesinaudoja mūsų paslaugomis, jomis nesinaudoja ir verslas. Susidarė didžiulis atotrūkis tarp mokslo, valdžios ir verslo. Mes, Lietuvos piliečiai, nebesijaučiame jos dalimi. Štai čia yra didžiulė problema ir jau reikia politinėmis priemonėmis ieškoti kitokių sprendimų.

Mes turime suvokti, kad Lietuvos interesai skiriasi nuo kitų valstybių interesų ir kad tam tikra prasme Lietuva su kitomis valstybėmis yra konkurentė, tad ji neturėtų be atodairos naudotis konkurentų konsultacijomis. Atvirkščiai - Lietuva turėtų stiprinti savo intelektualines galias, kad galėtų konkuruoti su kitomis valstybėmis. Tokia nuostata turi vadovautis ir politikai, ir valstybės institucijos. Be abejo, užsienio ekspertai galėtų būti samdomi, tačiau tik tam, kad įvertintume savų ekspertų konsultacijas - ar, pavyzdžiui, nebuvo interesų konflikto ir pan. Tačiau pagrindinė intelektinė mintis turi kilti iš Lietuvos žmonių.

A.STANKAITIENĖ: Aš reprezentuoju struktūrinės paramos administravimo sritį ir norėčiau pasakyti -  reikia pradėti nuo to, kad daugeliu atvejų tos konsultacijos, nepriklausomų ekspertų išvados, yra sąlyga gauti europinę paramą. Mes gyvename tokioje realybėje ir štai tokia prievolė yra įteisinta europiniuose teisės aktuose. Kadangi mūsų ministerijai reikėjo daugiausia audito išvadų, taip jau susiklostė, kad tie nepriklausomi ekspertai, kurių mums reikėjo, yra Lietuvoje veikiančios solidžios audito kompanijos užsienietiškais pavadinimais, nors jose dirba... lietuviai. Tačiau įspūdis susidaro vienareikšmiškas: ministerija perka konsultacijas iš užsienio kompanijų.

Kalbant apie mokslinio potencialo išnaudojimą, aš negaliu atsakyti už visas ministerijas, tačiau mes per trejus metus tam išleidome apie 5 mln. litų ir galiu drąsiai teigti, kad buvo vienintelis atvejis, kai konkurse dalyvavo užsienio kompanija kaip partnerė ir du atvejai, kai buvo pritraukiami užsienio ekspertai. Kai kuriais atvejais tai yra tiesiog privaloma, nes užsienio ekspertai atsiveža naujų metodologinių žinių, patirtį. Pavyzdžiui, struktūrinių fondų administravimo sritis mums yra visiškai nauja.

Problema išties egzistuoja, tik aš ją matau kiek kitaip. Mes visiškai išnaudojame savo šalies mokslinį potencialą, tačiau kaip atskirus žmones - nebuvo nė vieno precedento, kad mūsų rengiamuose konkursuose dalyvautų mokslinės institucijos. Bet kas neleidžia moksliniams institutams ir universitetams dalyvauti konkursuose kartu su konsultacijų kompanijomis ir juos laimėti, aš negaliu pasakyti. Manau, kad šioje diskusijoje galėtume pamėginti rasti atsakymą.

Z.DUCHOVSKIENĖ: Aš galiu tik patvirtinti, kad visi tyrimai, konsultacijos, kurie buvo perkami ir mūsų ministerijos, privalėjo būti perkami pagal reglamentą, kurį yra nustačiusi Europos Komisija. Nes jeigu nori gauti paramą, privalai įvertinti ir gauti nepriklausomų ekspertų nuomonę bei išvadas dėl tos paramos administravimo, efektyvumo ir pan.

Galiu patvirtinti ir tai, kad daugelis kompanijų, kurios laimi konkursus, turi užsienietiškus pavadinimus, bet ten dirba visas lietuvių potencialas. Vadinasi, pinigai neiškeliauja iš Lietuvos, jie skiriami lietuviams samdyti. Nors, be abejo, norint kalbėti konkrečiau, reikėtų žiūrėti kiekvieną konkretų atvejį, kur tie pinigai buvo panaudoti.

V.GONTIS: Iš tikrųjų dažniausiai dalyvaudamas mokslo politikos klausimų svarstymuose esu labiau linkęs atstovauti mokslininkų, o ne institucijų pozicijai, tačiau, reikia pripažinti, institucinė sandara nėra tiek pasikeitusi, kad jos vadyba būtų orientuota į konkurenciją su konsultacinėmis firmomis ar naujai atsiradusiomis institucijomis, kurios neaišku kuo užsiima - mokslu ar tik propaganda, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jį visi žinome, tačiau mokslininkai nepripažįsta jo kaip mokslo institucijos. Aišku, rimtos mokslo institucijos nesugeba konkuruoti su tokio tipo institucijomis, kurios dažnai save pristato kaip mokslinius konsultantus.

Kokios čia yra problemos, man sunkiau pasakyti, galbūt čia dar yra galimybių tobulėti. Iš tikrųjų mokslo ir studijų institucijų aktyvumas ir operatyvumas turi būti žymiai didesnis. Tai reiškia, kad turi būti profesionalūs žmonės, vadybininkai, kurie rengia projektus, dalyvauja konkursuose, infrastruktūra, kurioje ne patys mokslininkai dirba, o dirba vadybininkai ir parduoda mokslininkų žinias. Kadangi yra struktūrinių fondų finansinė parama, dalis mokslo ir studijų institucijų turi tokius padalinius, jie stiprėja, tačiau dar nėra tokie, kokie galėtų būti, kad konkuruotų su komercinėmis firmomis.

Ž.PADAIGA: Taip, iš tiesų pas mus atsiranda labai didelis intelektinis potencialas. Lietuvos universitetai ir mokslo institutai dalyvauja įvairiose Europos Komisijos finansuojamose programose, kuriose reikalavimai tokie pat griežti kaip ministerijų konkursuose - yra auditai, finansinė, administracinė atskaitomybė už darbą ir rezultatą, kokybę ir pan.

Įdomus tas terminas “nepriklausomas ekspertas”. Mūsų universiteto paslaugas noriai perka farmacijos kompanijos ir džiaugiasi, kad gauna nepriklausomą nuomonę. Vadinasi, mes galėtume dirbti nepriklausomais ekspertais ir ministerijoms. Tik, be abejo, mokslo įstaigos galėtų ir turėtų būti kur kas aktyvesnės bei parodyti ministerijoms savo kompetencijas bandydamos laimėti konkursus ir atlikti reikiamos kokybės darbus.

Kodėl aš sakau “bandydamos”? Eidamas į šią diskusiją, peržvelgiau kai kurių ministerijų surašytas konkurso sąlygas ir štai radau, kad jei nori konsultuoti, turi turėti 5 m. konsultacinio darbo patirtį kažkurioje srityje. Mes tokios patirties neturime, nes tuo metu dar net neįsivaizdavome, kas tai yra, tad, vadinasi, negalime dalyvauti konkurse. Štai jei būtų įrašyta sąlyga, kad šios srities ekspertai turi būti publikavę mokslinių straipsnių, manau, kad prieš mus visos konsultacinės kompanijos atkristų, išskyrus tas, kurios būtų prisitraukusios dirbti tuos pačius mokslininkus.

Kita vertus, mes verdame tame pačiame katile, naudojame tą patį intelektinį potencialą, tik būtų teisinga, jeigu tyrimams ir konsultacijoms skirti pinigai mokslininkams atkeliautų per mokslo institucijas. Juk būtent jose atliekami valstybės finansuojami moksliniai tyrimai naudojant atitinkamus resursus, kuriuos taip pat reikia nuolat atnaujinti.

A.STANKAITIENĖ: Jūs kalbate apie labai konkretų atvejį, tačiau paprastai konkursuose formuluojami labai bendri reikalavimai. Tad šiuo atveju manau, kad moksliniai institutai gali konkuruoti, rinka yra atvira. Jie ir turėtų konkuruoti.

Klausimas būtų toks: kodėl konkursus laimi privatūs subjektai, o ne mokslo įstaigos? Į jį sunku atsakyti ir vienintelis atsakymas yra: toks pasirinkimas. Beje, dabar formuojasi ir dar viena tendencija - tos konsultacinės kompanijos siekia gauti mokslinių tyrimų institutų vardą, nes kartais joms tai gali būti naudinga.

Z.DUCHOVSKIENĖ: Kodėl kartais mokslinės institucijos yra pasyvios tokiuose konkursuose, matyt, galima paaiškinti ir tuo, kad užduotis, keliama mokslininkams, yra visai kitokia. Jie turi kurti intelektinę produkciją - rašyti straipsnius žurnaluose, monografiją, užsiimti patentuotais dalykais ir t.t. Nes juk pagal tą produkciją bus vertinama mokslo įstaiga ir Švietimo ir mokslo ministerija skirs lėšas. Dėl to kartais pasidaro ne tokie populiarūs tie mūsų skelbiami konkursai.

Ž.PADAIGA: Ką galėtų ministerijos ir mokslo įstaigos padaryti kartu? Juk ministerijos turi daugybę ilgalaikių programų ir strategijų, o sudariusios sutartis su mokslo įstaigomis galėtų gauti santykinai nebrangius taikomojo pobūdžio mokslinių tyrimų rezultatus. Aš manau, kad šioje vietoje galėtų tikrai rastis ilgalaikis turiningas bendradarbiavimas.

V.GONTIS: Žinote, išties yra dar viena problema: nėra aiškios ribos tarp to, kas yra mokslas, o kas yra tik konsultacijos. Galiausiai kiek tos konsultacijos pagrįstos mokslinėmis žiniomis? Kiek paklausite ekspertų, dažnai jie irgi bus labai skirtingų nuomonių šiais klausimais.

Aš manyčiau, kad šioje vietoje vienintelė galimybė ieškoti tiesos yra viešumas. Ne visos konsultacijos ir suteiktos paslaugos turi intelektualinės nuosavybės formą, tai yra tiesiog už valstybės pinigus atliktas darbas, kuris yra vieša nuosavybė, tad būtų gerai, kad atsirastų toks reikalavimas, kad tų visų ekspertų ekspertėlių, konsultantų padarytos paslaugos būtų privaloma tvarka skelbiamos viešai. Tuomet mokslininkai, pasižiūrėję juos, iš tikrųjų galėtų pasakyti, kiek tas mokslas ten yra tikras, o kiek tai yra pseudomokslas. Tokiai prievolei esant ir pačios ministerijos būtų įpareigotos elgtis atsargiai, o dabar išties užsako nežinia ką, padaro nežinia kaip, o Valstybės kontrolei taip pat sunku, ji negali turėti visų sričių specialistų ir įvertinti atlikto darbo turinio. Viešumas, manau, būtų geras vaistas.

A.STANKAITIENĖ: Ar mums pavyksta išvengti tokių apsimestinių mokslininkų? Taip, tai irgi yra problema, kuri yra užprogramuota pačiame Viešųjų pirkimų įstatyme. Ne visada mes galime nesivadovauti mažiausios kainos kriterijumi. Žinoma, bandome stiprinti kokybinį elementą, tačiau yra tam tikri reikalavimai, kuriais turime vadovautis. Tad mes stengiamės nustatyti tam tikrus techninius užduoties standartus, t.y. kad tos institucijos, kurios dalyvauja konkurse, turėtų tam tikrus trafaretus, kaip geriau atlikti užduotį, ir kad būtų išvengiama tokių atvejų, kai tarsi reikalavimus firma atitinka, tačiau ji nieko nesugeba padaryti. Tam mes atliekame ir savo žmonių, kurie užsiima pirkimais, mokymus.

V.GONTIS: Aš vakar skaičiau “Respublikoje” apie steigiamas pseudomokslines viešąsias įstaigas. Tiesa, svarbiausia mintis, kuri buvo išsakyta, yra šiek tiek klaidinanti, nes pasisakoma prieš viešąsias įstaigas kaip juridinių subjektų kategoriją. O juk visame kultūringame pasaulyje viešosios įstaigos yra labai svarbi juridinė forma, per kurią daroma daugybė reikalingų ir labai svarbių visuomenei darbų.

Bet dažnai per jų veikimą atsiranda kitų problemų: dažnai jos įsteigiamos prie ministerijos, jas steigia netgi ministerijų darbuotojai ir per jas - galima įtarti - prasideda netgi korupciniai elementai. Šia prasme mokslo ir studijų institucijos labai jaučia tokių įstaigų konkurenciją, jos išties atima iš mūsų duoną.

Jeigu jūs įdėmiau pažiūrėsite į visas viešąsias įstaigas, esančias Lietuvoje, tai akivaizdu, kad vienos jų yra labai matomos ir turi gerą finansavimą, o kitos varganai iš visuomeninių paskatų dirba savo darbą. Klausimas, iš kur tokie skirtumai. Tikriausiai kad vienos turi savo globėjų iš užsienio ar tos pačios Lietuvos, yra nuolat finansuojamos ir užsiima tam tikra ideologine veikla, deja, ne mūsų pačių naudai.

Šitas klausimas yra be galo sudėtingas ir opus, bet apie tai kalbant nereikia pasisakyti prieš viešąją įstaigą kaip žmonių veiklos formą, kuri išlaisvina iniciatyvas ir suteikia daug kam galimybę dirbti naudingą darbą.

A.STANKAITIENĖ: Būdama ekonominės kibernetikos specialistė, aš pasakysiu labai populistiškai apie tai, ką matau: kad sistema veiktų sklandžiai, reikia, kad visi jos elementai būtų suderinti ir žinotų savo užduotis. Nepakanka, kad atsirastų aktyvūs moksliniai institutai, nepakanka, kad atsirastų balansas tarp privačių ir kvaziprivačių subjektų šitoje rinkoje. Labai svarbu, kad valstybės tarnyboje būtų suvokiama, ko reikia, kam reikia ir kodėl reikia šitų mokslinių tyrimų ar vertinimų. Reikia, kad tie, kurie priima sprendimus, adekvačiai suvoktų šitų visų mokslinių rezultatų vaidmenį priimant valstybės tarnybos ir politinius sprendimus. Mes galime padaryti be galo daug įdomių ir praktiškai naudingų tyrimų ir turėti labai gerų rekomendacijų, tačiau jeigu nebus noro ir paskatų pasinaudoti jais, tai tie tyrimai atguls stalčiuose ir neatliks to vaidmens, kurį turėtų atlikti. Ir netgi to nepakanka: reikia, kad visuomenė turėtų supratimą, koks vaidmuo yra šitų dalykų bendrame procese.

Manau, kad tik taip galėtų būti atnešama didesnė nauda mūsų valstybei ir jos gyventojams.

Ž.PADAIGA: Taip, iniciatyva turi būti iš visų pusių. Politikai turi būti pakankamai išsilavinę, jie turi gebėti perimti mokslo žinias ir norėti viešai bei skaidriai jas panaudoti dėdami savo argumentus ant stalo dėl vieno ar kito politinio sprendimo. O mokslininkai turėtų būti gerokai aktyvesni ir taip pat reaguoti į tai, kas vyksta, ir jeigu kokie nors pokyčiai vyksta prieštaraujant turimiems mokslinių tyrimų rezultatams, jie turėtų aktyviai pasisakyti. Tas dialogas turi vykti labai ambicingai, kad mes vieni kitus matytume ir vertintume.

Z.DUCHOVSKIENĖ: Aš tik pritarčiau išsakytoms nuomonėms. Visoje Europoje darosi aktuali “žinių brokerio” problema, to, kuris gali pasiūlyti, parduoti žinias, pasakyti tiek valstybės institucijoms, tiek mokslininkams, kas šiandien yra aktualu. Nes atskirtis labai jaučiama ir ją reikia mažinti.

V.GONTIS: Man labai patinka tas sisteminis požiūris, nes tai yra labai arti mano teorinio viso pasaulio suvokimo. Bet norėčiau jį pakelti į patį aukščiausią lygmenį ir parodyti visos sistemos ašį.

Iš tikrųjų labai sunku pasakyti, ar mes, kaip valstybė, suvokiame savo vietą Europos Sąjungoje, pasaulyje ne tik kaip partneriai, bet dažnai ir kaip konkurentai kitų atžvilgiu. Ar esame suformulavę savo siekius, tikslus, kurie kryptingai orientuotų visą visuomenę. Tai labai maksimalus ir sudėtingas uždavinys, nes kiekviena politinė partija skirtingai visa tai formuluos, bet suvokimas turi atsirasti, ir mes tai privalome visiems suprantama kalba pateikti, kad visuomenė pagal jai iškeltus tikslus ir siekius galėtų vertinti ir pasirinkti. Norėtųsi, kad tas sisteminis požiūris būtų diegiamas pačiu aukščiausiu valstybės lygmeniu ir politikai pirmieji atsigręžtų į savo šalies intelektinį potencialą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Respublika.lt.

Lietuvos ateities sėkmės ambicijai įgyvendinti reikalinga ne tik pažangi infrastruktūra, bet ir žmonės, kurie kūrybiškumo energija užkrėstų visuomenę, pažymėjo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, ketvirtadienį įteikęs Vyriausybės įsteigtas Lietuvos mokslo premijas už 2009 metus.Lietuvos mokslų akademijoje vykusių iškilmių metu sveikindamas laureatus Premjeras sakė: "Sveikinu, kad, sykį atradę mokslo prasmę ir patikėję savo pašaukimu tarnauti mokslui, Jūs prisidedate prie modernios ir pasaulyje konkurencingos Lietuvos valstybės kūrimo. Jūsų pasiekimų dėka šiandien galime didžiuotis šiuolaikinės Lietuvos mokslu ir tikėti jo ateitimi".

Nuorodos: Visas straipsnis portale Respublika.lt.

Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) vadovaus ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Artūras Grebliauskas. Jis penktadienį vykusiame konkurse po testo ir pokalbio nurungė tris kandidatus.

