| Valentinas Baltrūnas Programos tarybos pirmininkas |
|
1998 m. sausio 15 d. Geologijos instituto salėje įvyko instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkų inicijuotos ir parengtos valstybinės mokslo programos "Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė" ("Litosfera") 1997 m. darbų ataskaitai ir gautiems rezultatams aptarti skirta mokslinė konferencija. Pagrindinis programos tikslas - kompleksiškai ištirti krašto Žemės gelmių sandaros, sudėties bei dinamikos raidą, įvertinti šalies geologinį potencialą ir gelmių išteklių kitimo dėsningumus, kaip mokslinį pagrindą jų efektyvumui ir saugiam naudojimui. Antraisiais programos metais, kaip ir pirmaisiais, buvo kaupiama ir pagal regionus apibendrinama bazinė informacija, sudaromos duomenų bazės, parenkama ir rengiama metodika. Minėtoms institucijoms talkino Geografijos instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, UAB "Vilniaus hidrogeologija" mokslininkai. Konferencijoje išklausytos trijų jau baigtų temų ataskaitos ir jų recenzijos, diskusijoje dalyvavusių mintys. Viena temų buvo skirta Lietuvos ir gretimų sričių Žemės gelmėse esančio kristalinio pamato paleotektoninei (senųjų judėjimų) raidai (ats. vykdytojas - habil. dr. P. Suveizdis, recenzentas - prof. habil. dr. T. Jankauskas). Kitos ataskaitos tema - sudarytas šalies pokvarterinio paviršiaus žemėlapis, kurio mastelis 1:200 000 (ats. vykdytojas - dr. A. Šliaupa, recenzentas - dr. V. Baltrūnas). Tai tas senųjų uolienų paviršius, kuris dabar yra palaidotas po stora ledynų ir jų tirpsmo vandenų suklostyta nuogulų danga ir pasižymi giliais palaidotais slėniais. Pastarųjų kilmė - tai rimta ir dar neišspręsta problema. Trečioji ataskaita nagrinėjo Žemės gelmėse esančio požeminio vandens hidrodinamiką ir hidrochemiją, jo amžiaus ir sudėties formavimosi klausimus (ats. vykdytojas - habil. dr. R. Mokrikas, recenzentas - dr. J. Diliūnas). Reikia pridurti, kad šių ir dar nebaigtų temų rezultatai publikuoti programos lėšomis išleisto, recenzuojamo žurnalo "Litosfera" pirmame numeryje, vienoje monografijoje ir keliose dešimtyse publikacijų, kituose mokslo leidiniuose. Baigiamojoje konferencijos diskusijoje susirūpinta nepakankamu finansavimu. 1996 m. paprastųjų išlaidų projektinė sąmata buvo patenkinta 35 proc. o 1997 m. - tik 56 proc. Planuotų lėšų pagrindinėms priemonėms įsigyti visai negauta. Todėl trečdalis valstybinės mokslo programos užduočių ir temų nebuvo pradėtos nagrinėti. Iškilo pavojus išsaugoti būtinus tarpprobleminius ir tarpteminius priklausomybės ryšius, pačią programos idėją ir ją realizuoti. Jei ir toliau bus nepakankamai finansuojama tiesiogiai iš valstybės biudžeto, gali tekti spręsti programos darbų pratęsimo arba pačios programos revizijos (ir turinio koregavimo) klausimus. Be abejo, turi būti ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių, naujų programos rėmėjų. Apskritai, valstybinė mokslo programa "Litosfera" įsibėgėja, o jos vykdytojai pasiryžę programos darbais kuo naudingiau prisidėti prie šalies ūkio, kultūros ir mokslo plėtotės. |