Edukologijos 35-metis
Roma Mikalauskienė
Vėliau, jau Kauno technologijos universiteto auloje, Administravimo katedros dekanė, doc. Viktorija Baršauskienė priminė, kaip augo ir stiprėjo edukologų gretos. Jų veikla prasidėjo 1962 metais, įkūrus tuometiniame Kauno politechnikos institute Pedagogikos katedrą ( jos įkūrėjas ir vedėjas prof. A. Novodvorskis), kuri ėmėsi didaktikos, socialinių mokslų tyrimų bei kitų aukštojo pedagoginio mokslo plėtotės klausimų.
1972 - 1992 m. Kauno politechnikos institute, vėliau KTU kasmet šiais klausimais buvo organizuojamos mokslinės konferencijos, publikuojamas darbų rinkinys "Aukštosios mokyklos pedagogika" ( 16 tomų). Per šiuos metus, vadovaujant mokslinės grupės nariams, buvo apginta 10 pedagogikos mokslo kandidatinių ir viena daktaro disertacija.
Žmogaus ugdymas: nuo gimimo iki pat mirties
Nuo 1990 metų Kauno technologijos universitete edukologijos mokslinė grupė tapo Socialinių sistemų vadybos katedra, akcentuojanti dvi vieną kitą papildančias mokslinių tyrinėjimų sritis.Pirma, tai žmogaus ugdymas, kuris tęsiasi visą jo gyvenimą: nuo gimimo iki pat mirties, bei pačio žmogaus saviugda, švietimo institucijų ir kitų organizacijų veikla. Antra, mokėti valdyti socialines sistemas, išryškinant jose žmogaus ir atskirų žmonių grupių tobulėjimo edukacines galimybes.
Kaip sakė prof. habil dr. P. Jucevičienė, KTU edukologijos doktorantūros studijos pradėtos nuo 1992 metų (jungtinė doktorantūra kartu su VDU, KU, LKKI) magistrantūros - nuo 1993 metų. Iki 1997 metų pabaigos KTU apgintos 10 daktaro disertacijų, 63 pedagogai įgijo edukologijos magistro laipsnį, o šiuo metu dar studijuoja 19 doktorantų ir 110 magistrantų. Poreikis rengti šiuolaikinę kompetenciją turinčius edukologijos daktarus ir magistrus yra ypač didelis, nes per 50 metų, kol Lietuvos socialinių mokslų dėl suprantamų priežasčių nepasiekė Vakarų mokslinė mintis, šie mokslai pasaulyje patyrė esminius pokyčius. Edukologija pasaulyje išsivystė iš pedagogikos - ugdymo procesą pakankamai izoliuotai tyrinėjančio mokslo - iki žmogaus ugdymo šiuolaikinės sampratos, tai yra per visą jo gyvenimą ir šį ugdymą užtikrinančio formalaus ir neformalaus švietimo organizavimo mokslo. Tokią edukologijos mokslo raidą stimuliavo pasaulyje vykstantys kultūriniai, politiniai, socekonominiai procesai, sąlygojami informacijos ir žinių, kurios išsivysčiusiose, demokratinėse šalyse vartotoją pasiekdavo labai greit.
Šiuolaikiniame požiūryje į aukštąjį mokslą, išsakomame Europos Sąjungos šalyse, akcentuojama, kad aukštosiose mokyklose dirbtų pakankamai administratorių ir dėstytojų, turinčių edukologijos daktaro laipsnį, taip pat pageidaujama, kad švietimo vadybinį darbą įvairiuose lygmenyse, pradedant ministerijos įvairių lygių vadovais bei baigiant apskričių, rajonų, mokyklų švietimo vadovais, dirbtų žmonės, turintys ugdymo mokslo daktaro arba bent jau magistro laipsnį, o pedagogus vidurinėms, aukštesniosioms mokykloms turi rengti naują edukologinę kompetenciją turintys daktarai.
Todėl Lietuvai, siekiant įsijungti į Europos Sąjungą , edukologijos mokslo ir praktikos srityje reikės tenkinti šias bendrąsias nuostatas. Taigi šiuolaikinių edukologijos daktarų ir magistrų išugdymo doktorantūros ir magistratūros studijose galima būtų tikėtis iš tų mokslinių grupių, kurios per 7 šalies nepriklausomybės metus sugebėjo perimti ir įvertinti Vakarų šalių mokslinę patirtį bei užmezgė partnerystės ryšius su kolegomis iš užsienio.
Vakaro metu buvo pristatytas ir kolektyvinis Kauno technologijos universiteto edukologijos mokslinės grupės trejų metų darbas, atliktas 1995 - 1997 metais. Tai monografija "Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui". Šią monografiją sudaro 33 autorių darbai, tyrinėjantys šiuolaikinio ugdymo mokslo problemas ir jų sprendimo būdus. Autoriai specialiai šiai knygai parengė arba atrinko straipsnius, pranešimus iš jau publikuotų įvairiuose leidiniuose, žurnaluose.
Logikos ledi
Kauno technologijos universiteto auloje buvo pagerbta ir docentė Liuda Šiaučiukėnienė, švenčianti savo darbo 50-metį.Pedagogikos katedroje Liuda Šiaučiukėnienė pradėjo dirbti nuo pat jos įsikūrimo pradžios. Ji jau tris dešimtmečius tyrinėja aukštosios mokyklos didaktikos problemas, sukūrė diferencijuoto mokymo teoriją, parengė šia tema monografiją "Mokymo individualizavimas ir diferencijavimas". Jai vadovaujant ir konsultuojant apgintos septynios pedagogikos mokslo kandidatinės disertacijos. KTU edukologijos mokslinės grupės vadovės prof. habil. dr. Palmiros Jucevičienės habilitacinio darbo vadovė taip pat buvo doc. Liuda Šiaučiukėnienė. Todėl daugelis gailėjosi, jog padėdama kitiems, docentė pamiršo save - jau pats laikas ir jai turėti profesorės laipsnį.
- Nedera pamiršti, kad pagrindinę socialinio elgesio dalį vaikai perima stebėdami: mus suaugusius, aplinką, žiūrėdami televiziją, klausydamiesi radijo, bendraudami su klasės, kiemo draugais, - sakė kalbinama jubiliatė. - Mokymasis stebint, - teigė doc. L. Šiaučiukėnienė, - ypač aktualus šiandien, kai kiekvienuose namuose yra televizorius ir vaikai jį gali žiūrėti kada panorėję, nes tėvai labai užsiėmę. Dažnai diskutuojama, kokios laidos tinka vaikams. Praktika parodė, kad smurtas, agresija, koviniai veiksmai neigiamai veikia vaikų, tiek priešmokyklinukų tiek jau lankančių mokyklą, elgesį. Todėl nedera pamiršti, kad žmogų auklėti reikia pradėti nuo pat kūdikystės, nes truputį užtrukus - bus per vėlu. O geriausias auklėjimas - teigiami pavyzdžiai, - šypsojosi doc. L. Šiaučiukėnienė.