Tai DELFI patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos Personalo skyriaus vedėja Onutė Kacevičienė. A. Grebliausko kandidatūrą savo įsakymu dar turės patvirtinti švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Norą varžytis dėl SKVC vadovo kėdės buvo pareiškę 10 kandidatų, tačiau vieni neatitiko keliamų reikalavimų, kiti pranešė į konkursą neatvyksiantys ar atsiėmė dokumentus.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lygiai prieš metus, banlandžio 30 dieną, Seimas priėmė ir patvirtino Mokslo ir studijų įstatymą. Per šį laiką akademinė bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai ir visi tie, kuriems rūpi Lietuvos aukštojo mokslo ateitis, dalyvavo daugelyje diskusijų, vieni kitiems pateikė šimtus pasiūlymų. Prieštaringai nusiteikusieji – rengė akcijas, protestus, kitokiais būdais stengėsi sutrukdyti reformai ar bent sukelti abejonių ja. Tačiau nepaisant šių pastangų, reformai duotas postūmis ir ji kol kas sėkmingai juda į priekį.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Dėl Lietuvą kamuojančios pavojingai išaugusios socialinės atskirties šimtai tūkstančių žmonių pasirinko savanorišką tremtį, ir kaži ar besugrįš, Alfa.lt vaizdo konferencijoje svarstė ekonomistai Aušra Maldeikienė ir Eugenijus Maldeikis.

Vilniaus universiteto docentė A. Maldeikienė pastebi, kad 2008 m. prasidėjusi finansų krizė gali suduoti stiprų smūgį ir taip dar Lietuvoje nesusiformavusiai viduriniajai klasei.

Tačiau jiedu sako nebeturį receptų, kaip perdaryti Lietuvos ekonomiką į europinį gerovės modelį, nes jau bandė – ir nepavyko. Anot buvusio ūkio ministro ir europarlamentaro E. Maldeikio, Lietuvoje politinė valia iš esmės suveikia aptarnaujant nebent grupių interesus, o visuomenės lūkesčiai tokio politinio palaikymo nesulaukia.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Netylant kalboms apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) į Lietuvos studentų atstovybių sąjungą (LSAS) plūsta studentų klausimai ir skundai dėl priskaičiuotų PSD įmokų.

Daugiausia klausimų sulaukiama dėl PSD taikymo studentams, kurie yra sustabdę studijas ar išėję akademinių atostogų, studijuoja ne Lietuvoje ar ištęstine studijų forma. Nemaža dalis besikreipiančių studentų pažymi, kad PSD yra priskaičiuotas nepagrįstai.

„Visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie PSD taikymą, todėl daug kam reikalavimas susimokėti šį mokestį buvo netikėtas, o tai įnešė labai daug sumaišties. Studentai turi atidžiai įvertinti jiems priskaičiuotą PSD sumą ir atkreipti dėmesį, kada PSD jiems iš tiesų gali būti taikomas. Į LSAS kreipiasi ir tokie studentai, kuriems priskaičiuota suma yra klaidinga. Tokie atvejai pasitaiko, jei studentų duomenys nėra pateikti ligonių kasoms, jei studentas studijuoja ne Lietuvoje arba yra akademinėse atostogose“, – įspėja LSAS prezidentas Arūnas Mark.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, ir Jungtinių tyrimų programas prižiūrės tarptautinė slėnių stebėsenos grupė.

Grupės pagrindą sudarys įvairių sričių (mokslo, vadybos ir kt.) tarptautiniai ekspertai. Joje taip pat dirbs Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų, kitų įmonių, organizacijų specialistai. Vienas iš stebėsenos grupės sudarymo tikslų – vykstant slėnių steigimo procesams įvesti lėšų naudojimo priežiūrą, susieti slėnių ir programų finansavimą su veiklos vertinimo rodikliais.

Tarptautinį  konkursą šiai grupei sudaryti skelbia Mokslo ir studijų  stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).  

Konkurse galės dalyvauti fiziniai asmenys, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės. Slėnių stebėsenos grupės nariai bus atrinkti 42 mėnesiams (3 metams ir 5 mėn.). Konkurso būdu atrinktą slėnių stebėsenos grupę tvirtins Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su Ūkio ministerija.

Slėnių  stebėsenos grupė stebės ir vertins slėnių bei Jungtinių  tyrimų programų įgyvendinimą. Bus analizuojama, kaip siekiama užsibrėžtų tikslų, kaip vykdomi projektai, kokių rezultatų pasiekta. Valstybinei slėnių priežiūros tarybai, ES programų valdymo komitetui ekspertai teiks informaciją, konsultacijas, siūlymus, kokiomis kryptimis galima slėnių plėtra, taip pat siūlymus, padėsiančius priimti sprendimus dėl slėnių projektų tolesnio finansavimo. Slėnių stebėsenos grupė taip pat konsultuos bei teiks siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri koordinuoja Vyriausybės patvirtintų slėnių plėtros programų kūrimą ir įgyvendinimą.  

Slėnių  stebėsenos grupė sukurs „Slėnių projektų ir Jungtinių  tyrimų programų įgyvendinimo stebėsenos vadovą“, kuris užtikrins efektyvią slėnių stebėsenos grupės veiklą.  Ekspertams bus pavesta sukurti slėnių ir Jungtinių tyrimų programų valdymo bei koordinavimo modelį, kuriame bus išdėstyta organizacinė struktūra, nustatyta atsakomybė bei funkcijos, veiklos procedūrų aprašas. Slėnių stebėsenos grupės nariai parengs mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) infrastruktūros (pastatų, laboratorinių kompleksų, įrangos ir t.t.) valdymo modelį, kuris užtikrins viešą prieigą, efektyvų įrangos ir lėšų panaudojimą, prižiūrės naujų laboratorijų ir kitų objektų projektavimo, planavimo, statybos, įrangos įsigijimo procesus.   

Bus parengtas MTEP infrastruktūros plėtros projektų veiklos bei finansavimo pritraukimo modelis, sukurta tokia MTEP infrastruktūra, kuri galės toliau plėstis į stiprius tarptautinius centrus, pritraukdama finansavimą iš kitų šaltinių, taip pat ir privačių. Tarptautiniai ekspertai, perteikdami savo „know-how“, išmokys Lietuvos ekspertus, kurie ilgainiui perims slėnių bei Jungtinių tyrimo programų priežiūrą.

Siekdama pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus, potencialius MTEP tyrėjus, investuotojus, slėnių stebėsenos grupė sukurs MTEP infrastruktūros bei MTEP paslaugų rinkodaros strategijas. Be to, bus parengta tarptautinio prekės ženklo vertės kūrimo strategija – Lietuvos MTEP kompetencijos ir infrastruktūros sistema sieks Lietuvą pristatyti kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulio mokslo, technologijų ir inovacijų rinkoje.  

Konkursas skelbiamas čia.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

„Studijų programų pasirinkimo tendencijos tikrai kinta“, – pastebi KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas. Tačiau universitetų ir kolegijų vadovybės neskuba naikinti praradusių paklausą studijų programų.

„Žinome, kad kai kuriose studijų programose surinksime tikrai nedaug valstybinių krepšelių, bet mūsų pareiga vykdyti viešąją funkciją, žiūrėti viešo intereso“, – sako LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas.

Pasak universitetų ir kolegijų atstovų, to, kad kai kurias studijų programas renkasi vis mažiau studentų nereikėtų vienareikšmiškai sieti, kaip įprasta, su padėtimi darbo rinkoje.

Nuorodos: visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Su Vilniaus pedagoginiu universitetu mane sieja tolimi 1976 metai. Tais metais baigusi vidurinę mokyklą įstojau į tuometinio Pedagoginio instituto Gamtos ir geografijos fakulteto Biologijos ir žemės ūkio pagrindų pirmąjį kursą. 1981 metais įgijau biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytojos specialybę, likau dirbti botanikos katedroje, kurioje dirbu iki šiol. Per 34 metus mačiau pedagoginio instituto metamorfozę ir man svarbu, koks tolimesnis likimas ištiks pedagoginio universiteto bendruomenę.

Kadangi darbe praleidžiame trečdalį savo gyvenimo, tai VPU tapo mano antraisiais namais. Per 34 darbo metus dirbau laborante, asistente, vyr. dėstytoja, lektore, docente, todėl man žinomos ir studijas aptarnaujančio ir pedagoginio personalo problemos. Tai paskatino stoti į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą. Profesinių sąjungų veikla yra svarbus Lietuvos visuomeninio gyvenimo veiksnys kuriant atvirą demokratinę visuomenę, kurios kiekvienas narys naudojasi darnia socialinių – ekonominių garantijų sistema, teikiančia kiekvienam dirbančiajam tokį darbo užmokestį, darbo sąlygas ir teisines garantijas, kurios užtikrina: gerovę, sveikatą, žmogaus orumą ir profesinę pagarbą.

Šiandien, balandžio 15 d., grupė visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų kreipėsi Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę reikšdami susirūpinimą kai kurių aukštų Lietuvos vadovų bei politikų viešais, precedento neturinčiais, spekuliatyviais pareiškimais išsakomais valstybinio gedulo dienomis.

Pareiškimo autoriai atkreipė aukščiausių Lietuvos vadovų dėmesį į tai, kad gedulo rimtis neleistinai drumsčiama politizuotais išvedžiojimais, kiršinančiais visuomenę ir apgaulingai eskaluojančiais tautinių mažumų priešiškumą Seimo sprendimams. Lenkijos tragedijos fone visuomenei peršama mintis, esą Lietuvos Seimas, balandžio 8 d. nepritardamas Vyriausybės siūlytam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių pasuose, netinkamai „atsisveikino“ su Lietuvoje apsilankiusiu Lenkijos prezidentu Lechu Kačynskiu (L. Kaczynski).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos pirmininkė doc. A.Lapinskienė (KU), nariai: doc. G. Kmitienė (VPU), doc. V. Kubilius (KTU), lekt. V. Skėruvienė (KK), doc. A. Stimbirys (LVA) 2010 m. balandžio 9 d. LR prezidentūroje susitiko su LR Prezidentės vyriausiąja Švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų grupės patarėja V. Būdiene.

Susitikimo metu buvo svarstomi šie klausimai:
1. Blogėjanti dėstytojų ir mokslininkų socialinė ir ekonominė padėtis Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo institutuose;
2. Studijų reforma ir jos pasekmės Lietuvai;

Nuorodos: Visas straipsnis svietimoprofsajunga.lt.

Dabartinę reformuojamųjų būseną apibūdina posakis – ir šuo kariamas pripranta. Neturėdama daugiau kuo pasigirti, A.Kubiliaus Vyriausybė šią aukštojo mokslo būseną pristato kaip reikšmingiausią savo darbą. Švietimo ir mokslo ministerija nenuilstamai raportuoja apie savo reformos laimėjimus. Pranešimų turinio ir realybės palyginimas rodo, kad ministerija, dangstydama reformos fiasko, griebėsi sovietinės ir gebelsinės propagandos metodų.
Sovietinė propaganda skelbdavo apie nuolat viršijamus sovietinės ekonomikos penkmečių planus, bet propaganda neprikėlė ekonomikos. Gebelsinė propaganda karo pabaigoje irgi intensyviai trimitavo, kad hitlerinės Vokietijos pergalė neišvengiama – ją pasiekti padės tuoj tuoj pasirodysiantis slaptas ginklas.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

2010 m. studentai bus priimami į naujai žymimas studijų programas. Aukštosios mokyklos baigia perkoduoti studijų programas pagal naują, lankstesnį studijų klasifikatorių, kurį taikant bus galima teikti žymiai daugiau nei iki šiol kvalifikacinių laipsnių.
Vėliausiai iki šių metų pabaigos naujai koduotos programos bus pertvarkytos pagal atnaujintus bendruosius reikalavimus studijų programoms. Reikalavimų projektą Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi ir pateikusi svarstyti akademinei bendruomenei. Nauji bendrieji reikalavimai leis aukštosioms mokykloms lanksčiau organizuoti studijas, o studentams – rinktis gretutinę studijų kryptį.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Valstybė ketina finansuoti beveik 19 tūkst. 2010 metais priimtų pirmakursių studijas - tai yra 2 tūkst. mažiau negu pernai.
Švietimo ir mokslo ministerija pirmadienį pranešė, kad finansuoti ketinama 9,7 tūkstančių studentų universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose.

2009 metais po priėmimo į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamų pirmakursių skaičius siekė 20,9 tūkst. - 11,6 tūkst. universitetuose ir 9,3 tūkst. kolegijose. Pastarosiose buvo numatyta 10 tūkst. nemokamų vietų, tačiau neatsiradus pakankamai norinčiųjų, 700 krepšelių liko neišdalinti ir vėliau iš jų buvo mokamos stipendijos gabiausiems meno programų studentams.

Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.

Lietuva jau tokia šalis. Ne tik maža, palyginus su kitomis, bet ir savita daugeliu atžvilgiu. Neretai gebame nustebinti pasaulį. Šį kartą norisi pasidalinti kai kuriomis mintimis apie naujuosius mokslo ir pedagoginių darbuotojų atestavimo nuostatus ir reikalavimus. Pats šio straipsnio pavadinimas kiek pretenzingas. Reikėtų, atrodo, tik džiaugtis, kad kažkas kažkur gausėja. Nes kone kasdien girdime apie „mažėjimą“, „tuštėjimą“ ir panašiai. Vieni „tuštėjimai“ buvo priverstiniai Lietuvai, kurių vargu ar galima buvo išvengti. Gražiai tokią situaciją atskleidė J.Avyžius romane „Sodybų tuštėjimo metas“.

Nuorodos: Visas straispsnis V. Lamanausko bloge.

Sėkminga aukštojo mokslo finansavimo reforma parodė, kad finansavimas krepšeliu gali būti veiksmingas – padidinti vartotojo dalyvavimą priimant sprendimą dėl biudžeto lėšų skirstymo, padidinti konkurenciją, gerinti paslaugos kokybę, optimizuoti paslaugos teikėjų tinklą.

Paslaugos finansavimas krepšeliu yra labai gera priemonė keisti jau šiandien viešai finansuojamas paslaugas, ypač tuomet, jei nesiekiama atsisakyti Konstitucinių nuostatų dėl „nemokamo“ paslaugos teikimo. Krepšelis tinkamas naudoti ten, kur valstybė įsipareigoja visiems ar aiškiai apibrėžtai grupei teikti finansavimą aiškiai paslaugai gauti. Krepšelio sistema sugalvota tam, kad būtų organizuotas privačiai gaunamų, bet viešai finansuojamų paslaugų arba prekių teikimas. Kitaip tariant, kai valstybė nori sumokėti už konkrečią asmenų gaunamą gėrybę.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvos neaplenkia masiškėjančio aukštojo mokslo tendencijos – per 8 metus kolegijų studentų skaičius išaugo 17 kartų, universitetų - 1,5 karto. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau ėmėsi reguliuoti studentų srautus – mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose.

Tačiau, pasak prezidentės patarėjos Virginijos Būdienės, sunkmečiu svarbu, kad kuo daugiau jaunimo mokytųsi, todėl sprendimas mažinti valstybės finansuojamų studentų skaičių stojantiems į aukštąsias mokyklas – netinkamas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2000 m. iki 2008 m. kolegijų studentų skaičius išaugo net 17 kartų (nuo 3,5 iki 61 tūkst.), universitetų 1,5 karto (nuo 95 tūkst. iki 149 tūkst.). Profesinių mokyklų mokinių skaičius kito nedaug (nuo 47 tūkst. 2007 m. iki 49 tūkst.). Profesinių mokyklų mokinių skaičius Lietuvoje kito nedaug (2000 m. – 47 tūkst., 2007 m. – 43,9 tūkst.).

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Keli universitetai ryžosi iki 3 ir 3,5 metų trumpinti bakalauro studijas. DELFI žiniomis, pirmosios kregždės - Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Vilniaus Mykolo Romerio (MRU) universitetas ir Kauno technologijos universitetas (KTU) - rinktis ne 4 metų, o trumpesnes bakalauro programas pasiūlys jau šiųmetiniams abiturientams.

„Bandysime, kad nuo rudens jau būtų 3 metų bakalauro studijų programa“, - sakė VPU rektorius Algirdas Gaižutis. - Galvojame, kad Studijų vertinimo centro ekspertai mums pritars, nes turime gerai žinomą, kvalifikuotą, aktyvią profesūrą, kuriems pavyks neblogai sustyguoti darbą“.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ilgai lauktos “Sodros” reformos pirmasis ir didžiausią sujudimą visuomenėje sukėlęs punktas skelbia – nutolinti pensinį amžių iki 65 m. Pateikiami du argumentai. Pirma, net turtingos šalys turi vėlyvesnį pensinį amžių. Antra, visuomenė senėja, nebepajėgiame finansuoti pensijų augančiai senolių kartai.

Ar tikrai taip? Kadangi jau daug prišnekėta vien tik kartojant tuos argumentus, bet be faktų, šiame straipsnelyje darykime atvirkščiai. Ne per daug svarstydami, pažvelkime į visuomenių senėjimą ir pensijų finansavimą apibūdinančius skaičius.

1.Demografiniai ir ekonominio aktyvumo duomenys nerodo, kad lietuviai dirba per trumpai, o pensija džiaugiasi ilgai

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

20 tūkstančių litų per mėnesį atlyginimas – realybė ne tik klestinčios bendrovės vadovui, bet ir universiteto dėstytojui. Nors viešojoje erdvėje dažniau girdima apie dėstytojų atlyginimų mažinimus, DELFI kalbintų universitetų atstovai tikina, kad gerų rezultatų pasiekę specialistai uždirba keliolika tūkstančių siekiančias algas, o mažiausiais atlyginimais tenkinasi nenorintys daugiau užsidirbti.

Profsąjunga tikina, kad tūkstantines sumas daugiausia uždirba administracija, sudaranti vos kelis procentus mokslo darbuotojų.

„Esame sumodeliavę darbo užmokestį remiant geriausią. 20 tūkst. dar nė vienas nėra gavęs, bet realiai jei sudėtume projektus ir panašiai, jis gal ir galėtų tiek gauti. 10 tūkst. Lt atlyginimą gaunančių profesorių yra“, - DELFI teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius prof. Alvydas Pumputis.

Nuorodos: Visas straipsnis www.svietimoprofsajunga.lt.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje paskirstė per 33 mln. litų valstybės finansuojamoms vietoms universitetuose ir kolegijose pagal studijų sritis.

Kitąmet pirmakursių, įstojusių į valstybės finansuojamas vietas, studijoms skiriama 21 mln. litų universitetuose ir beveik 12,4 mln. litų kolegijose.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu šios sumos skirtos 2010-aisiais įstojusių pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmakursių nemokamoms vietoms.

