ATMINTIS

Akademikas Algirdas Žukauskas apie energetiką, pramonę, Lietuvos reikalus


Tragiška nebūtis praėjusią vasarą Anapilin išsivedė akademiką Algirdą ŽUKAUSKĄ, ilgametį Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentą, pastaraisiais metais vadovavusį Akademijos Technikos mokslų skyriui. Su mumis liko profesoriaus monografijos, moksliniai darbai, daug mokinių ir bendražygių. Liko atmintis.
Šių eilučių autoriui su profesoriumi yra tekę daryti ne vieną interviu, girdėti jo pasisakymus įvairiuose renginiuose. Tenka tik apgailestauti, kad ne visos mokslininko pareikštos mintys tilpdavo į ribotos apimties rašinių rėmus. A. Žukauskas ir pats nesibodėdavo pamiklinti plunksnos, į dienraščius ir žurnalus parašydavo labai aktualių straipsnių. Į spausdintą žodį profesorius žiūrėjo nepaprastai atsakingai, vadinasi, to mokė ir kitus.
Čia pateikiami akademiko A. Žukausko atsakymai į žurnalisto klausimus užrašyti kelių susitikimų metu. Veikiausiai su profesoriumi galima polemizuoti, pasitelkti ir kitų argumentų. Tačiau akad. A. Žukausko vertinimai bei mintys vertingos ne vien kaip žymaus mokslininko memuarinio palikimo smiltelė. Tos nuostatos aktualios ir dabar, "skubant į Europą", siekiant privatizuoti valstybės strateginius objektus.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas


Kaip anglai energetiką privatizavo

Gerbiamas akademike, kaip vertinate Lietuvos energetikos reikalus? Jums tai labai artima sritis.

Techniniu, energijos gamybos požiūriu padėtis gera. Lietuvoje gaminama tik apie 30 proc. energijos, kurią kraštas pajėgus gaminti. Pasistengus į Vakarus galima būtų eksportuoti milžinišką energijos kiekį. Tiesa, tas galimybes šiek tiek sumenkina tai, kad Kruonio HAE pastatyta gerokai mažesnio pajėgumo negu buvo numatyta. Be to, neturime aukštos įtampos elektros perdavimo linijos į Vakarus.

Gal Vakarams tos mūsų elektros energijos ir nereikia? Turėdami energijos perteklių Vakarai patys susirūpinę ne iš kur tos energijos gauti, bet kam ją parduoti. Neretai galima išgirsti ir tokių mūsų specialistų argumentų.

Vakarams mūsų energijos reikia, nes ji pigi. Yra kita problema. Jei techniškai Lietuvos energetikos padėtis pakankamai gera, tai visiškai sujaukta ekonominė padėtis. Energijos gamyba - pelninga sritis, iš jos daug kas mėgina pasišildyti rankas. Veikia įvairios neaiškios organizacijos, tarpininkai. Jeigu valstybė tvarkytųsi rimčiau, tai daugelio dabar kylančių problemų nebūtų. Bėda, kad valstybė daugelio dalykų tinkamai nereguliuoja.

Kokios laikotės nuomonės dėl sprendimo privatizuoti energetikos objektus?

