Julius Norkevičius |
|
Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba, rektoratas taip pat apibendrino metų darbus. Pamėginta išsiaiškinti, kas geriausiai organizavo metodinę-pedagoginę veiklą, kieno gausiausias indėlis į mokslo taupyklę. Pasiekę žymiausių rezultatų - Universitete premijuoti. Už 1996 m. mokslo darbus Universitetas premijavo profesorius J. Atkočiūną, P. Baltrėną, R. Čiegą, R. Kačianauską, R. Palšaitį, A. Pošką, L. Saulį, J. Stankūną, V. Vekterį, E. K. Zavadską, docentus A. Butkų, S. Butkų, R. Ginevičių, A. Kaklauską, R. Martavičių, V. Stauskį, A. Valiulį, A. Zakarevičių. Profesoriai J. Skeivalas, D. Styra ir universiteto šešių mokslininkų grupė, kuriai vadovauja prof. Z. Vainoris, ne vienerių metų mokslo tyrimus, atliktus darbus pristatė Lietuvos mokslo premijai gauti. - Daugiau kaip prieš dvidešimt metų subūriau jaunus katedros darbuotojus, kurie domėjosi elektromagnetinių ir ultragarsinių virpesių bei bangų tyrimais ir ėmėmės spręsti nelengvą uždavinį - kaip paspartinti informacijos perdavimą, - pasakojo Radioelektronikos katedros profesorius Z. Vainoris. Ir beveik visi liko ištikimi pradėtai gvildenti problemai. Ne vienas jų tapo habilituotu bei mokslo daktaru. Per tą laiką paminėta tema apgintos 9 mokslo daktaro disertacijos ir 4 habilitaciniai darbai, paskelbtos 4 monografijos, beveik pusantro šimto straipsnių moksliniuose žurnaluose. Apie mokslininkų pasiūlytų sprendimų originalumą daug pasako ir gauti 29 išradimų liudijimai. - Universitetas Lietuvos mokslo premijai gauti pristatė darbų ciklą "Plačiajuosčiai elektroniniai įtaisai informacijos apdorojimo sistemoms (teorija, modeliavimas, taikymas)", - pasakojo VGTU Elektronikos fakulteto dekanas doc. K. Maceika. Šį darbą per 15 metų atliko universiteto mokslininkai profesoriai Zenonas Vainoris, Raimundas Kirvaitis, Jonas Stankūnas, Stanislovas Štaras ir docentai Romanas Martavičius, Julius Skudutis. Jie sukūrė 10 gigahercų dažnių darbo juostų oscilografus, skirtus trumpiems impulsams ekrane stebėti ir jų parametrams matuoti. Sukonstravo įvairių oscilografinių vamzdelių elektroninio spindulio kreipiamąsias sistemas su sklindančia sulėtinta elektromagnetine banga, efektyviausiai atlenkiančia elektronų pluoštą. Taip suprojektuoti įtaisai, kuriuose sulėtinta elektromagnetinė banga sąveikauja su ultragarsinėmis, šviesos bangomis. Profesoriaus Z. Vainorio suburtos mokslinės mokyklos bendražygių kita daugiau dėmesio reikalaujanti tyrimų sritis - plačiajuosčių vėlinimo linijų, kurių pagrindinė naudojimo sritis - radiolokacija, kūrimas. Jų ilgamečio kantraus darbo rezultatas - plačiajuosčių vėlinimo sistemų teorija, inžinerinio skaičiavimo ir eksperimentinio tyrimo metodikos, naujos konstrukcijos, kurias įdiegė į gamybą. Mokslo premijos laureatai - geri ir patyrę dėstytojai. Ne vienas jų yra parašęs lietuviškų vadovėlių studijoms. Derėtų paminėti profesorių R. Kirvaičio ir S. Štaro išleistą "Mikroelektronikos pagrindų" vadovėlį, prof. Z. Vainorio "Techninės elektrodinamikos" paskaitų medžiagos komplektą ir kt. Naudinga ir prof. Jono Skeivalo sukurta nauja teorija - koreliuotų geodezinių matavimų rezultatų matematinis apdorojimas. Profesorius pasakojo, jog pastaraisiais metais atlikti didelės apimties geodeziniai matavimai, net pasitelktos kosminės-palydovinės technologijos. Taip buvo sudarytas valstybinis pirmos ir antros klasės globalios padėties sistemos (GPS) tinklas. Kiekvieno matavimo tikslumas nuo daug ko priklauso, todėl gautus duomenis būtina tikslinti, kitaip sakant, koreliuoti. Prof. J. Skeivalo tyrimai, skaičiavimai rodo, kad koreliacijos ignoravimas deformuoja gautas matavimų reikšmes. Deformacijos gali siekti keletą dešimčių, šimtą ir net daugiau procentų, priklausomai nuo to, kaip tiksliai apskaičiuotos parametrų reikšmės. Todėl teisinga ir tiksli samprata apie geodezinių punktų koordinačių tikslumą yra viena iš pagrindinių geodezinių darbų kategorija. Be to, nuo integruotos matavimų tikslumą ir rezultatų kokybę apibrėžiančios teorijos kiekvienu konkrečiu praktikos atveju priklauso geodezinis matavimų pagrindu sudarytų įvairios paskirties projektų, planų, inžinerinių statinių, tyrimų rezultatų tikslumas ir efektyvus panaudojimas. Profesorius Dimitrus Styra ir jo vadovaujamos laboratorijos bendradarbiai beveik 20 metų domisi anomaliais gamtos reiškiniais, specialioje kartotekoje sukaupė daugiau kaip pusę milijono įvairiausių signalų, noriai talkina šalies meteorologinei tarnybai. Tačiau bene pagrindinė profesoriaus mokslinių tyrinėjimų sritis - branduolinė hidrofizika. Duomenis vandens radioaktyvumo pokyčiams tirti kaupia Vilniaus, Juodkrantės laboratorijose. Priima signalus ir iš kosmoso. Prof. D. Styra yra subūręs branduolinį hidrofizikinį modelį pašalinių priemaišų pernešimui tirti. Šios krypties mokslinius tyrimus atlieka ir trys jo doktorantai. Per kelis dešimtmečius sukauptus rezultatus profesorius apibendrino ir respublikinei mokslo premijai gauti buvo pateikę darbą "Branduolinės hidrofizikos tyrimų eksperimentiniai ir teorinei pagrindai ir anomalių efektų žemėje prognozė". |