Daugiausiai valstybės finansuojamų vietų universitetuose atiteks technologijos mokslų bei socialinių mokslų sritims - atitinkamai 6 mln. ir apie 5,3 mln. litų, o mažiausiai - meno studijų sričiai (beveik 1,7 mln. litų).

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Aukštųjų mokyklų vadovai ir dėstytojai be reikalo skundžiasi, kad užsidirbti oriam pragyvenimui iš savo darbo Lietuvoje praktiškai neįmanoma. Iš tiesų mokymas gali sukrauti milijoninius turtus, ypač turint gerų ryšių politiniuose sluoksniuose.

Mažiau nei prieš pusmetį iš viešosios įstaigos uždarąja akcine bendrove tapusi ir pavadinimą pakeitusi Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (TTVAM, buvusi Vilniaus teisės ir verslo kolegija) jau skina švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus asmeniškai palaimintų pertvarkų vaisius.

2009-ųjų lapkritį ministras G.Steponavičius patvirtino pirmąją Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarybą. Tarp vienuolikos jos narių yra ir TTVAM vadovė, vienintelė didžiulės mokslo įstaigos akcininkė Daiva Daugvilienė. Tarp akademinės bendruomenės verda diskusijos, kad šis paskyrimas gali atverti kelią iki šiol neįgyvendintai TTVAM svajonei - tapti nevalstybiniu universitetu.

Nuorodos: Visas straipsnis alfa.lt.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais - vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Siekdama paskatinti kredito įstaigų tarpusavio konkurenciją, komisija iš šešių konkurso dalyvių atrinko keturis bankus: "DNB Nord", "Nordea Bank Finland", "Swedbank" bei "Snorą". Šių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė "DNB Nord" ir "Nordea Bank Finland" bankai.

Nuorodos: Visas straipsnis www.respublika.lt.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių. Rodiklis šoktelėjo net keturis kartus!

Kokios priežastys skatina jaunus Lietuvos žmones išvykti iš savo gimtinės ir siekti mokslo aukštumų kitoje valstybėje? Ar to priežastimi dažnai netampa vis nesibaigianti Mokslo ir studijų reforma bei nerūpestingas valstybės požiūris į jauną žmogų?

Studentų tikslai ir liks tik tikslais

Lietuvos studentų sąjungos tinklapyje mirgėte mirga straipsniai tokiomis antraštėmis kaip: Dėl Seimo opozicijos gali neįvykti šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas, Studentų atstovai ragina plėsti paskolų lengvatas ir t.t.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 - 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams.

Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą.

LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.

„Akademinio jaunimo požiūriu, toks siūlymas abejotinas. Nėra tikslu teigti, jog visi pradedantieji dirbti nieko nemoka, nieko neišmano, dėl to esą jie nėra verti net minimalaus atlygio.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Aukštosios mokyklos savo absolventams teiks kvalifikacinius laipsnius, kurie labai tiksliai įvardins baigtas studijų programas ir įgytas kvalifikacijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Tam prielaidas sudaro švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujas studijų kryptis sudarančių šakų sąrašas ir studijų programų kodavimo taisyklės, teigiama ministerijos pranešime.

Aukštosiose mokyklose bus galima įgyti iki 700 pavadinimų kvalifikacinių laipsnių – koleginio išsilavinimo profesinio bakalauro ir universitetinio išsilavinimo bakalauro ir magistro pakopų.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Dabartinė valdžia netiki valstybės galia ir tuo, jog viešas sektorius gali pagelbėti privačiam verslui. Dėl šios priežasties kenčia verslininkai, kuriems valstybė ne padeda, o nuodija gyvenimą, kenčia ir piliečiai, mat jie negali džiaugtis tinkamos kokybės viešosiomis gėrybėmis – aukštuoju mokslu, sveikatos paslaugomis ar socialine apsauga. Tokios nuomonės apie dabartinės valdžios požiūrį į viešą sektorių laikosi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Povilas Gylys, neslepiantis, jog jam artimesnės socialdemokratų puoselėjamos vertybės, nei dešiniųjų nuostatos.

„Dabartinė valdžia, tebūnie man atleista, pagal mąstymą yra individualistinė. Jie netiki valstybės vaidmeniu, kitaip sakant, jie nežino, kad viešasis sektorius gali padėti verslui. Jie yra neoliberalai“, - viešoje paskaitoje kalbėjo P. Gylys.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Diskusijose dėl Aukštojo mokslo pertvarkos daugiausia aptarinėjami atskiri fragmentai. Pavyzdžiui, kaip keičiasi aukštųjų mokyklų valdymas, kaip pasiekti, kad studentai gautų kreditus iš bankų palankiausiomis sąlygomis, kas ir kiek turi mokėti už studijas. Visi šie klausimai svarbūs, tačiau dar svarbiau nepamesti iš akių   pamatinio reformos siekio – tiek studentams, tiek mokslininkams turi būti sudarytos geriausios sąlygos tobulėti ir visa aukštojo mokslo sistema turi į tai orientuotis.

Pertvarka buvo būtina

Prisiminkime, kodėl apskritai pradėta kalbėti apie pokyčių būtinybę. Dabartiniai kritikai kažkodėl „pamiršta“, jog aukštasis mokslas buvo atsidūręs kritiškoje būklėje. Net buvo sakoma, kad realiai mes turime ne universitetus, bet diplomų dauginimo įstaigas, kuriose studijos tik imituojamos. Esą dėstytojai imituoja, kad dėsto, studentai, kad mokosi, kartelė studijų kokybei nuleista labai žemai, gabiausi studentai masiškai važiuoja studijuoti į užsienį, o valstybės skiriamos lėšos mokslo įstaigoms susigeria tarsi į smėlį. Kasmet buvo priimama daug naujų studentų, be aiškesnio suvokimo, kokie yra realūs darbo rinkos poreikiai, kokių kompetencijų ugdymą reikia orientuotis.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Imtis šios publikacijos paskatino Lietuvos mokslininkų sąjungos dvidešimtmečiui paminėti Lietuvos mokslų akademijos Konferencijų salėje gruodžio 19 d. surengtoji diskusija, skirta šalies mokslo ir studijų problemoms. Pokalbyje su Lietuvos mokslo institutų asociacijos prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Steponu AŠMONTU kai kuriuos dalykus aptarsime, žvelgiant iš mokslo institutų pozicijos. 2009 m. lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, vertindama jo nuopelnus Lietuvos mokslui ir gynybai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Steponui Ašmontui įteikė ordiną „Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžių“...

Dokumentai: Pirmoji straipsnio dalis, Antroji straipsnio dalis, Trečioji straipsnio dalis.

Vienas reprezentatyviausių Lietuvos studentų tyrimų (apklausta 7,5 tūkst. studentų iš 32 Lietuvos aukštųjų mokyklų) atskleidė, jog pagrindinėmis aukštojo mokslo ydomis laikytinos studentų socialinė padėtis, studijų kokybės užtikrinimas bei aukštųjų mokyklų infrastruktūra. Tai kartoja ankstesnių tyrimų išvadas ir neleidžia tikėtis teigiamo Lietuvos situacijos vertinimo pagal Bolonijos proceso tikslus. 

Tiriant pagrindinių Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) nagrinėjo studentų įtraukimą į sprendimų priėmimą, studijų kokybės užtikrinimą ir studentų vaidmenį šioje srityje, mobilumą bei socialinį aspektą aukštajame moksle. 

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Sumažėjusios dirbančių pensininkų pensijos dėstytojus nuliūdino ir įskaudino, tačiau nuo darbo neatbaidė. Nors aukštųjų mokyklų atstovai teigia nepastebintys masinio dėstytojų išėjimo iš darbo, profsąjunga konstatuoja, kad dėstytojams, gaunantiems senatvės ir mokslininko pensijas, po pensijų sumažinimo dirbti nebeapsimoka.

„Jokių gūsių nėra, neigiamų ar teigiamų tendencijų nepastebėta, masiško dėstytojų išėjimo iš darbo nėra. Žmonėms reikia gyventi, jie laukia, kas čia bus“, - sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Personalo direkcijos direktorė Regina Žemkienė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Įvadas. Aštrios ir sudėtingos pasaulio žmonių visuomenės ir gamtinės aplinkos bei ekonomikos problemos XXI amžiuje pareikalavo ir iškėlė mokslui, kultūrai ir švietimui kaip niekada sudėtingų problemų ir jų neatidėliotinų sprendimų poreikį. Todėl būtina veikiančių mokslo ir švietimo sistemų reorganizacija.
2009 m. birželio 8 d. pranešime Lietuvos Nacionalinėje fizikų konferencijoje [1] kalbėjau apie JAV vykdomą mokslo ir švietimo reformą bei Nacionalinės mokslų akademijos vaidmenį joje, atskleistą JAV Prezidento Baracko Obamos kalboje, pasakytoje JAV Nacionalinėje mokslų akademijoje 2009 m. balandžio 27 d. [2], ir palyginau ją su Lietuvoje vykdoma reforma pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Konferencijos pranešime ir spaudoje [3, 4] pažymėjau, kad JAV mokslas ir švietimas grąžinamas į mokslininkų rankas, o Lietuvoje mokslas ir švietimas atiduodami į biurokratų („menedžerių“) rankas...

Dokumentai: Visas straipsnis.

Nors dar praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad aukštosios mokyklos tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos, darbą baigusi premjero sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė tikina, kad Mokslo ir studijų įstatymas Konstitucijai neprieštarauja ir pagrindo jį keisti nėra.

Darbo grupė buvo įpareigota pateikti išvadas dėl KT išaiškinimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir valdymo reguliavimu. Kaip pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba, pateiktoje išvadoje teigiama, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas aukštųjų mokyklų valdymo modelis, vadovaujantis KT išaiškinimu, nepažeidžia konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos ir keisti galiojantį įstatymą pagrindo nėra.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Mokslą kuria, tiesas atranda žmonės, gyvenę tam tikroje epochoje, augę ir brendę tam tikroje mokslinėje bei ideologinėje tos visuomenės sukurtoje aplinkoje, todėl mokslininko ir jo atrastų mokslo tiesų negalima atsieti nuo laikotarpio, nuo visuomenės

 Juozas Vaitkevičius

 

 Vietoj įvado

Lietuvoje vykdoma mokslo ir studijų reforma pagrįstai kelia tam tikrų abejonių. Neteisinga būtų teigti, kad reforma kaip tokia nereikalinga. Kita vertus, bet kokios skubotos, prastai parengtos reformos neduoda laukiamų rezultatų. Neretai praranda laiko, neatliekami kiti svarbūs darbai. Neefektyviai panaudojami ir kiti resursai, pvz., žmogiškasis potencialas. Neretai galima stebėti, kad mokslo potencialas, pirmiausia žmonės, nukreipiami vykdyti antraeiliams darbams, kurių naudingumas kelia abejonių. Kaip pavyzdį galima paminėti aukštojo mokslo ir studijų institucijų vidinį studijų programų vertinimą. Neretai tai daroma tam, kad reikia (kažkas reikalauja), ir taip, kaip reikia. Net Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) pastebėjo, kad silpnos institucijos paprastai savianalizes pateikia labai „gražias“, kur tikrovė praktiškai „užpudruojama“ storu pasitenkinimo sluoksniu („pas mus viskas ir taip gerai“). Tuo tarpu stipresnės institucijos, priešingai, kur kas kritiškesnės ir savianalizėse nurodo daug daugiau spręstinų problemų. Viena iš svarbių mokslo vertinimo sričių yra mokslinės publikacijos. Per visą laikotarpį po 1990 metų Lietuvoje taip ir nenusistovėjo bent kiek aiškesnė ir skaidresnė sistema. Nors drąsiai galima teigti, kad daug švietimo srities modelių tiesiog aklai kopijuojama iš vadinamųjų Vakarų, net gerai neįsigilinus. Be to, kam gaišti laiką ir gilintis. Ne tokiu lygmeniu daug kas daroma paviršutiniškai. Juk peržengėme 2010 m. slenkstį. Šie metai svarbūs ta prasme, kad baigiasi dar 2000 m. Lisabonos strategijoje nustatytas terminas įvairiems uždaviniams įgyvendinti. Minėtoje strategijoje buvo iškeltas ambicingas siekis iki 2010 metų Europą paversti konkurencingiausiu pasaulio regionu. Moksliniams tyrimams buvo numatyta skirti net 3 proc. Europos bendrojo vidaus produkto. Jau dabar aišku, kad šie tikslai nebus pasiekti, ir apskritai, neaišku kada bus pasiekti.

Nuorodos: Lamanausko blogas.

Televizija, radijas, mobilieji telefonai ar net bevielio ryšio automobilių užraktai - visiems reikia atskiro radijo dažnio, kad vieni kitiems netrukdytų. Tačiau laisvų kanalų jau seniai nebėra.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Artūras Medeišis pasiūlė projektą, kuris prisidės kuriant sumaniąsias bevielio ryšio sistemas, kai laisvai perprogramuojami minikompiuteriai padėtų lanksčiai prisitaikyti prie esamų tinklų ir ryšio sąlygų. Taip būtų galima spręsti problemas, susijusias su ribota informacine pralaida ir didele nesuderinamų technologijų įvairove.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

2009 m. gruodžio 31 d. 23 val. buvo išjungta Ignalinos atominė elektrinė. Apie tai žinojo visi, tam buvo rengiamasi iš anksto ir daug diskutuojama. Bet mažai kas žino, kad beveik tuo pat metu Lietuvoje įvyko dar vienas ne ką menkesnis išjungimas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo atjungta didelė dalis Lietuvos mokslo: įgyvendinant neapgalvotai parengtą ir skubotai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą (MSĮ) visi buvę valstybiniai mokslo institutai ir universitetų mokslo institutai yra drastiškai reformuojami arba visai panaikinami.

Pagrindinis reformos šūkis: optimizuoti mokslo institutų tinklą ir kelti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) darbų kokybę. Reformos kryptį nurodo naujasis MSĮ, kuris numato, kad Lietuvoje yra tik valstybiniai mokslinių tyrimų institutai (VMTI). Tikroji reformos išraiška yra labai smarkiai sumažintas biudžetinis finansavimas ir beveik visiškas institutų atskyrimas nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų. Universitetų biudžetinis finansavimas 2010 m. sumažėjo palyginti su 2009 m. 13 procentų, o VMTI – 32 proc. Iš šiuo metu patvirtintų kvietimų slėnių projektams skirtų 831,2 mln. Lt universitetai gavo 742,4 mln. Lt, o VMTI - 88,8 mln. Lt, iš Nacionalinių kompleksinių programų projektų visus 95,3 mln. Lt gavo universitetai. Tiesa, kai kuriuose projektuose VMTI yra partneriai, tačiau projektų finansai ir valdymas yra universitetų rankose.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Visuomeninis sambūris „Patirtis“, jungiantis solidžius, didelę patirtį turinčius savo srities profesionalus, paskelbė kreipimąsi į aukščiausias pareigas valstybėje užimančius pareigūnus, kuriame pateikiama 2009 metais pradėtos įgyvendinti mokslo ir studijų reformos kritika. Skaitytojams siūlome visą kreipimosi tekstą. Jį pasirašė: Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Jonas Kubilius, inžinierius Albinas Jasiūnas, Mokslo Akademijos narys habilituotas daktaras profesorius Zigmas Zinkevičius, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis, kunigas Edmundas Paulionis, Lietuvos katalikų mokslo akademijos profesorius habilituotas daktaras Stasys Vaitiekūnas, profesorė habilituota daktarė Regina Merkienė, profesorius habilituotas daktaras Stasys Vėlyvis, gydytoja Liudvika Knizikevičienė, docentas Jonas Stankus, daktarė Marija Sereikienė, habilituotas daktaras Jonas Balžekas, žurnalistė Nijolė Baužytė, docentas Zigmas Urbonas, profesorius habilituotas daktaras Jonas Grigas.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė neturi politinės valios, todėl aukštojo mokslo problemas bando spręsti pagal principą „išsipjaukite patys“. Juokingiausia, kad tokioje situacijoje rimta grėsmė iškyla reikalingoms studijų programoms ir specifinėms mokykloms“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininko Romualdo Ginevičiaus nuomone, dirbtinio aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo nereikia, nes universitetus „uždarys“ pats gyvenimas.

„Aukštųjų mokyklų likimas atiduotas į studentų rankas, tačiau dėl demografinės situacijos, didėjančio užsienio universitetų populiarumo greit nebebus ką mokyti“, - pripažįsta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Naujų Doktorantūros nuostatų rengėjai teigia, jog pakeitimais nuostatose siekiama, jog Lietuvoje jaunieji mokslininkai būtų rengiami kokybiškai. Paskata atnaujinti doktorantūros tvarką tapo ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimas.

Kaip teigė Lietuvos mokslo tarybos mokslinė sekretorė Brigita Serafinavičiūtė, „kas gerai dirbo, tas ir toliau gerai dirbs. Tačiau yra universitetų, kurie neturi mokslinio potencialo doktorantūrai vykdyti, o jaunieji mokslininkai ten rengiami. Taip neturėtų būti.“

Nauja sąvoka – doktorantūros mokykla

Lietuvoje doktorantūrą galės siūlyti universitetai arba universitetai kartu su partneriais: mokslo tyrimų institutais, užsienio universitetais. Bus skatinamas ir universitetų bendradarbiavimas. „Iki šiol teisę rengti jaunuosius mokslininkus gaudavo universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Tačiau bendradarbiavimas tarp institucijų dažniausiai būdavo tik formalus“, - pasakojo B. Serafinavičiūtė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.

Institutų integravimas į universitetus sutelks mokslinį potencialą, dėl to Lietuvos universitetų tarptautiniuose reitinguose laukia šuolis. Tokios nuomonės laikosi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto (VU) prorektorius Rimantas Juozas Lazutka. Tačiau, pasak jo, to galima sulaukti prie universitetų jungiant geriausius mokslo institutus, o ne tokius, su kuriais valdžia nežino ką daryti.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teigimu, į universitetus nuo metų pradžios integruota 13 mokslo institutų. Termoizoliacijos institutas prijungtas prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gyvulininkystės institutas ir Veterinarijos institutas – prie Lietuvos veterinarijos akademijos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Pirmą kartą Lietuvoje bus finansuojami pačių mokslininkų inicijuoti daugiamečiai tyrimai, padengiant visas jų įgyvendinimui reikalingas išlaidas. Tam pagal Visuotinės dotacijos (Global Grant) priemonę numatyta skirti 120 mln. 234 tūkst. litų. Tikimasi, kad šios lėšos sustiprins Lietuvos mokslo tarptautinį konkurencingumą ir padės įsitvirtinti gabiausiems jauniems mokslininkams.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Pirmosios ES struktūrinių fondų lėšos mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti atitekės į Klaipėdos Jūrinį slėnį ir Vilniaus „Santaros“ bei „Saulėtekio“ slėnius. Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašytos pirmosios trys mokslo, studijų ir verslo slėnių sutartys dėl investicinių projektų finansavimo. Šiems projektams iš ES fondų skiriama 106 mln. Lt, praneša ministerija.