Aš kategoriškai pasisakau prieš sprendimą privatizuoti energetikos objektus. Visose pasaulio šalyse energetika, ryšiai ir transportas visada yra valstybės rankose, nes nuo šių trijų sričių priklauso valstybės ateitis. Transportas ir ryšiai nuo Romos imperijos laikų priklausydavo valstybei, atiduoti šias reikšmingiausias valstybės gyvavimo sritis privatininkams - didelė nesąmonė.
Geriausias pavyzdys - Didžioji Britanija. Kaip žinote, kasmet po vieną ar du kartus buvau kviečiamas konsultuoti anglus energetikos klausimais. Dažniausiai kviesdavo firmos, su kuriomis palaikau glaudžius ryšius. Anksčiau kviesdavo taip pat ir mano geras bičiulis, daug metų buvęs Anglijos energetikos ministras p. Collers (dabar miręs). Privatizuodami energetiką anglai padarė didžiulę klaidą. M. Tečer vyriausybė beveik viską privatizavo, išskyrus energetiką. "Geležinę ledi" pakeitęs Džonas Meidžoras (John Major) nutarė privatizuoti ir energetiką.
Veikta labai nuosekliai: privatizuoti kiekvieną objektą buvo rengiamasi 3-4 metus. Tam tikrame regione privatizuojant, pavyzdžiui, aukštos įtampos tinklus, buvo parenkamos dvi organizacijos, kurios ketverius metus atlikinėdavo tyrimus ir tik po to teikdavo savo pasiūlymus. Privatizavimo projektuose būdavo numatoma, regis, viskas: įkainiai, mokesčiai, kuriuos teks mokėti, aukcionai ir daugelis kitų dalykų. Mano kolegos anglų energetikai labai abejojo tokio sprendimo sėkme, o Dž. Meidžoras visą laiką juos spaudė tvirtindamas: kai energetika bus privatininkų rankose, elektros energija atpigs...
O kas atsitiko? Kai tik Anglijos energetikos ūkis buvo privatizuotas, elektros energijos kainos kaip mat išaugo. Energetika - monopolija ir vartotojas nieko negali pakeisti. Reguliuoti gali tik valstybė. Žinoma, jeigu tokios galimybės neatsisakoma, kaip kad atsitiko Anglijoje arba kaip kad norima padaryti Lietuvoje.

Kaip šis Anglijos vyriausybės sprendimas paveikė kitas šalies gyvenimo sritis? Išaugusios energijos kainos - tai tik viena iš pasekmių.

Lezerchelde, pasauliniame energetikos centre netoli Londono, ne kartą skaičiau paskaitas ir net dirbau. Centre buvo atliekami Anglijos energetikos fundamentiniai tyrimai, vykdomos didžiulės ekologinės programos, pasitelkiami net dirbtiniai Žemės palydovai. Privatizavus šalies energetikos ūkį tuoj pat iškilo klausimas: kam reikia tų tyrimų?.. Mokslinių tyrimų centras buvo panaikintas, o visos patalpos parduotos prekybininkams. Energetikos objektų savininkai bei prekybininkai gerai uždirbo, o Anglija neteko ne tik geriausio tyrimų centro, bet ir energetikos plėtojimo bei šios srities mokslo perspektyvų. Vokietija ir Prancūzija anglus jau gerokai lenkia.
Kitas Anglijos gyvenimo pavyzdys. Kovojant dėl pelno iškilo klausimas: kodėl kasame ir deginame akmens anglį, jei dujos - pigiau ir geriau? Pradėta uždarinėti akmens anglies kasyklas. Privatininkai gerai uždirbo, kai kas ir sutaupė, tačiau šalies vyriausybei dabar tenka mokėti pašalpas be darbo likusiems 100 tūkst. gyventojų. Socialiniai reikalai Anglijoje smarkiai pablogėjo.
Apskritai dėl privatizacijos šalyje bemat padaugėja bedarbių. Europos Sąjungos šalyse nedarbas siekia 10,9 proc., o kai kuriuose Anglijos regionuose - 19-20 procentų. Dar blogiau, kad tarp jaunimo kai kur yra net 30 proc. bedarbių. Jaunimo neužimtumo pasekmes matome futbolo rungtynių metu ar po jų; itin agresyvių Anglijos sirgalių riaušės - tai ir tokia forma prasiveržianti jaunimo nepasitenkinimo išraiška.
Nevykusio privatizavimo Anglijoje rezultatas - visos šalies ekonomikos smukimas. Jeigu už M. Tečer per rinkimus balsuodavo 55-60 proc. rinkėjų, tai privatizavus energetiką konservatorių populiarumas gerokai menkesnis, jie surenka tik apie 25 proc. rinkėjų balsų.

Energetikos privatizavimo entuziastai Lietuvoje tikisi, kad į šią šaką įsilies privatus kapitalas, vyks sveika konkurencija. O kaip manote Jūs?

Sveiko konkurencijos nebus, nes energetika - monopolija. Vieninga elektros ir šiluminių tinklų sistema. Mūsų šalies žmonės nesupranta, kokį didelį privalumą turime - gerai suformuotą ir veikiantį energetikos ūkį. Ne visada pagalvojame ir apie kraštą bei visus mus tykančius pavojus, kylančius dėl neapgalvotų sprendimų.

(bus daugiau)