„Lietuva dar niekada neturėjo tokių palankių finansinių sąlygų plėtoti mokslo tyrimus, jų pagrindu kurti šiuolaikines technologijas, lemiančias ekonomikos pažangą ir žmonių gerovę, - sako švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. - Steigiant mokslo, studijų ir verslo slėnius atliktas didžiulis parengiamasis darbas, kad investicijos būtų panaudotos skaidriai ir efektyviai. Visi projektai praėjo keleriopą ekspertų vertinimą ir buvo stabdomi, jeigu kildavo bent menkiausių abejonių dėl jų paruošimo kokybės ar numatomų pasiekti rezultatų.”

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Gruodžio 19 d., minint Lietuvos mokslininkų sąjungos veiklos dvidešimtmetį, įvyko vieša diskusija apie šalies mokslo ir studijų problemas. Kviečiame susipažinti su diskusijos medžiaga: svarbiausių pranešimų skaidrėmis ir detaliu protokolu.

Dokumentai: Bronius Kaulakys.pdf, Romas Lazutka.ppt, Ignas Vėgėlė.pdf, Arimantas Raškinis.ppt, Raimundas Kirvaitis.ppt, Rimas Norvaiša.pdf, Narimantas Čėnas.ppt, LMS 20 renginio protokolas.doc.

Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai – nė motais

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Mokslo ir studijų įstatymą rašyti iš naujo, nes vasarą Seimo priimtame įstatyme, pasak jų - begalė trūkumų ir prieštarų Konstitucijai.

Siekdami, kad dabartinė pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, socialdemokratai paskelbė siūlysiantys Seimui dėl viso įstatymo konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), tokiu atveju įstatymo galiojimas sustabdomas.

„Galime aiškiai pasakyti - Konstitucinis Teismas savo doktrinoje labai tiksliai išdėstė aukštosios mokyklos autonomiją, ir kas yra gerai besimokantis studentas, ir kaip valstybė turi garantuoti jiems mokslą. Kreipsimės į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji pareikalautų, iš Vyriausybės ir švietimo ministro, kad jie kuo greičiau pateiktų, kaip taisys trūkumus“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas garantuojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus. Tokį savo nutarimo dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų rodiklių nuostatų išaiškinimą penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).

KT teigimu, įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius, valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai atskirų sričių (krypčių) specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Tokiu atveju valstybė privalo garantuoti, kad valstybės lėšomis bus apmokėtos tokių specialistų mokymosi (studijų) išlaidos, jeigu jų mokymasis atitiks įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus.

Nuorodos: Visas straipsnis lrytas.lt.

Iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pasiūlymo trauktis sulaukęs Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktorius Eugenijus Stumbrys perspėja apie po 3 metų gatvėje galinčius atsidurti studentus. Pasak E. Stumbrio, tai atsitiks aukštosioms leidus vykdyti naujas studijų programas, prieš tai neatlikus programų vertinimo. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ramina, kad studijų programų vertinimas išliks, tik pagal naująją tvarką daugiau atsakomybės bus palikta pačiai aukštajai mokyklai.

E. Stumbriui nuostabą sukėlė naujovė studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše. Su SKVC esą nederintą pataisą savo parašu patvirtino G. Steponavičius. „Jame rašoma, kad „ketinamos vykdyti studijų programos iki 2011 m. sausio 1 d. akredituojamos be išorinio vertinimo procedūros“. Reiškia, kas ką nori, tas tą registruoja“, - DELFI sakė E. Stumbrys.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Prieš gresiantį atlyginimų mažėjimą protestuojančių pedagogų tūkstančius parašų surinkusi profesinė sąjunga rytoj švietimo ir mokslo ministrui kartu su jais įteiks ir naujametę dovanėlę – ausų krapštukus ir akinius. Šitaip mokytojai tikisi priversti ministrą juos išgirsti ir pamatyti. Teatralizuota protesto akcija – atsakas į ministro patvirtintą naują pedagogų darbo mokėjimo tvarką. Nuo kitų metų pradžios mokytojams įvedamos tarnybinių atlyginimų koeficientų minimalios ir maksimalios ribos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vyriausybė šios savaitės posėdyje planuoja priimti sprendimą likviduoti Ekonomikos institutą, veikusį bemaž 70 metų. Vyriausybės nutarimo projekte pažymima, kad Ekonomikos institutas yra nedidelė įstaiga ir negali atitikti valstybiniams mokslo institutams nustatytų reikalavimų, spręsti svarbių ir didelės apimties problemų.

Ekonomikos institute dirba 14 darbuotojų, iš jų 6 - puse etato. Pažymima, kad atleidžiamiems instituto darbuotojams 2010 metais reikės išmokėti beveik 200 tūkst. Lt įvairių išmokų.

Lietuvos mokslų akademijos, vykdančios Ekonomikos instituto steigėjo funkcijas, prezidiumas šių metų vasarą nutarė nutraukti Ekonomikos instituto veiklą ir įkurti Lietuvos ekonomikos mokslinių tyrimų institutą, tačiau naujo instituto steigimo galimybė numatoma svarstyti pagerėjus šalies finansinei situacijai.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Tarp „Sąjūdžio“ laikais susikūrusių ir iki šios tebeveikiančių visuomeninių organizacijų yra ir Lietuvos mokslininkų sąjunga, šiais metais mininti savo veiklos dvidešimtmetį. Pagal pavadinimą ir apibrėžimą tai būtų mokslininkų interesams atstovaujanti ir mokslo politikos formavimo bei įgyvendinimo procese dalyvaujanti savaveiksmė organizacija. Deja, visavertiškai atlikti šios misijos ji negali, nes: pirma, jungia tik nedidelę dalį mokslininkų ; antra, ir tai svarbiausia, nepriklausomoje demokratinėje Lietuvoje savaveiksmės mokslininkų organizacijos ir draugijos yra paliktos mokslo politikos formavimo ir įgyvendinimo proceso paraštėse, jei ne užribyje (tai, savo ruožtu, neskatina mokslininkų dalyvauti jų veikloje). Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Siekiant taupyti valstybės biudžeto lėšas nutarta nuo 2010 m. mokslininkams nebeskirti valstybės stipendijų. Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriame numatoma nuo kitų metų neberengti kasmetinio valstybės stipendijų mokslininkams konkurso. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad per visuotinės dotacijos priemonę atsivėrus ES lėšoms mokslininkai galės pretenduoti į nepalyginamai didesnį finansavimą. Dar šiemet ir ateinančiais 2010 metais Lietuvos mokslininkų projektams finansuoti atsiveria 40 mln. litų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos šaltinis. Iki 2013 m. per struktūrinių fondų vykdomą visuotinės dotacijos priemonę atskirų mokslininkų ir jų grupių pateiktiems projektams bus paskirstyta daugiau nei 120 mln. litų, iš kurių – 8 mln. litų Lietuvos biudžeto lėšų. Nuorodos: Visas pranešimas portale Delfi.

Vokietijoje prasidėjo studentų protestai. Žiniasklaida praneša, kad okupaciniai streikai apėmė jau apie 70 universitetų. Studentai protestuoja prieš įmokų už studijas įvedimą. T.y. nemokamo aukštojo mokslo pabaigos pradžią, atsisakymą daugiau kaip 200 metų Vokietijoje egzistavusios vientisųjų studijų tvarkos ir perėjimą prie dvipakopės, anglosaksiškos, kaip jie vadina, (bakalauras + magistras) studijų sistemos. Ši standartizuota sistema įvedama visose valstybėse, kurios pasirašė vadinamąją Bolonijos deklaraciją, numatančią sukurti bendrą Europos mokslo ir studijų erdvę. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

Lietuva išlieka šalimi, kurioje užsieniečių doktorantų – mažuma. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas Eugenijus Butkus prognozuoja, kad doktorantų iš Vakarų šalių artimiausiu metu vargiai galime tikėtis, tačiau atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių galime sulaukti nemažai. Pasak Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių reikalų prorektoriaus Rimanto Vaitkaus, nuo Vakarų universitetų ypač skiriamės, kad nepritraukiame doktorantų iš užsienio. Pasak jo, nors gaunamos krūvos paraiškų iš norinčiųjų atvykti studijuoti doktorantūros į VU, jiems nieko pasiūlyti negalima. „Mes sakome – mokėk dvidešimt kelis tūkstančius litų, tokiu atveju galėsi būti doktorantu. Kodėl jis pas mus eis, jei nuvažiuos į Švediją, gaus stipendiją, tegul ir nedidelę, bet pakankamai normalią, kad galėtų išgyventi ir dar susitaupyti bei po Europą paskraidyti?“, - kalbėjo R. Vaitkus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino tris jungtinių tyrimų programas, kurių pagrindu prasideda mokslo, studijų ir verslo slėnių steigimas. Institutai ir universitetai, bendradarbiaudami pagal Biomedicinos ir biotechnologijos, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų bei Inžinerijos ir informacinių technologijų jungtinių tyrimų programas, atliks mokslinius tyrimus ir pritaikys juos šiuolaikinėms technologijoms kurti. Dar šiemet numatoma patvirtinti paskutinę, ketvirtąją – Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinių tyrimų programą. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Šiuo metu steigiamų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veiklą derins ir kontroliuos Slėnių priežiūros taryba. Pirmajame tarybos posėdyje patvirtintas darbo reglamentas, numatytos veiklos kryptys. Taip pat buvo keturios jungtinių tyrimų programos, kurias rekomenduota tvirtinti švietimo ir mokslo ministrui. Jungtinės tyrimų programos numato rezultatus, kurie turės būti pasiekti už investicijas į slėnius iš ES struktūrinių fondų, valstybės bei verslo. Programų įgyvendinimo priežiūros tarybą sudaro vienuolika narių. Tarybos pirmininkė –švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas, ūkio viceministras Mindaugas Petrauskas, Britų Tarybos projektų vadovė Danguolė Kiznienė, Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas Gintaras Valinčius, asociacijos „Futura Scientia“ valdybos pirmininkas Ramūnas Valiokas, DnB Nord banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, Žinių ekonomikos forumo Inovacijų skatinimo komiteto pirmininkas Aleksandras Abišala, Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos atstovas Petras Balkevičius, asociacijos „INFOBALT“ Eksporto ir inovacijų komiteto narys Valdas Monkus. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

„Išsigimstanti“ socialinio draudimo politika. Šį pasisakymą parengti mane išprovokavo pastaruosius dvejus metus vykdomos vyriausybių socialinės apsaugos reformos bei paskutiniais mėnesiais vykstančios viešos diskusijos dėl socialinio draudimo fondo besikaupiančių skolų. Kadangi dauguma dabartinės valdžios priimamų sprendimų pasekmių ir didžiulės apimties skolinimaisi gula ant mano asmeniškai ir ant mano vaikų bei vaikaičių pečių, todėl negaliu likti abejinga. Be to, man mažinamas docento atlyginimas (liko be atskaičiuotų mokesčių 1836,59 Lt) ir didinamas darbo krūvis, reikalaujant vis geresnės kokybės, reiškia, kad aš vis sunkiau turiu dirbti, didesniam stresui veikiant, o didelę savo uždirbtų pajamų dalį atiduodu kažkam kitam. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ketvirtadienį, spalio 12 d. LŠMPSF būstinėje įvyko Vilniaus aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų darbo grupės susirinkimas, kuriame buvo aptariami svarbūs klausimai: Konstitucinio teismo (KT) nutarimo dėl aukštųjų mokyklų autonomijos išaiškinimo pasekmės, nederinto su mokslo bendruomene Lietuvos mokslo tarybos patvirtintų minimalių kvalifikacinių reikalavimų mokslo darbuotojams nutarimas, dėstytojų darbo krūvio paskirstymo, mokslo ir studijų institucijų mokslinės, meninės ir su studijomis susijusios veiklos vertinimo problemos. VPU profsąjungos pirmininkė dr. G. Kmitienė konstatavo, jog KT išaiškinimas dėl autonomijos gali būti interpretuojamas dvejopai – priklauso nuo to, ką pasirinks universitetas. Kontroliuojanti institucija, kuria bus būsimoji taryba, negali būti ir valdanti. Pasisakiusieji aptarė tolesnės universitetų raidos, tampant VŠĮ sąlygas. Nuorodos: Visas pranešimas LŠMPSF svetainėje.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Studijų kokybės vertinimo centro tarybą. Į tarybą, susidedančią iš vienuolikos narių, įeina aukštųjų mokyklų dėstytojai, studentų, verslininkų atstovai. Studijų kokybės vertinimo centro taryba sudaryta pirmą kartą, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu bei Studijų kokybės vertinimo centro nuostatais. reklama Studijų kokybės vertinimo centro taryba yra kolegialus valdymo organas. Taryba paskelbs ir konkursą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius viešo konkurso būdu bus renkamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo direktoriumi galės būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Nuorodos: Visas straipsnis portale verslosavaite.lt.

Švietimo ir mokslo ministerijoje prasidėjo mokslo slėnių projektų paraiškų aptarimas. Pernai Vyriausybė patvirtino Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje steigiamų penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtros programas. Planuojama, kad gruodžio mėnesį bus pasirašomi pirmosios Jūrinio, „Nemuno“, „Santakos“, „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių projektų sutartys. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymi, kad bus pradėta įgyvendinti dešimt skirtingų projektų, kuriems skiriama apie 1 mlrd. Lt, iš kurių 706,5 mln. Lt sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. „Efektyviai įsavinę tokią didelę finansinę injekciją, suteiksime akivaizdų postūmį mokslo, informacinių technologijų plėtrai, sukursime tarptautinio lygio tyrimų centrus, – sako ministras. – Tai padės sustiprinti ir Lietuvos ekonomikos konkurencines galias“. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Seimui pateiktame 2010 metų valstybės biudžeto projekte asignavimai švietimui sudaro 2,9 mlrd. Lt ir bus 363,8 mln. Lt (arba 14,2 proc.) didesni nei šiemet. Finansavimo augimą lemia daugiau nei dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama. Iš bendro nacionalinio biudžeto – valstybės ir savivaldybių biudžetų – švietimui planuojama skirti 1,4 proc. mažesnę sumą – 6,6 mlrd. litų. Didėja ir švietimui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis. 2009 m. ji sudaro 7,35 proc., o kitais metais – 7,9 proc. BVP. 2010 m. mokinio krepšeliui (valstybės nustatytos ugdymo lėšos vienam sutartiniam mokiniui – pinigai mokytojų algoms, kvalifikacijos tobulinimui, vadovėliams, mokinių profesiniam konsultavimui ir kt.) iš viso skiriama 1,98 mlrd. Lt, o vieną krepšelį sudarys 3 310 Lt. Bendra mokinio krepšelio suma mažėja, nes yra sumažintas visų iš biudžeto išlaikomų darbuotojų (tarp jų – ir pedagoginių) darbo užmokesčio fondas. Nuorodos: Visas pranešimas ŠMM svetainėje.

Medicinos studijas Kauno medicinos universitete (KMU) jau renkasi ir švedai, kur kas anksčiau jas atrado atvykėliai iš Libano ir Izraelio. Nors Lietuva šiuo metu negali pasiūlyti daug užsieniečiams patrauklių studijų programų, Vilniaus universiteto (VU) tarptautinių reikalų prorektoriaus Rimanto Vaitkaus nuomone, studentai iš užsienio - Lietuvos aukštųjų mokyklų išgyvenimo klausimas. „Užsienio studentai - mūsų išgyvenimo klausimas. Jei artimiausią dešimtmetį nepasisuksime į užsienio studentus, didelė dalis mūsų darbuotojų bus priversti išeiti iš darbo“, - įsitikinęs R. Vaitkus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštųjų mokyklų nenoras, kad jų valdymą ir rektoriaus rinkimą iš Senato perimtų iš visuomenės atstovų sudarytos aukštosios mokyklos tarybos, gali būti išgirstas. Joms vilties suteikė praėjusios savaitės Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas dėl aukštųjų mokyklų autonomijos, pagal kurį tarybos galimos kaip priežiūros ir kontrolės, o ne valdymo institucijos. Tačiau KT išaiškinimas dar iki galo neaiškus nei aukštosioms mokykloms, nei švietimo ir mokslo ministrui. Pagal reformą aukštajame moksle numatantį Mokslo ir studijų įstatymą, universitetų valdymas iš Senato atiduodamas iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Konservatorių-krikdemų ir liberalų vyriausybė atlieka nevykusį socialinį eksperimentą – aukštojo mokslo reformą. Akademinius studijų kriterijus išstumia pinigai, o gerokai išplautą visuomenės interesą nustelbia bankų interesas. Savo ruožtu studentai tampa naujos studijų sistemos įkaitas, mokėsiančiais iš savo kišenės už nesėkmingą reformą, kurios autoriai savo bandymų laboratorija pavertė visą Lietuvą. Taip DELFI tvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas Kęstutis Dubnikas. Jo nuomone, reformatorių sukurta sistema gyvuos geriausiu atveju tik porą metų.

 

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kuriant integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius „mindžikuojama“, šiuo metu nematyti jokių faktinių slėnių kūrimo žingsnių, o Europos Sąjungos (ES) fondų slėniams skirtos lėšos stovi įšaldytos ir netgi „tirpsta“. Taip teigia švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais prezidentei patarianti Virginija Būdienė. Už slėnių kūrimą atsakingos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Ūkio ministerija sako, kad procesas vyksta.

„Įtariu slėnių klinikinę mirtį, tačiau galbūt dar yra vilčių juos reanimuoti. Jei norime, kad ekonomikoje didėtų aukštos pridėtinės vertės verslo dalis, turime rasti būdų mokslo ir verslo sąveikai, - DELFI sakė V. Būdienė.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šį pavasarį, kai Seimo Konstitucijos salėje buvo svarstomas naujo Mokslo ir studijų įstatymo projektas, politologas Antanas Kulakauskas, stebėdamasis mokslo ir studijų reformos vykdytojų beatodairiškumu, vaizdžiai apibūdino, kad jie jam primena raitelį be galvos. Tai buvo tarsi seno lietuviško frazeologizmo – nelėk, pametęs galvą - parafrazė.

Tikėjimas žirgu. Anot A. Kulakausko, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai pasirinko principą: svarbiausia pradėkime reformą, o po to pažiūrėsime, kas išeis. Tačiau šis aršiausių reformos šalininkų beatodairiškumas, manau, atsirado ne iš lengvabūdiško užsispyrimo, bet iš begalinio tikėjimo įvedamu „lėšos paskui studentą“ principu, – tikėjimo, kad studentiškų pasirinkimų suma paskatins reikiamus sistemos persitvarkymus, ir ilgainiui, veikiant rinkos mechanizmams, savaime užtikrins studijų kokybės augimą.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, atsakydamas į opozicijos interpeliaciją, pripažįsta, jog vykdant reformą buvo atlikta klaidų, tačiau reformą sako iš esmės esant sėkmingą. Ministras vertina, jog nepaisant, jo žodžiais, kai kurių nesklandumų, ir kurie bus taisomi, su užduotimi diegiant reformą susitvarkyta sėkmingai. "Reforma žengia pirmuosius žingsnius ir tęsis ne vienerius metus. Didelių permainų procese buvo identifikuota taisytinų dalykų. Yra ir toliau bus vykdoma nuolatinė reformos vyksmo analizė ir pasekmių stebėsena. Visa tai daro pertvarką valdomą ir prognozuojamą, lanksčiai reaguojant ir koreguojant išryškėjusius netobulumus", - atsakyme į interpeliaciją rašo ministras. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šįmet aukštojo mokslo reforma studentų į užsienį neišvijo, tačiau Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė mano, kad, laukdami reformos starto, studentai paprasčiausiai nespėjo paduoti dokumentų į užsienio aukštąsias. Jos teigimu, tikrieji išvykstančiųjų studijuoti svetur mastai paaiškės kitąmet. Įtarimus stiprina populiarėjantys tarptautiniai anglų kalbos egzaminai ir augantys norinčiųjų laimėti stipendijas studijoms užsienyje skaičiai. „Anksčiau rugsėjo, spalio mėnesiais skaitykla būdavo tuščia. O dabar pas mus tikrai labai daug lankytojų. Labai daug užklausimų atkeliauja elektroniniu paštu. Kasdien daug skambučių“, - aiškina Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickienė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvos ir šalyje dirbančių užsienio mokslininkų tyrimams finansuoti bus skirta 120 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokslo taryba pasirašė Visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartį dėl 120 mln. litų iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų skyrimo.

Lietuvos mokslo taryba bus visuotinės dotacijos valdytojas, spręsianti, kuriems mokslininkams ir tyrėjams skirti subsidijas. 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos skirtos įgyvendinti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai“. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Vyriausybė trečiadienį nutarė leisti valstybės finansuojamose vietose besimokantiems studentams po vieno studijų pusmečio pereiti į kitą studijų programą ar kitą aukštąją mokyklą. Kartu jie išsineštų savo "studento krepšelį". Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymu pakeisti studijų kryptį neturintiems skolų ir egzaminus išlaikiusiems studentams būtų leidžiama po pusmečio, o rezidentūros studentams - po metų. Kaip Vyriausybės posėdyje kalbėjo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, jei tos studijų programos, į kurią pereinama, kaina bus didesnė nei tos, kuri paliekama, skirtumą turės padengti pats studentas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino Aukštojo mokslo tarybą, kurią sudaro 15 narių. Tarybos pirmininku paskirtas Vytautas Pakalniškis, Mykolo Romerio universiteto profesorius, o pavaduotoju – Andriejus Edvardas Ancuta, koncerno „Achemos grupė“ Strateginio vystymo centro direktorius, Nacionalinės darniosios chemijos technologijų platformos tarybos pirmininkas. „Pirmą kartą sudaryta visuomenės interesui atstovaujanti, demokratiškai išrinkta Aukštojo mokslo taryba. Kandidatus galėjo teikti ne vien aukštosios mokyklos, bet ir įvairios asociacijos, visuomeninės organizacijos, savo kandidatūras taip pat galėjo siūlyti ir atskiri asmenys. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Fondo internetinėje svetainėje: http://www.vmsfondas.lt paskoloms galima registruotis iki spalio 4 d., teigiama išplatintame pranešime spaudai. Šiemet į mokamas studijas aukštosiose mokyklose įstojo per 20 000 studentų. Lengvatinėms studijų paskoloms yra skirtas 120 mln. litų paskolų limitas. Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pastebi, kad palyginti su praėjusiais metais lengvatinių paskolų fondas padidėjo šešis kartus. „Šiemet pirmą kartą studentams sudaryta galimybė pasiskolinti mokesčiui už mokslą, o maksimali kredito suma, kurią studentas gali gauti gyvenimo išlaidoms padengti išaugo trečdaliu“, – sako viceministrė. Nuorodos: Visas straipsnis 15min.lt.

Valstybinio mokslo ir studijų fondo interneto svetainėje per dvi savaites užsiregistravo 3516 studentai, norintys gauti valstybės remiamas paskolas mokslui, pragyvenimo ir kitoms išlaidoms. Tokius duomenis pateikia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Kaip BNS sakė Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys, paskolas, skirtas sumokėti už mokslą, kol kas nori gauti per 960 studentų. Anot jo, dažniausiai prašoma apie 6000 litų siekiančios paskolos. Pagal šiuos prašymus susidaro apie 4,5 mln. litų skolintinų lėšų. Fondo vadovas tikisi, kad baigiantis registracijos terminui prašymų pagausės. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Įsibėgėjusi mokslo ir studijų reforma labiausiai nuskriaudė menus ketinusius studijuoti abiturientus. Akademijų atstovai juokauja, kad dabar dainuoti mokysis studentai, tobulai mokantys lietuvių kalbą, bet neturintys balso. Studentų atstovai pasipiktino, kad konkursinis balas, kai buvo sumažinta stojamųjų ir padidinta brandos egzaminų vertė, užkirto kelią į akademijas gabiems jauniesiems menininkams. Jie nukentėjo dėl to, kad mokykliniams dalykams nerodė pakankamai dėmesio, nes visas pastangas skirdavo mūzoms. Šįmet stojant studijuoti menų 70 proc. konkursinio balo sudarė stojamieji ir specifiniai egzaminai, o likusius 30 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo, kad studentai, kurie, pasimokę valstybės finansuojamose vietose, studijas meta arba iš jų iškrenta dėl nepažangumo, valstybei pinigus už studijas turėtų grąžinti ne po pirmojo, o po antrojo ir vėlesnių semestrų. Dėl to dar turės apsispręsti Vyriausybė. Pagal pirminį ŠMM sumanymą buvo numatyta iš metusių studijas arba iškritusių iš aukštosios mokestį imti iškart. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, po svarstymų nuspręsta pirmą semestrą palikti laisvą – už valstybės finansuojamas studijas reikalauti susimokėti tik po antro. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Keičiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymui, universitetuose bus labiau girdimas visuomenės balsas. Nuo šiol universitetų veiklos gaires nustatinės ne tik akademikai, bet ir studentai, verslininkai, įvairių organizacijų atstovai. Manoma, jog tai ne tik pagerins universitetų darbą, bet ir pavers juos atviresniais bei konkurencingesniais. Tokių valdymo pokyčių įgyvendinimui prireiks ir naujų žinių bei įgūdžių. Tobulinant aukštųjų mokyklų valdymą, daugiau galių įgaus tarybos, papildytos vadinamais socialiniais partneriais. Specialistų teigimu, nors žmonių „iš išorės“ atėjimas į universitetų valdymą pagyvins jų veiklą, tačiau kartu atneš ir tam tikrų rūpesčių, susijusių su tarybų narių kompetencija. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ruošiantis aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkai, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sudarė kandidatų į Aukštojo mokslo tarybos narius atrankos komisiją. Komisija vertins visuomenės pasiūlymus ir iš jų atrinks kandidatus į naują Aukštojo mokslo tarybą. Švietimo ir mokslo ministerija pakartotinai ragina aukštąsias mokyklas, socialinius partnerius, visuomenines organizacijas aktyviai dalyvauti sudarant naująją Aukštojo mokslo tarybą. Pagal Aukštojo mokslo tarybos nuostatus, atrankos komisija sudaroma iš penkių narių: du narius pasiūlo ministras, tris – šiuo metu veikianti Aukštojo mokslo taryba. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Istorinėje Prezidentūroje Kaune įvykęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės bei ją lydinčios patarėjų komandos susitikimas su aukštųjų mokyklų rektoriais užsitęsė ilgiau nei iš anksto planuota. Mat abi pusės turėjo daugybę aptarimui tinkamų klausimų, kuriuos rimčiau žadama aiškintis Prezidentūros iniciatyva nuo rugsėjo vidurinio vyksiančiuose susitikimuose su aukštųjų mokyklų vadovais, studentų organizacijų atstovais ir visais, kurie susiję su reformų metą išgyvenančiu mokslu bei studijomis. "Apkasuose turbūt niekam iš mūsų stovėti nereikės, turime dirbti kartu, užtikrindami ir viešumą, ir skaidrumą", - konstruktyvaus dialogo viliasi Prezidentė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui, nuolat tvirtinusiam, jog paskolų studijoms apmokėti palūkanos neviršys 5 proc., staiga paaiškėjo, „kad finansų rinkoje konjunktūra tokia nepalanki, kad palūkanos litais, šalia tokių palankių eurais, nors su valstybės garantija ir yra žemesnės nei rinkoje, bet vis tiek jų dydis svyruotų tarp 10-11 proc.“ Paaiškėjo tik tada, kai bankai tiksliai išvardijo palūkanų procentus. Kiekvienam, nors kiek pasidomėjusiam bankininkystės dalykais, buvo aišku, kad Lietuvos bankai pareikalaus tokių didelių palūkanų litais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Biochemikas, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka iki šiol sapnuoja laboratoriją. Joje atliekamus eksperimentus. Tačiau kasdienis maršrutas veda tolyn nuo laboratorijų, į Vilniaus senamiestį ir jo puošmeną – senąjį universitetą. Dar taip nebuvo, kad viso pokalbio metu negalėčiau atitraukti žvilgsnio nuo pašnekovo rankų. Ne nuo akių, bet nuo tų dailių, smailų pirštų. Tokios dar nuo vaikystės mano įsivaizduotos mokslo žmogaus rankos. Nenualintos ūkio darbų. Rankos, kurioms labai tinka sklaidyti knygų lapus arba laikyti rektoriaus valdžios simbolį – skeptrą. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Šie vardai priklauso liberalų užvaldytos tvirtovės – Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrei ir ministrui. Jų vandeniu neperliejamas tandemas jau pakeitė Mokslo ir studijų įstatymą taip, kad universitetinio išsilavinimo galėtų siekti tie, kuriems nusišypsojo laimė, ir jie pakliuvo į valstybės remiamas vietas, ir tie, kurių tėvai pinigus žarsto kastuvu. Žinoma, tandemas maloningai leido siekti mokslo ir susipykusiems su fortūna neturtingiesiems, jiems raštiškai pasižadėjus bernauti bankams beveik iki savo pensinio amžiaus ir mokant už paimtą studijoms paskolą beveik dešimt procentų palūkanų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šis posakis pastaruoju metu tampa vis populiaresnis akademinėje bendruomenėje. Ir atrodo tam yra pagrindo, nes universitetai surinko studentų – vieni mažiau, kiti daugiau. Ir atrodo, kad išankstinės prognozės apie staigią kai kurių universitetų, ypač regioninių, mirtį nepasiteisino. Kita vertus, džiūgauti rimto pagrindo vis dar nėra, nes „žaliava“ užpildysianti universitetų suolus rugsėjo pirmąją toli gražu ne pati geriausia. Net ir aukščiausios kvalifikacijos virėjas puikiai supranta, kad iš prastų produktų itin prašmatnaus patiekalo nepagaminsi. Ar „pagamins“ universitetai gerus specialistus? Klausimas, vertas itin vaisingų diskusijų ir rimtų politinių bei vadybinių sprendimų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prognozuoja, kad pirmieji universitetai jungtis planuoja jau netolimoje ateityje. Tačiau jis kol kas nedetalizavo, kokios aukštosios mokyklos gali susijungti. "Gerų žinių bus netrukus. Pokalbiai vyksta intensyviai, tai vyksta pirmiausia didžiuosiuose miestuose", - ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Steponavičius. Jis prognozavo, kad po šiais metais pradėtos aukštojo mokslo reformos susijungimų "bus ne vienas ir ne du". "Laikas parodys, koks tas skaičius yra, bet kontekstas yra ne tik Lietuvos, jis yra pasaulinis. Jeigu mes norime būti stiprūs regioninėje Europoje, šitiems procesams reikia duoti realius svertus, ką mes ir darome", - aiškino G.Steponavičius. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Trečiai didžiausiai pagal turimų fondų dydį Lietuvoje mokslų akademijos bibliotekai iškilo grėsmė būti barbariškai sunaikintai, įsitikinęs šios bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius. Tuo tarpu Saulėlydžio komisijos pirmininkas Valentinas Milaknis sako, kad biblioteką ir jos fondus siekiama ne naikinti, o padaryti kuo labiau prieinamus visuomenei. Tik prieš keletą savaičių Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vadovas J.Marcinkevičius iš neoficialių šaltinių sužinojo, kad Saulėlydžio komisija, švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui dar balandį pasiūlius, jau rudenį rengiasi svarstyti galimybę perkelti prie keturių milijonų saugojimo vienetų artėjančios bibliotekos fondus į senuosius Vilniaus universiteto rūmus ir statomą naują Vilniaus universiteto bibliotekos pastatą Saulėtekio miestelyje. Lietuvoje tik Nacionalinė Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekos saugo kiek daugiau knygų, rankraščių ir kitų dokumentų negu Mokslų akademijos biblioteka. „Siūlytume svarstyti galimybę konsoliduoti Vilniaus mieste esančias mokslo bibliotekas. <...> Svarstytina galimybė Mokslų akademijos bibliotekos senuosius leidinius perkelti į VU Centrinę biblioteką, kitus – į MKIC (Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą – aut. past.)“, – rašoma G.Steponavičiaus pasirašytame laiške, siųstame Valstybės valdymo tobulinimo komisijai, žinomai Saulėlydžio komisijos vardu. Pastarasis cituotas laiško sakinys sukėlė pasipiktinimą Lietuvos mokslo visuomenėje ir bibliotekininkų bendruomenėje, mat niekas suinteresuotųjų grupių apie valdžios ketinamą „galimybę svarstyti“ neinformavo. Juolab kad ši „galimybė svarstyti“ tapo oficialia Saulėlydžio komisijos darbotvarkės dalimi. Nuorodos: Visas straipsnis savaitraštyje "Atgimimas".

To "Aiskintojas": "Sie reitingai daugiausiai remiasi instituciju matomumu pasauliniame tinkle. Todel tie, kas mazai rupinasi savireklama (ypac anglu klaba), be abejo nukencia." "Savireklama" Jus cia matyt manot kaip "kazka labai blogo?" Gal geriau, kad kas "is salies" musu saunius universitetus/institutus pareklamuotu? To gi nebus! Gyvename kapitalizme: Dievas padeda tiems, kurie sau padeda. Ir butent tos "savireklamos" internete musu univerams/institutams ir truksta! Ka mes cia darom, ka mes pasiekem -- to nei su ziburiu nerasi. Pasiziurekit, kaip tokios "sventoves", kaip Stanford, Cambridge ar Berkley save "reklamuojasi." Nors jiems atrodytu sito ir nebereiketu: jie ir taip zinomi. O ka darom mes, tie "nezinomi is rytu?" Bijom "savireklamos" ... Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Faktą, kad apie 1800 valstybės finansuojamų vietų kolegijose liko neužimtos, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis laiko „žiauriu valstybės prašovimu“. B. Burgio manymu, būtų teisinga, jei į universitetus eitų moksleiviai, turintys daug proto, išminties, erudicijos, o kolegijose studijuotų siekiantys savo profesija užsidirbti duonos kąsniui. B. Burgis prognozuoja, kad likusias laisvas kolegijų vietas užpildys turintys labai žemus balus. „Kolegijose skelbia, kad teikia aukštąjį išsilavinimą. Tai - dar vienas absurdas, kurio niekaip negaliu suprasti. Kodėl yra manoma, kad bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą? Vadinkite mane rasistu arba homofobu, tačiau aš tvirtinu, kad ne bet kuris žmogus gali įgyti aukštąjį išsilavinimą“, - teigė gimnazijos vadovas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nerimsta aistros dėl taip vadinamos aukštojo mokslo reformos. Galima įvairiai galvoti, aišku viena, tokia reforma nei protinga, nei perspektyvi. Visų pirma todėl, kad ji vienpusiška. Nedidelė dalis Lietuvos jaunimo nuspręs ko išties reikia valstybei. Juokinga ir tiek. Žymus vadybos ekspertas Kazuo Inamori yra sakęs, kad „be apdairiai parengto plano ir kruopštaus pasiruošimo sėkmė neįmanoma“ (K.Inamori. Gyvenimo filosofija. Vilnius, 2006). Nors valdininkai teisinasi, kad reforma jau vykdoma antrą dešimtmetį, tačiau taip iš tiesų nėra. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukšti valstybės pareigūnai vienbalsiai tvirtina, kad socialinis eksperimentas – studentą paversti “galios centru”, kad nuo jo pasirinkimo ir atsinešamo krepšelio priklausytų aukštųjų mokyklų finansavimas - pasiteisino. Kadangi patys aukštojo mokslo reformos vykdytojai ją vadina eksperimentu, turime teisę analizuoti reformą kaip eksperimentą. Tokia analizė naudinga ir dar vienu požiūriu – kiekvienas mokslininkas žino, kad eksperimento kokybė tiksliai parodo eksperimentatoriaus kvalifikaciją. Eksperimentai su žmonėmis Eksperimentatoriai įvykdė eksperimentą su žmonėmis ir žada toliau jį tęsti. Gausybė istorijoje žinomų ir liūdnai pasibaigusių eksperimentų su žmonėmis ilgainiui suformavo socialinių tyrimų etiką, kurios privalo laikytis tyrėjai. Pagrindinis šios etikos reikalavimas – dalyvavimas turi būti savanoriškas. Kiekvienas eksperimento dalyvis, kuriam suteikiama visa informacija apie galimą riziką, laisvai renkasi dalyvauti ar ne. Akivaizdu, kad šio reikalavimo nebuvo paisoma. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Jau pirmieji šių metų priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai parodė tai, ko ir buvo tikėtasi: daugelis mūsų universitetų nėra patrauklūs studentams ir nepajėgs išsilaikyti be specialių valstybės dotacijų. Didelė jų bėdų dalis yra susijusi su tuo, kad šie universitetai yra tiesiog per smulkūs – jiems trūksta mokslinio potencialo, galimybės manevruoti ištekliais, solidaus įvaizdžio šalies ir tarptautinėje aukštojo mokslo rinkoje. Šiandien turime padaryti tai, ko delsėme imtis beveik du dešimtmečius: sustambinti mūsų universitetus, padaryti juos matomus bent jau regiono, jeigu ne visos Europos mastu, ir atkurti pasitikėjimą Lietuvos aukštuoju mokslu tiek darbo rinkoje, tiek tarp būsimųjų studentų ir jų tėvų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei nesuprantama, kad paskolų būsto renovavimui palūkanų norma siekia 3 proc., o valstybės ateities – studentų – paskoloms – apie 11 proc. Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos Virginijos Būdienės, D. Grybauskaitė pakartotinai primygtinai prašys Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijas kartu ieškoti būdų palankesnei paskolų sistemai sukurti, o jei nebus sugalvota, ką daryti, prezidentė galbūt siūlys valstybei skolintis ir dalį palūkanų padengti. Apie netęsimus pažadus D. Grybauskaitė švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui jau yra priminusi susitikime prieš savaitę. Prieš reformos startą G. Steponavičius žadėjo ne didesnes kaip 6 proc. palūkanas lengvatinėms studentų paskoloms, tačiau jau dabar aišku, kad paskolų palūkanų litais „lubos“ sieks 11,44 proc., eurais - 4,03 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ekonominis sunkmetis duoda peno mokslui - šalies universitetai džiaugiasi šįmet išaugusiais stojančiųjų į doktorantūrą srautais. Konkursai šįmet didesni dar ir dėl to, kad aukštosiose doktorantūros vietų sumažėjo. Kol universitetai skundžiasi mažinamu priimamų doktorantų skaičiumi, Lietuvos mokslo taryba jiems pataria labiau jaudintis dėl kokybės - esą dabar nemažai apgynusių disertacijas ne tik kad negali dėstyti, bet ir nesugeba atlikti tyrimų. Dar prieš porą metų universitetai pripažino į doktorantūrą priviliojantys jau ne pačius gabiausius studentus. Tuomet DELFI kalbinti specialistai teigė, kad situacija - krizės moksle pasekmė, o šalis greitai taps ne tik Europos, bet ir regiono atsilikėle. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuvoje daugiau nei dešimtmetį diskutuojama apie aukštojo mokslo reformą. Tai darė filosofai, chemikai, inžinieriai, politologai, politikai.... Tačiau ekonomistų balso šiose diskusijose beveik negirdėti. Keista, nes aukštasis mokslas – viena ūkio šakų, teikiančių paslaugą, nors ir nepaprastą. Šiame straipsnyje analizuojama, kas atsitiko mūsų aukštajam mokslui, aptariami kai kurie su juo susiję mitai ir paradoksai, siūlomi nauji reformos būdai. Nė vienas iš Lietuvoje veikiančių universitetų nepatenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Artėja Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo ir Valstybės diena. Jei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, kaip valstybės šventės, yra susietos su dabartinės Lietuvos valstybės kūrimo ir atkūrimo teisinės politinės pradžios datomis, tai Liepos 6-oji yra siejama su istorine Lietuva, senąja Lietuvos valstybe, kurios istorinis paveldas priklauso ne vien dabartinei Lietuvai. Taigi pirmiausia ši šventė turi istorinės atminties puoselėjimo politikos paskirtį. Tačiau ši paskirtis, kaip rodo antrasis šventės pavadinimo dėmuo – Valstybės diena – yra susieta su universalesne, tautos valstybingumo kaip vertybės, idėja. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrt.lt.

"Kaip Vyriausybė į tą reikalą žiūrėjo, kaip tie pinigai buvo neformaliai pažadėti, iš tikrųjų yra tarsi mafijos dalybos be jokių konkursų ir atskaitomybės", - apie Lietuvos mokslo slėnių kūrimo programą kalbėjo Bigelow okeanų tyrimų laboratorijos (JAV) padalinio vadovas dr. Ramūnas Stepanauskas. JAV arba bet kurioje Vakarų Europos valstybėje tai būtų, pasak mokslininko, tiesiogiai nusikalstama veikla, o Lietuvoje net neprašoma jokių ataskaitų. Atseit, vyrai žinos, kaip tuos pinigus išleisti, tegu tvarkosi. Nors tokios didžiulės 2 mlrd. litų investicijos į mokslą Lietuvoje dar niekada nebuvo ir galbūt niekada daugiau nebus. Nuorodos: Visas straipsnis "Lietuvos Žiniose".

Jūsų dėmesiui pateikiame nuorodą į JAV prezidento B. Obamos kalbą Nacionalinės mokslų akademijos metiniame susirinkime. Nuorodos: Kalba Baltųjų rūmų tinklalapyje.

Valdžia žada, kad artimiausiu metu pajudės ES lėšomis finansuojamų aukštųjų technologijų slėnių prie penkių šalies universitetų kūrimo procesas. Bet užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai abejoja, kad kas nors pasikeis, nes Lietuvos mokslo lygis – žemas. Ar aukštųjų technologijų slėniai paskatins Lietuvos ūkio mokslinę ir technologinę pažangą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Kartą viename seminare aptariant Informacinių technologijų Nacionalinės kompleksinės programos projektą, profesorius N. pagrįstai paklausė programos rengėjų: „Jūsų programoje trūksta fundamentaliųjų tyrimų – ar netikslinga būtų įtraukti į ją kvantinių kompiuterių tyrimų kryptį?“ Programos rengėjai nelabai argumentuotai atsakė, kad tai labai brangūs tyrimai, o ir tyrimų perspektyvos nėra aiškios. Tuo klausimo aptarimas ir baigėsi. Tačiau detaliau panagrinėjus, matyti, kad... Nuorodos: Visas straipsnis.

Valdžios vyrai ir šalies šviesuoliai skundžiasi, kad jaunimas „išduoda“ tėvynę ir pakelia sparnus į materialiai perspektyvesnę užsienio šalį. Sumąstė ieškoti laimės jaunas, kvailas, karštakošis lietuvis – tegul pabando. „Protų nutekėjimas“ įsibėgėjo ir dideliu pagreičiu gramzdina šalį nežinios link. Kas yra daroma, kad šalies mokslo šviesuomenė, patirties stokojantys jauni specialistai liktų Lietuvoje? Atsakymas: kuriami modernūs mokslo slėniai. Pagaliau turėtų atsirasti galimybė... Nuorodos: Visas straipsnis.

Nors Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad paskolas studijoms galės gauti visi norintieji, Lietuvos studentų sąjungos atstovai teigia, kad iš Švietimo ir mokslo ministerijos juos pasiekusios žinios rodo ką kita. Esą paskoloms numatytas 100 mln. litų limitas ir jų visiems nepakaks. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad, nors toks limitas svarstomas, nerimauti nėra pagrindo. Studentų atstovai teigia, kad, jų žiniomis, studentų paskoloms valstybė yra numačiusi 100 milijonų litų limitą. Kaip lrt.lt sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, lėšų gali pritrūkti, nes priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą neliko laisvų finansuojamų vietų. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Aukštosios mokyklos pamažu atskleidžia skaičius, kiek negavusiems studijų krepšelio reikės mokėti už mokamą studijų vietą. Aukštųjų prašomos kainos nelabai skiriasi nuo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintų norminių studijų kainų, arba krepšelių dydžių, parodančių, kiek lėšų per metus reikia atitinkamos krypties studentui ugdyti. Mokamų studijų kainą turi nusistatyti pačios aukštosios mokyklos. Dalis aukštųjų nusistatė mažesnes kainas nei galėtų. Aukštoji mokykla už mokamas studijas gali prašyti ir daugiau, nei leidžia ŠMM patvirtintos krepšelio „lubos“. Mažiausią – 4031 Lt – studijų krepšelį - ŠMM numatė kai kuriems humanitariniams ir socialiniams mokslams. Ekspertų manymu, brangiausiai kainuoja paruošti pilotus ir muzikus (išskyrus muzikos mokytojus) – jų paruošimui valstybė per metus skiria iki 18854 Lt. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vokietijos verslininkai susirūpinę, kad šalis neatsiliktų ir kad nepritrūktų kvalifikuotų specialistų, todėl net prasidėjus krizei nemažina aukštosioms mokyklos skiriamos finansinės paramos. Vokietijos pramonininkai ne tik desperatiškai ieško aukštos kvalifikacijos jaunimo, bet ir patys daug prisideda prie to, kad universitetų programos atitiktų ūkio reikalavimus. 2008 metais kas penkta pramonės kompanija finansiškai skatino aukštąsias mokyklas - skyrė stipendijas, teikė pagalbą, steigė fondų remiamų profesorių vietas. Kovą atlikus 1250 pramonės įmonių apklausą paaiškėjo, kad net prasidėjus krizei 82 proc. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šių metų sausio mėnesį Suomijos parlamentas pradėjo svarstyti universitetų reformos įstatymą. Siūlomame įstatyme be kita ko numatoma, kad universitetų taryba būtų sudaroma iš universiteto akademinės bendruomenės narių ir asmenų, nepriklausančių universitetui, be to, akademinė bendruomenė deleguoja mažiau nei pusę tarybos narių. Gegužės 13 d. Suomijos parlamento konstitucinis komitetas nusprendė, kad priėmus tokį įstatymą, universitetai prarastų konstitucijoje garantuotą autonomijos teisę, nes valdymas sutelkiamas tarybos daugumos rankose, kuri dabar jau nebūtinai atstovautų akademinei universiteto bendruomenei. Todėl siūlomą universitetų reformos įstatymą parlamento konstitucinis komitetas laiko konstitucijos pataisa. Konstitucijos pataisai parlamente priimti būtina 2/3 dauguma. Tačiau dar didesnės 5/6 parlamentarų daugumos pritarimo prireiktų, jei įstatymo rengėjai norėtų pateikti tokią konstitucijos pataisą svarstymui (skubos tvarka). Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ispanijos Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas – CSIC) turi įkūrusi Kibermetrikos laboratoriją (Cybermetrics Lab), kuri kiekvienais metais skelbia pasaulio universitetų reitingus. Nuo kitų panašių reitingų sudarytojų ši grupė skiriasi tuo, kad ji sudaro 6000 pasaulio universitetų reitingą ir remiasi „pasaulinio voratinklio universitetų reitingavimo sistema“ (Webometrics Ranking of World Universities), t.y. analizuoja universitetų aktyvumą pasauliniame internetiniame voratinklyje pagal aštuonis parametrus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Du panašūs įvykiai nutiko Lietuvoje ir JAV 2009-ųjų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Balandžio 27 d. JAV prezidentas Barackas Obama kalbėjo kasmetinėje 146-ojoje JAV Nacionalinės mokslų akademijos (NMA) sesijoje. Balandžio 30 d. Lietuvos Seimas priėmė, o gegužės 8 d. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Mokslo ir studijų įstatymą. Kokių minčių kyla palyginus tuos du įvykius? JAV prezidentas kalbos NMA pradžioje iš karto pareiškė: „Manau, kad mūsų, amerikiečių, charakteriui nebūdinga būti atsilikėliais. Mes visada siekiame būti lyderiais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Seimas jau priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris numato pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus. Šio istorinio žingsnio, lemsiančio Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, išvakarėse (balandžio 28 d.) visų svarbiausių šalies politinių jėgų jaunieji atstovai rinkosi į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kolegijų salę, kurioje vyko Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota apskrito stalo diskusija. Ar aukštojo mokslo reforma pagerins studijų kokybę Lietuvoje? Ar pasirinkti teisingi švietimo sistemos reformavimo principai? Į šiuos ir kitus klausimus bandę atsakyti jaunieji konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei „darbiečiai“ pažvelgė į aukštojo mokslo reformą pro ideologinę prizmę, tačiau diskusijoje, kurią vedė LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas bei VJK prezidentas Simas Čelutka neišvengta ir „techninių“ reformos klausimų. Diskusijoje taip pat dalyvavo ŠMM ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis bei LSAS narė Kamilė Džiovalaitė. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Sunerimę dėl prieštaringai vertinamos aukštojo mokslo reformos visų šalies aukštųjų mokyklų atstovai penktadienį Kryžių kalne pastatė kryžių. Iškilminga „Studentų kryžiaus“ pastatymo ceremonija surengta popietę. Prieš tai Šiaulių vyskupas JE Eugenijus Bartulis Šiaulių Katedroje laikė Šv. Mišias už aukštąjį mokslą, visos šalies dėstytojus ir studentus. Jaudulys dėl neaiškaus rytojaus į šią akciją sutelk ė visų šalies aukštųjų mokyklų bendruomenės narius: nešini savo akademijų bei universitetų vėliavomis prie Kryžių kalno susirinko buvę ir esami dėstytojai bei studentai iš įvairiausių šalies kampelių. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) antradienį Rygoje vykstančioje studentų demonstracijoje išreiškė palaikymą Latvijos studentams, kovojantiems prieš jų vyriausybės planus mažinti aukštajam mokslui skirtą biudžetą. „Latvijos akademinei bendruomenei neliko nieko kito, kaip drastiškomis priemonės atkreipti valdžios dėmesį į susidariusią problemą“, - LSAS išplatintame pranešime cituojamas sąjungos atstovas Arūnas Markas (Arūnas Mark). Kaip BNS sakė LSAS atstovas spaudai Antonas Nikitinas, Latvijoje pirmadienį kartu su A.Marku lankėsi ir LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu, švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi bei švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaite aptarė Mokslo ir studijų įstatymo, priimto balandžio 30 dieną Seime, naujoves, praneša Prezidento spaudos tarnyba. Prezidentas pasveikino ministerijos ir Seimo atstovus atlikus didelį darbą – parengtas ir Seime priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, kuriuo Lietuvoje pradedama mokslo ir studijų pertvarka. Valstybės vadovas tai laiko išskirtinės svarbos dalyku, nes jau nuo pat savo kadencijos pradžios ragino iš esmės reformuoti aukštojo mokslo sistemą, kad šalies mokslas išsivaduotų iš akademinės biurokratijos, nejaustų nuolatinio finansavimo stygiaus, kad studijos ir mokslas pakiltų į kokybiškai naują lygmenį. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

eimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija prašo prezidento vetuoti Seimo priimtą Mokslo ir studijų įstatymą. Socialdemokratų įsitikinimu, priimtas Mokslo ir studijų įstatymas nepasieks deklaruojamo tikslo – aukštesnės studijų kokybės, kurios esą siekiama skatinant sveiką konkurenciją tarp universitetų. „Mūsų manymu, aukštasis mokslas dėl įstatymu įteisintų pakeitimų – t.y. „studijų krepšelių“ įvedimo – netaps kokybiškesniu. Krepšelių principo perkėlimas ir į privačias aukštąsias mokyklas sumažins mokslui skiriamas lėšas. Be to, geras moksleivis, puikiai išlaikęs valstybinius abitūros egzaminus, nebūtinai tampa geru studentu, tačiau labai iškeliama egzaminų reikšmė, skatinamas korepetitoriavimas, didėja įtampa tarp moksleivių ir jų tėvų, sumažėja mažesnių miestų ar kaimų vaikų galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose“, – įsitikinęs Seimo LSDP frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Trečius metus rengiamame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge pirmąsias tris vietas pasidalijo Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Šios aukštosios mokyklos dideliu skirtumu aplenkė kitas. Kaip ir ankstesniais metais, dviejų didžiausių šalies miestų mokymo įstaigos užėmė visą viršutinę sąrašo dalį – pirmąsias 7 vietas iš 14. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kviečiame susipažinti su Dr. Stasio Bačkaičio JAVLB krašto valdybos vicepirmininko mokslo reikalams mintimis apie Lietuvos mokslo reformą. Dokumentai: S. Bačkaičio siūlymai.

Europoje nubrėžtos aukštojo mokslo plėtotės gairės kitam dešimtmečiui. Dėl jų balandžio 27 – 29 d. Liuvene (Belgijoje) susitarė Europos aukštojo mokslo erdvės kūrime (Bolonijos procese) dalyvaujančių valstybių atstovai. Tarptautiniame renginyje – ministrų konferencijoje ir Bolonijos forume - taip pat dalyvavo ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Dainius Dikšaitis. Pagrindinės kryptys, kuriomis derėtų judėti, nustatytos priimtame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“. Dokumente suformuluota dešimt Europos bendros aukštojo mokslo erdvės tobulinimo per ateinantį dešimtmetį prioritetų. Tarp jų: aukštojo mokslo kokybės geriniams ir prieinamumo visoms socialinėms grupėms didinimas, orientacija į studentų poreikius bei lūkesčius, studentų ir dėstytojų mobilumas, įvairialypių skaidrumo priemonių diegimas, aukštojo mokslo finansavimo šaltinių įvairovė ir kt. Nuorodos: Detali informacija LSS.lt svetainėje.

Parlamentarai ketvirtadienį priėmė aukštojo mokslo ir studijų reformą numatantį įstatymą. Nauja tvarka galios tik šiemet įstosiantiems pirmakursiams. Naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymu įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Už įstatymą balsavo 71 parlamentaras, prieš – 29, susilaikė – 5. Socialdemokratų, k urie labiausiai priešinosi įstatymo priėmimui, atstovė Birutė Vėsaitė siūlė naująją finansavimo tvarką taikyti nuo dar kitų mokslo metų, tačiau Seimas tam nepritarė. Esamiems studentams ir toliau galios dabartinė tvarka. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

 Krikščionis demokratas, buvęs Seimo narys, docentas Arimantas Raškinis įsitikinęs, kad, vykdydami Aukštojo mokslo reformą, turime atsižvelgti į europietiškas tradicijas. Pasak docento, įkvėpimo šaltiniu galėtų būti ir krikščioniškas socialinis mokymas. Siekdamas konstruktyvios diskusijos, A. Raškinis, pasiūlė savą Aukštojo mkslo reformos koncepciją.

Preambulė

Valstybės mokslo ir studijų sistema esmingai dalyvauja visuomenės socialinės struktūros formavime ir yra vienintėlė atsakinga už šalies inteligentijos kūrimą ir kokybę. Nuo inteligentijos pajėgumo ir apsisprendimo priklauso tautos gyvybingumas ir vieta tarp kitų tautų. Neatsitiktinai visos Lietuvos okupacijos prasidėdavo inteligentų tremtimis ir universitetų uždarinėjimu, o tautos prisikėlimas siedavosi su universitetų steigimu.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Ketvirtadienį Seimas žengė istorinį žingsnį – pritarė aukštojo mokslo reformos principus numatančiam Mokslo ir studijų įstatymui. Už keletą mėnesių Seime svarstytą dokumentą po aršių diskusijų ketvirtadienį balsavo 71, prieš pasisakė 29, susilaikė 5. Iš viso balsavo 105 parlamentarai. Mokslo ir studijų įstatyme numatyta valstybės parama gabiausiems moksleiviams. Geriausiai mokyklas baigę abiturientai gaus studijų krepšelį - 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis: 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Prieš balsavimą Seime virė diskusijos. Nuorodos: Visas straipsnis.

Kviečiame susipažinti su paskutinės minutės profesoriaus Broniaus Kaulakio kreipimusi į Seimo narius dėl Lietuvos mokslo. Dokumentai: B. Kaulakio kreipimasis.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Vyriausybės pasiūlyta aukštojo mokslo reforma bus naudinga siekiant, kad Lietuvos ekonomika išeitų iš krizės. Tai Vyriausybės vadovas sakė antradienį komentuodamas Seime svarstomą aukštojo mokslo ir studijų reformą. "Turime vienintelį privalumą - tai žinias ir žinioms imli ekonomika turėtų būti svarbiausia mūsų atsigavimo ir išėjimo iš krizės kryptis", - Lietuvos radijui sakė A. Kubilius. Ministro pirmininko teigimu, norėdama konkuruoti tarptautinėse aukštojo mokslo rinkose, Lietuva pirmiausia turi išmokti konkuruoti viduje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Ministrų kabinetas pritarė Saulėlydžio komisijos siūlymui pakeisti Valstybinio mokslo ir studijų fondo statusą. Tai turėtų būti institucija, atskaitinga nebe Vyriausybei, o Švietimo ir mokslo ministerijai. Ji taptų Valstybiniu studijų fondu. Kaip skelbia Vyriausybė, taip siekiama sustiprinti atsakomybę už valstybės politikos studijų srityje įgyvendinimą, centralizuoti mokslui skirtų lėšų valdymą ir panaikinti su mokslo bei technologijų programomis susijusių funkcijų dubliavimą. Valstybiniam studijų fondui būtų pavesta administruoti naujas finansavimo priemones studentams. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Polemika dėl to, kaip pertvarkyti dabar egzistuojančią aukštojo mokslo sistemą, tęsiasi. Argumentus beria tiek reformos entuziastai, tiek jos kritikai. Viliamės, kad šie argumentai Bernardinai.lt skaitytojams padės geriau suprasti, ką siūlo reformos šalininkai, ir įvertinti, kiek tokie siūlymai priimtini. Šįsyk siūlome Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto docento Gailiaus Raškinio kritinius argumentus. Sutrumpintas teksto variantas buvo skelbtas dienraštyje "Lietuvos žinios". Dabartinėje diskusijoje dėl aukštojo mokslo reformos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savo poziciją remia tokia retorika: „Ar jums reikia kokybiškų studijų, ar ne?“, „Jūs prieš reformą ar už?“, „Geriau netobula reforma, negu jokios!“. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ne tik Seimo salėje įtikinėja parlamentarus balsuoti už jo parengtą aukštojo mokslo reformą, bet mėgina juos paveikti aplinkiniais keliais. Balandžio viduryje ministro atstovė spaudai Aistė Skaržinskaitė G.Steponavičiaus vardu kreipėsi į Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkę Reginą Narušienę ir užsienio lietuvių organizacijas, prašydama paremti šiuo metu Seime svarstomą Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Užsienyje gyvenantiems lietuviams pasiūlytos ir konkrečios pozicijos pareiškimo formos. Jie raginami priimti rezoliucijas Seimo nariams nuo išeivijos organizacijų arba rašyti individualius laiškus Seimo nariams, arba pranešimus žiniasklaidai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

LR Seime svarstomas Mokslo ir studijų įstatymas lems ne tik aukštojo mokslo sektoriaus raidą, bet yra svarbus visos tautos ir valstybės ateičiai. Nuo to, kokiais principais bus grindžiama šalies aukštojo mokslo pertvarka, priklauso net tik intelektinio tautos potencialo išsaugojimo, bet iš dalies net ir fizinio jos išlikimo perspektyvos. Tačiau pagrindinės pateikto svarstyti įstatymo projekto nuostatos bei priemonės, kuriomis mėginama priversti Seimą jam pritarti, jau nepalieka jokių abejonių, jog Lietuvoje vykdoma ne aukštojo mokslo reforma, bet siekiama jaunųjų šalies piliečių ir jų šeimų sąskaita paremti šalyje veikiančius ir finansinių sunkumų patiriančius užsienio bankus. Nuorodos: Visas pareiškimas pilieciai.lt.

Š. m. kovo 31 d. portale delfi.lt pasirodė publikacija „D. Grybauskaitė: aukštojo mokslo reforma pavėluota, bet neišvengiama“. Joje cituojama D. Grybauskaitė išreiškė palaikymą Vyriausybės siūlomai aukštojo mokslo „reformai“ ir pakvietė Seimą balsuoti už Mokslo ir studijų įstatymą, kuriuo bus uždegta žalia šviesa aukštojo mokslo sistemos destabilizacijai per „studijų krepšelio“ principą, diskriminaciniam studentų surūšiavimui į nemokančius ir mokančius pilną kainą ir jaunimo pavertimui bankų įkaitais, verčiant juos mokėti kelių arba keliolikos tūkstančių litų studijų kainą ir todėl imti paskolas iš bankų. Nuorodos: Visas pareiškimas www.nepriklausomybe.lt.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas savo pareiškime Lietuvos Prezidentui ir Seimui dar kartą pateikė savo nuomonę dėl Seime svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo pataisų. Pateikiame viešai Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus partietės, Lietuvos liberalų sąjūdžio narės, buvusios šios partijos kandidatės į Seimą Jurgos Vidugirienės metodus – elektroninį laišką mūsų tautiečiams užsienyje, kuriam komentarų, manome, nereikia: Nuorodos: Visas pranešimas www.nepriklausomybe.lt.

Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą, ar ne, peržiūrėti kasmet. Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau, nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo projekto variantas. Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso. Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Seimas trečiadienį po svarstymo pritarė švietimo sistemą reformuojančiam naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektui. Projektui po svarstymo pritarta 44 parlamentarams balsavus už, 7 - prieš ir 9 susilaikius. Dėl įstatymo priėmimo planuojama balsuoti kitą savaitę. Trečiadienį Seime daugiausiai ginčų svarstant įstatymą sukėlė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtinta nuostata, kuria studentų rotacija, perskirstant studijų krepšelius, numatyta tik po dvejų studijų metų. Pirminiame, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame projekto variante rotacijos nebuvo iš viso. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

LSDP frakcijos Seime narys, partijos pirmininkas, Algirdas Butkevičius Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo projekte įžvelgia ne viena spragą. Seimo narys mano, kad reforma reikalinga, tačiau kai kuriuos jos punktus būtina pataisyti, kitaip liks nuskriaustas Lietuvos jaunimas. Anot Seimo nario, negalima reikalauti iš studentų grąžinti lėšas už nebaigtas studijas. Studijų kaina siekia nuo 5 iki 20 tūkstančių litų per metus. Grąžinamos sumos taptų nepakeliama našta jaunimui. A.Butkevičiaus nuomone, netinkamas ir krepšelio modelio taikymas, nes jis neužtikrintų aukštojo mokslo kokybės. Nuorodos: Visas pranešimas LSDP svetainėje.

Balandžio 17 d. Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos atstovai susitinka su Šveicarijos ambasados bei Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūros atstovais aptarti Šveicarijos paramos Lietuvos mokslinių tyrimų plėtrai. Lietuvos mokslo plėtrai Šveicarija skiria 24 mln. litų. Iš jų apie 2 mln. litų numatyti administracinių ir analitinių gebėjimų mokslo ir studijų sistemoje stiprinimui, beveik 15 mln. – bendriems mokslinių tyrimų ir institucinės partnerystės projektams, apie 8 mln. litų – antrosios ir trečiosios pakopos studentų stipendijoms. Programos įgyvendinimo trukmė – 2009-2017 m. Pirminį Šveicarijos remiamos mokslinių tyrimų ir ekperimentinės plėtros programos projektą parengė Švietimo ir mokslo ministerija. Nuorodos: Informacijos šaltinis ŠMM.

Ir vėl tenka kalbėti apie tai, apie ką jau daug kartų kalbėjau – apie mokslo ir studijų reformą. Mat ilgalaikių Lietuvos perspektyvų požiūriu tai išskirtinės svarbos klausimas. Buvau ir esu reformos struktūrinės reformos šalininkas.

Džiaugiausi, kai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovauti buvo paskirtas Gintaras Steponavičius, kurio prieš trejetą metų parodytos iniciatyvos dėka mokslo ir studijų reformos klausimas buvo įrašytas į Lietuvos politikos darbotvarkę.

Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Ketvirtadienį Seimas apie keturias valandas svarstė aukštojo mokslo reformos principus numatančio Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Svarstymui užbaigti laiko neužteko ir du kartus pratęsus posėdį. Prie debatų aukštojo mokslo reformos tema Seimas grįš kitą savaitę. Bene daugiausia ketvirtadienio posėdyje diskutuota dėl universitetų valdymo ir rektorių rinkimų tvarkos kaitos. Vykdant reformą universitetų valdymą iš Senato ketinama atiduoti iš visuomenės atstovų sudarytai aukštosios mokyklos tarybai. Ji ne tik tvirtins universiteto viziją ir misiją, spręs dėl lėšų ir turto, bet ir nustatys rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką, rinks ir atleis iš pareigų aukštosios mokyklos rektorių. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Šiandien Vyriausybė patvirtino Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą. Programą parengė Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba. Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa leis sustiprinti lituanistikos mokslinių tyrimų koordinavimą, pagerins lituanistikos mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą tarptautinėje erdvėje, užtikrins geresnį šios srities mokslinių tyrimų tarptautinį prieinamumą. Programos lėšos bus skiriamos lituanistikos mokslinių tyrimų projektams rengti ir įgyvendinti, lituanistiniams mokslo žurnalams remti, monografijoms, tęstinėms mokslo studijoms leisti, lituanistiniams mokslinių tyrimų ištekliams skaitmeninti, naujoms lituanistikos duomenų bazėms kurti bei palaikyti, lituanistinės mokslinės literatūros sklaidai lietuvių ir užsienio kalbomis ir kt. Nuorodos: Informacijos šaltinis ŠMM.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendruomenė ketvirtadienį išplatino kreipimąsi visiems Seimo nariams prašydama nevykdyti reformos skubotai ir papildomai nagrinėti tokias temas kaip „krepšelių“ skyrimo tvarka, rotacija, aukštojo mokslo prieinamumas, universitetų valdymas bei kitos. Prieš ketvirtadienį pradedamą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų svarstymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, universiteto bendruomenė dar kartą pateikė pastabas dėl siūlomų pakeitimų ir skatino įvertinti realią situaciją bei galimas pasekmes. „Palaikome ir skatiname būtinybę reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Sumanęs statyti šerį prieš valdžią pirmiausia pasidomėk, ar pats nesi įmerkęs uodegos. Šią taisyklę, slapta rydamas kartėlį, dabar turėtų sau nuolat kartoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius R.Ginevičius. Profesorius, o toks neapdairus ir nenuovokus žmogus! Ne tik iškart nepuolė ant kelių prieš ambicingąjį švietimo ir mokslo ministrą G.Steponavičių ir jo stumiamą aukštojo mokslo reformą, bet net drįso kažkam apie tai neigiamai pašnekėti. Atrodo, net viešai! Burnodamas prieš reformą rektorius tuo pat metu prie savo vadovaujamos įstaigos šono šiltai glaudė žmoną – specialioje įstaigėlėje su specialia ir, suprantama, gera alga. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Vyriausybės vadovas, pristatydamas metinę ataskaitą Seime, priminė, kad Lietuva labai toli konkurencingumu atsilieka nuo šiaurės Europos šalių ir pakvietė paremti studijų reformos įstatymą. Gražu, kai valdžia jau supranta šalies konkurencingumo priklausomybę nuo studijų. Tačiau ar supranta kaip ir kodėl studijos tvarkomos ekonomiškai stipriausiose pasaulio šalyse? Jau daug nerimo išsakyta dėl studijų reformoje numatytų perm ainų. Tačiau nepastebima, kad ta reforma nepajudina pagrindinės posovietinės ydos – masinio studentų rėmimo ne socialiniu, bet pažangumo pagrindu. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Ką daryti, jei kai kurių aukštųjų mokyklų rektoriai uždirba tiek, lyg užimtų 5 etatus? Toks klausimas trečiadienį keltas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK). Po svarstymų nuspręsta, kad geriausia – viešumas, tad nuspręsta siūlyti aukštosioms mokykloms viešai skelbti tam tikrų pareigybių darbo užmokestį ir kitas pajamas. Kaip posėdyje kalbėjo konservatorius Mantas Adomėnas, nerimą kelia atsirandančios disproporcijos tarp aukštosiose mokyklose gaunamų atlyginimų – vienas žmogus skelbiasi atliekantis tiek užduočių, kiek nesugebėtų atlikti penki asmenys. Pasak M. Adomėno, tai krizės fone kelia teisėtą moralinį pasipiktinimą. Jis stebėjosi, kaip rektoriui, kuris vadovauja aukštajai mokyklai, gali likti laiko dalyvauti projektuose – esą praktiškai papildoma veikla jiems tik prirašoma. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Sekdamas diskusijas apie mokslo ir studijų įstatymo projektą, girdžiu daug kalbų apie aukštojo mokslo įstaigų valdymą, studijų finansavimą, studijų kokybės vertinimą. Verta pasakyti, jog visos jos savaip mėgina atsakyti į 1992 m. Konstitucijos menamą mįslę. Kas yra gerai besimokantis pilietis? Klausimas iš tiesų prilygsta antikiniam ginčui apie deivių grožį. Jis taip ir liko neišspręstas. Nepadėjo net Trojos karas. Beje ir šiandien vyrų paklausus apie moterų grožį, juos gelbsti tik diplomatija. Vyrų laimei, moterų galimybės priimti komplimentus yra begalinės. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Vakar Seimas pradėjo svarstyti aukštojo mokslo reformą. Apie tai kalbamės su Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoju, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu. Mokslo ir studijų įstatymo projektas parengtas. Dėl vieno sutarė ir jo oponentai, ir šalininkai – pavėluotas, bet reikalingas. Kada ir kaip reforma bus praktiškai pradėta įgyvendinti? Tikėtina, kad dar balandžio mėnesį Seimas bus pasirengęs balsuoti už naująjį įstatymo projektą. Aukštojo mokslo reforma startuos iš karto jį priėmus. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visos sistemos reforma bus vykdoma kelerius metus. Nebus taip, kaip kartais sako oponentai, kad viskas iš karto. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Šią savaitę Seimas audringai grįžo prie aukštojo mokslo reformos svarstymo. Netyla ir aršių reformos kritikų balsai. Nuogąstaujama, kad naujosios reformos esą beatodairiškai diegiami rinkos dėsniai mokslui gali atnešti daugiau žalos, nei naudos: esą po panašios reformos Gruzijoje 2/3 visų finansinių krepšelių „nubėgo" į tris prestižines studijų programas – ekonomiką, vadybą ir teisę, pedagoginės pakraipos studijų programoms liko tik 0,7 proc., o medicinai – 4 proc. krepšelių. Vienos atkakliausių reformos kritikių, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių susivienijimų sąjungos (LAMPSS) pirmininkės, Klaipėdos universiteto docentė Astos Lapinskienės nuomone, ministerija, rengdama reformą, turėtų labiau įsiklausyti į oponentų argumentus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Padaryta Mokslo ir studijų įstatymo projekto Nr. XP-2905(3) svarstymo pertrauka, nes baigėsi darbotvarkėje numatytas laikas. Šio įstatymo projekto svarstymą Seimas ketina tęsti antradienį. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kuri užtikrintų Lietuvos mokslo ir studijų sistemos konkurencingumą, kokybę ir prieinamumą. Siekiant stiprinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, projekte įgyvendinamas „lėšos paskui studentą“ principas. Studentų galimybės gauti valstybės pilną arba dalinį finansavimą studijoms priklausytų nuo jų brandos egzaminų rezultatų, o vėliau ir nuo studijų baigimo rezultatų. Projektas numato, kad bus sukurta efektyvi paskolų sistema, leidžianti kiekvienam studentui palankiomis sąlygomis gauti paskolą studijų įmokai ir gyvenimo išlaidoms padengti. Nuorodos: Detali informacija Seimo svetainėje.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymų komitetuose grįžo prie aukštojo mokslo reformos principus numatančio Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo. Seimo posėdžių salėje skambėjo gąsdinimai, kad kuriamas elitinis sluoksnis, o pats įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tuo tarpu reformos šalininkai klausė, ar drįsime eiti toliau, ar viskas bus palikta tolesnei stagnacijai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis sakė, kad aukštojo mokslo lygį kelti reikia, tačiau priėmus įstatymo nuostatas šie tikslai pasiekti nebus. Esą priešingai – bus sukurta sistema, didinanti socialinę atskirtį, bus kuriamas elitinis sluoksnis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Dabar vykstanti diskusija apie universitetus pademonstravo, kad mūsų visuomenėje, netgi katalikiškoje ir ateitininkiškoje, labai trūksta to integralaus Bažnyčios mokymo jutimo. Neretai susiduriame su tokia minčių eiga: „Aš esu geras katalikas, sąžiningai laikausi Įsakymų ir uoliai praktikuoju, todėl tai, kaip aš suprantu vieną ar kitą visuomenės problemą, ir yra tikras katalikiškas jos supratimas.“ Deja, pasirodo, jog yra ne visai taip. Kad susidarytume tikrai krikščionišką supratimą, reikia daug skaityti (kaip 2009 m. 1-ajame „Ateities“ numeryje rašė V.Malinauskas), susipažinti su Bažnyčios socialinės doktrinos dokumentais. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Amerikos fizikos draugijos žurnalas „Physics” kovo 30 dieną  paskelbė Lietuvos mokslininko Gedimino Juzeliūno straipsnį „Dirbtinis labai šaltų atomų magnetizmas“ (Artificial magnetism for ultracold atoms). Žurnalas „Physics“ kiekvieną savaitę atspausdina po vieną ar du atitinkamos srities specialistų parašytus straipsnius (vadinamus „Viewpoints“) apie svarbiausius tos savaitės fizikos atradimus. Tai pirmas atvejis, kai „Physics” žurnale pasirodo autoriaus iš Lietuvos straipsnis ir antras kartas – kai iš Centrinės arba Rytų Europos.

Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Esu tikras, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų pasipiktins mano klausimu. Ir teisingai padarys. Kas aš toks, kad galėčiau spręsti apie tikinčiųjų poreikius ir maldos namų skaičių? Statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje save religingais laiko 78,6 proc. gyventojų. Romos katalikais - apie 2,75 mln. žmonių. Bet tik 33 proc. jų eina į bažnyčią per religines šventes, 16 proc. – nors kartą per mėnesį, ir 8 proc. – nors kartą per savaitę. Kiti ten lankosi labai dažnai arba visiškai neužsuka. Bažnyčių skaičių šalyje, skirtingai nuo parduotuvių „Maxima“ ar „Rimi“ skaičiaus, nustato ne jos didenybė rinka, bet daugybė kitų objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Norėčiau pastebėti tik vieną nereliginį Bažnyčios populiarinimo aspektą. Pavyzdžiui, turistiniuose tinklalapiuose didžiuojamasi, kad Lietuva garsėja kaip bažnyčių šalis, ir vien Vilniaus senamiestyje jų galima rasti bent keliasdešimt. Kai bažnyčiose nevyksta religinės apeigos, jose paprastai sukinėjasi turistai. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto pasakojimas apie tai, kad SSRS specialiųjų tarnybų panosėje kariniam pramoniniam kompleksui priklausančioje įmonėje „Fermentas“ 1988 metais veikė Sąjūdžio „smegenų centras“. Praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje rašėme apie Sovietų Sąjungos karinį mokslinį kompleksą „Biopreparatai“, kuriam Lietuvoje priklausė penkios įmonės. Nepriklausomoje Lietuvoje beveik visos jos viena po kitos išnyko, išskyrus vieną, kuriai okupuotose Baltijos šalyse buvo numatyta savotiško flagmano paskirtis. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Per devyniolika nepriklausomybės metų Lietuvoje bandyta įgyvendinti ne vieną reformą, tačiau nė viena iš jų gerų įvertinimo balų nesulaukė. Nesenai prof. A.Bumblauskas išreiškė nuomonę, kad „geriau bloga aukštojo mokslo reforma, negu nieko“. Žinoma, skęstantis ir šiaudo griebiasi. Ar ne dėl tokių reformų pusė milijono darbininkų, inžinierių, gydytojų ir mokslininkų paliko mūsų šalį? Tai daugiau negu buvo išvežta sovietų represijų laikotarpiais. Studentai, mokslininkai, verslininkai pripažįsta, kad švietimo ir mokslo sistema šalyje atsiliko nuo laikmečio reikalavimų. Kaltų dėl to kaip visada nėra. Švietimo ir mokslo ministerija bijo prisipažinti, kad nekontroliavo, dirbo nekokybiškai ir leido susidaryti kritinei švietimo ir mokslo situacijai šalyje. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Politologai nesyk yra svarstę – ir tebesvarsto, – kurios politinės partijos atsimetimas labiausiai tikėtinas ir galėtų labiausiai pakenkti valdančiajai koalicijai: Tautos prisikėlimo ar Zuoko liberalų? Tačiau yra pagrindo manyti, kad didžiausias iššūkis valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės stabilumui glūdi pačioje jos šerdyje: Tėvynės Sąjungoje–Lietuvos krikščionyse demokratuose. Sulig kiekviena nauja Vyriausybės iniciatyva įtamp a TS–LKD viduje didėja. Konservatorių – krikdemų frakcijoje įnirtingai susikauta dėl pirminio biudžeto peržiūros pasiūlymo, tačiau Vyriausybė ir finansų ministras Algirdas Šemeta atsitraukė, pasiūlę kompromisinį variantą – kol kas nemažinti valstybinio sektoriaus atlyginimų. Nuorodos: Visas straipsnis lrt.lt.

Seime nagrinėjamas naujas Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) projektas, kuriam jau pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, bet dar laukiama Seimo narių palaiminimo. Būtent su MSĮ projekto priėmimu yra siejama aukštojo mokslo reforma, kurios sėkmė arba nesėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo kiekvienos įstatymo punkto formuluotės ir jas aiškinančių poįstatyminių aktų. Viešojoje erdvėje diskusijos netyla – dėl aukštojo mokslo reformos būtinybės sutaria visi, tačiau reformą įkūnijantis paruoštas MSĮ projektas sulaukia nemažai pagrįstos kritikos. Nuorodos: Visas straipsnis protale lrytas.lt.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas, kurį baigė svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, buvo rengiamas bene trejus metus, politinės partijos buvo pasirašiusios susitarimą dėl jo esmės, tad reta partija galės jo principų išsiginti. Taip jau atsitiko, kad Lietuvos mokslo ir studijų sistema yra labai decentralizuota, todėl centralizuotai siekiami pokyčiai reikalauja stiprios politinės valios, daug pastangų, energijos, lėšų. Regis, politinės valios kol kas yra, tad svarbu ja pasinaudoti ir reformas kuo greičiau pradėti. Kiekviena diena, prarandama vis dar nepriėmus „reforminio“ įstatymo yra demoralizuojanti sistemą, vis labiau verčia visuomenę abejoti valstybės biudžeto ir asmeninių investicijų į ją prasme, ir net ją niekinti, o abiturientus išvažiuoti svetur. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Nuo rugsėjo universitetams uždrausta priimti studentus į 7 prastos kokybės studijų programas. Taip, atsižvelgęs į Lietuvos ir užsienio ekspertų vertinimus, nusprendė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), minėtas programas akreditavęs ribojamai. SKVC vadovas Eugenijus Stumbrys pripažįsta, kad patikrinus visas šalies aukštąsias mokyklas, reikėtų uždaryti 10 -15 proc. jose veikiančių programų. Be to, Lietuvoje yra tokių studijų krypčių, kuriose reikėtų uždaryti visas siūlomas programas ir specialistus bent jau laikinai rengti užsienyje. Nuo rugsėjo Vilniaus dailės akademijai (VDA) uždrausta priimti studentus į architektūros ir paminklotvarkos, interjero architektūros ir kraštovaizdžio architektūros magistro programas. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Seniausia ir didžiausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas – trečiadienį mini 430-ąsias steigimo metines.Tačiau universiteto vadovai pripažįsta, kad su dabartiniu biudžetu dar ilgai nepavyks pasiekti pasaulinių reitingų. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras 1579-ųjų balandžio 1-ąją išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII dar po pusmečio išleido bulę, patvirtinančią, kad jėzuitų kolegija pripažįstama universitetu. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Aukštojo mokslo reforma artėja prie svarstymo parlamente: kitą savaitę reformą įtvirtinantis įstatymas turėtų būti teikiamas plenariniame posėdyje, nes Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigė Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymus. Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomas studijų finansavimo modelis, grįstas studijų krepšelio principu, aukštųjų mokyklų valdymo pokyčiais. Numatyta, kad į aukštųjų mokyklų tarybas jų bendruomenės ir ministras skirs po lygiai narių, dar dėl vieno nario susitars aukštoji mokykla su ministru. Numat Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktu studijų programų vertinimu nuo rugsėjo stabdomas priėmimas į daugiau nei pusšimtį studijų programų visuose Lietuvos universitetuose. Tokios studijų programos neatitiko keliamų reiklavimų ir universitetams uždrausta tęsti priėmimą į nekokybiškomis skelbiamas studijas. Jose fiksuoti nekokybiškai parinkti ar įgyvendinami studijų programos tikslai, bloga studijų programos sandara, per menka dėstytojų kvalifikacija arba per didelis jų darbo krūvis, atgyvenusi materialinė bazė arba netinkama kokybės užtikrinimo sistema. Nuorodos: Visas straipsnis portale alfa.lt.

Valstybės garantuojamų paskolų studentams palūkanos galėtų būti bent 4,5 proc. mažesnės nei komercinių bankų palūkanų norma ir dabar sudarytų apie 6,5 procento. Tokius preliminarius duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Ministras pažymėjo, jog šie duomenys dar nėra galutiniai. Palūkanos - vienas iš derybų su bankais objektų. Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) yra pareiškusi, jog sutiktų su ne didesnėmis nei 6 proc. palūkanomis. Be to, LSS pažymi, kad studijų metu ir dvejus metus po baigimo už studentų prisiimtus įsipareigojimus palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos. Studentų sąjunga norėtų, jog paskolos grąžinimo terminą būtų galima atidėti ir tuo atveju, kai mokslai tęsiami aukštesnėje studijų pakopoje. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) prognozuoja, kad įgyvendinus aukštojo mokslo reformą beveik du kartus padaugės studentų, kuriems visiškai nereikės mokėti už mokslą, daugiausia valstybės finansuojamų studentų, kaip ir iki šiol, rinksis Vilniaus ir Kauno universitetus, o bendras aukštųjų mokyklų skaičius mažės. Tai prognozuojama pirmadienį pristatytoje reformos padarinių analizėje. Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, 2008 m. už studijas visiškai nemokėjo 12 tūkstančių pirmakursių, o 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis. Būtent tiek skiriama vadinamųjų studijų krepšelių, kuriuos gaus geriausiai mokyklas baigę abiturientai. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kovo 30 d. keturios oficialios moksleivių ir studentų organizacijos, pasinaudodamos Kremlių aktyviai palaikančio Rusijos judėjimo „Naši“ pavyzdžiu, organizuos nemokamą lietuviškų popso žvaigždžių koncertą, kad į jį susirinkęs jaunimas „pasisakytų už permainas šalies aukštajame moksle“.Susidūrę su nemenku visuomenės pasipriešinimu, antikonstitucinės aukštojo mokslo reformos organizatoriai, matyt, prisiminė seną gerą sovietinę taktiką, kai būdavo manipuliuojama partijos sprendimams visada pritariančiais liaudies laiškais, ir sumanė inicijuoti analogišką valdžios palaikymo vajų. „Studentų pasipriešinimas” mano, jog tokia iniciatyva rengti nemokamus pasilinksminimus yra gryna manipuliacija, kuria atvirai siekiama papirkti viešąją jaunimo nuomonę. Kviečiame studentus sukilti, skelbti streikus ir barikaduotis universitetų bei kolegijų pastatuose. Dokumentai: Studentų_pasipriesinimas.doc.

„Grįšime į 2007-uosius“ – šią frazę, primenančią filmų apie laiko mašinas siužetus, pastaruoju metu pamėgo Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Gali būti, kad valdžia mėgina paguosti žmones: 2007-aisiais buvo ne taip ir blogai. Tačiau toks „raminimas“ ir klaidina: jokia laiko mašina nesugrąžins į poros metų senumo gerovę – taip ją drąsiai galime vadinti šiandien, kai daugybė ekonominių, finansinių ir kiekvieno asmens kišenei svarbių aplinkybių yra suprastėjusios bei toliau prastėja. Aplinkybės – jau kitokios „Visi turėsime perskaičiuoti savo gyvenimą, – ir tam tikra prasme laikas grįš atgal į 2007 metų pradžią“, – pirmomis kovo dienomis pareiškė premjeras, tuo sukeldamas nemenką šurmulį – tarsi dauguma iš mūsų savo gyvenimų dar neperskaičiavo. Be to, ką reiškia – grįžti į 2007-uosius? Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Kaip žinote, G. Steponavičius žiniasklaidoje užkaitė savo reformos propagandą. Bet jis pasikinkė ne tik žiniasklaidą. Paskutiniu metu jis įnirtingai naudojasi ir atviru šantažu. Primename, jog iš Europos struktūrinių fondų per 2008-2013 metus Lietuvos mokslui ir studijoms turi būti skirta keli milijardai litų. Jau paruošta daug projektų (ir gerų, ir blogų), bet pinigų vis neskiriama arba paskirta labai mažai. Nes G. Steponavičiui priklauso galutinio sprendžiamojo balso teisė, kada skirti pinigus. Tačiau jis nuo pat tada, kai pradėjo eiti ministro pareigas, užsiima tik vilkinimu – pasirašo projektus tik tų aukštųjų mokyklų, kurių vadovai išreiškia viešą pritarimą G. Steponavičiaus „reformai“. Ir visai nesvarbu, ar tie projektai kuo nors su siūloma reforma susiję, ar ne. Tai akademinei bendruomenei ir kitiems besidomintiems jau vieša paslaptis – Steponavičiaus klika rektoriams ir prorektoriams sako tiesiai: negausite žadėtų milijonų tol, kol nepradėsite liaupsinti siūlomo „reformos“ projekto, kol nepadėsite jo prastumti. Nuorodos: Visas straipsnis portale Balsas.lt.

Ne žmogus turi tarnauti rinkai, o rinka turi tarnauti žmogui. Taip antradienį Europos Parlamente kalbėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Jis paragino ES atlikti esminį vaidmenį balandžio 2 d. Londone rengiamame Dvidešimtuko grupės (G20) šalių lyderių susitikime, skirtame pasaulio finansų sistemos pertvarkai. Kalbėdamas Strasbūre vykstančioje EP plenarinėje sesijoje, G. Brownas teigė: „Pasaulio ekonomikos sąranga plėtojosi – o ir buvo iškreipta – taip, kad ji prieštarauja toms vertybėms, kuriomis vadovaujamės kitose gyvenimo srityse. Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ketina pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę įgaliojo švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių pasirašyti šį susitarimą. Anksčiau atitinkami įgaliojimai suteikti ministro pareigas iki praėjusio gruodžio ėjusiam Algirdui Monkevičiui, tačiau kelerius metus derinto susitarimo jis pasirašyti nespėjo. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tvirtina esanti suinteresuota kuo greičiau pasirašyti tokį susitarimą. Įgaliojimai pasirašyti susitarimą JAV vyriausybės vardu yra suteikti JAV ambasadoriui Lietuvoje Johnui Cloudui. Nuorodos: Pranešimas portale Bernardinai.

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimų, vasario 20 dieną, įsteigta Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija įregistruota Juridinių asmenų registre. Registracijos procedūra užtruko, nes siekiant pavadinime žodžio „Lietuvos“, reikia Teisingumo ministerijos sutikimo. Federacija įsteigta siekiant užtikrinti efektyvesnį savo narių gynimą ir solidesnį atstovavimą mokytojų ir dėstytojų interesams. Abi organizacijos išlaikys autonomiją, bet suvienys jėgas, veiks kartu, sprendžiant bendras švietimo problemas. Pagrindiniai Federacijos tikslai – vienyti Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojus, koordinuoti Federacijos narių veiklą, atstovauti ir ginti Federacijos narių profesinius, darbo, ekonominius, socialinius interesus. Federacijos nariai siekia aktyvinti socialinę partnerystę su darbdaviais, jų organizacijomis bei siekti konstruktyvesnio dialogo su valstybės ir savivaldybių institucijomis. Nuorodos: Pranešimo šaltinis.

Šiandien liberalų peršamą aukštojo mokslo reformą norėčiau palyginti su žinoma istorija apie naujuosius karaliaus drabužius. Anoje liūdnoje istorijoje paiką karalių pataikūnai patarėjai saldžiais žodžiais išvedė nuogutėlį į miesto gatves. Nuomonė buvo taip sėkmingai suformuota, kad apdairūs miestelėnai aikčiojo grožėdamiesi drabužiais, kurių nebuvo. Mano galva, naujoji Lietuvos studijų reforma savo radikalumu nenusileidžia minėtos Anderseno pasakos naujųjų drabužių „verslo planui“. Ir ne tokia didelė bėda, kad siuvimo „ekspertai“ susiglemžė aukso verpalus. Nuorodos: Visas straipsnis portale Bernardinai.lt.

Gerbiamas skaitytojau, šiuo straipsniu aš siekiu Jums parodyti ir pats įsitikinti, jog diskusija su, liaudiškai tariant, mūsų valdžia yra tikrai įmanoma. Jei neturite laiko ar noro skaityti visą straipsnį – o jis gana ilgas – perskaitykite paskutinę pastraipą. Ten rasite šiuo metu bandomos „prastumti“ švietimo reformos planą milžiniškas paskolas pakabinti po tik ką studijas baigusių jaunų žmonių kaklais galinčią pakeisti metodiką, kuri išspręstų ne tik lėšų švietimui trūkumo problemą, bet ir daugybę kitų. Nuomonių įvairovė skatina atsirasti teisingiausią sprendimą Nuorodos: Visas straipsnis portale Delfi.

Abiturientams iki pirmojo egzamino — lietuvių kalbos įskaitos balandžio 15 dieną — teliko mėnuo. Laikas nenumaldomai lekia, o aukštųjų mokyklų finansavimo tvarka vis dar miglota. Ką gi daryti studentams? Ko jiems tikėtis ateityje? Ar parduoti vasarą — imtis darbo ir atlygį taupyti mokslams? Ar galbūt naiviai tikėtis, kad iki rudens semestro kas nors paaiškės? Abiturientė Rūta jau nusprendė, kokią specialybę rinksis, tačiau nė nenutuokia, kiek jai kainuos studijos. To nežino ir jos bendraklasiai. O apsispręsti, kokius egzaminus laikyti, abiturientams jau reikėjo iki vasario 24 dienos. Nuorodos: Visas straipsnis www.lrytas.lt.