| Prof. A.Jankūnas Kauno technologijos universiteto Senato turto, revizijos ir socialinių reikalų komisijos narys |
|
Pastaruoju metu masinėse informavimo priemonėse ir akademinėje bendruomenėje plačiai diskutuojama apie naujojo Aukštųjų mokyklų įstatymo projektą. Vieni linkę palikti galiojantį įstatymą, kiti - priimti naują, treti - pataisyti senąjį ar naujojo projektą. Visi turi svarių argumentų "už" ir "prieš", tik mažoka svarstoma apie tai, ką teigiamo ar negatyvaus davė galiojantis įstatymas praktikoje. Atstatyto valstybingumo ir atkovotos nepriklausomybės dvasioje 1991 m. vasario mėn. 12 d. buvo priimtas LR Mokslo ir studijų įstatymas, suteikiantis didelę autonomiją aukštosioms mokykloms ir plačius įgaliojimus jų vadovams. Čia taip pat buvo įtvirtinti demokratinės savivaldos principai ir visų lygių vadovų renkamumas. LR Aukščiausioji taryba, pirmininkaujama prof. V. Landsbergio, gerai suprato aukštųjų mokyklų eilinių darbuotojų problemas bei lūkesčius ir tvirtindama šį įstatymą suteikė jiems gerą progą patiems susitvarkyti savo gyvenimą pagal prieškario Lietuvos ir nūdienos Europos pavyzdį. Deja, nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad posovietinė akademinė bendruomenė jau ne tokia, kokia buvo prieš karą ir ne tokia, kokia yra Europos dalyje, nepatyrusioje sovietinės okupacijos. Nors visose aukštosiose mokyklose buvo priimti pakankamai demokratiški statutai, tačiau ne visur ir ne visuomet jų buvo paisoma, ypač renkant naujus vadovus. Čia labai rafinuotai ir sutartinai veikė "buvusieji", o eiliniai darbuotojai-rinkėjai nesugebėjo pasipriešinti jų užmačioms ir veiksmams. Todėl daugelį vadovaujančių postų užėmė tie patys "buvusieji" arba jų statytiniai, o šie labai kūrybingai pasinaudojo aukštųjų mokyklų autonomija ir savo įgaliojimais. Prasidėjus privatizacijai jie energingai ėmėsi "prichvatizuoti" mokyklų turtą. Kas - pusvelčiui patalpas ar atskirus statinius, kas - už trisdešimt litų jachtą, kas - "nereikalingus" komplektuojančius įrenginius ir medžiagas individualioms statyboms Negana to, neretai šita buvo daroma apeinant įstatymus arba akivaizdžiai jų nepaisant. Tuoj po to nuvilnijo patalpų ir gamybinių įrenginių nuomos ir panaudos banga. Bet kokiais būdais, dar negavus steigėjo (LR Seimo) sutikimo, nemažą dalį turto universitetų vadovai perleido verslininkams bei vertelgoms. Kodėl jie taip darė ir daro, nesunku atspėti, prisimenant buvusio premjero atvejį ir lakią frazę: "Kas galėtų paneigti ". Smagratis vis greičiau sukosi, o vadovai vis labiau įžūlėjo. Tapo neprestižiška rinkti rektorių antrai kadencijai iš kelių kandidatų: yra tik vienas, nepakeičiamas ir tas pats. Pareikšti kritinę nuomonę Senate ar spaudoje tapo taip pat pavojinga, kaip ir sovietmečiu. Būsi apšauktas savo alma mater priešu, visuotinai pasmerktas už neetišką elgesį ir palaipsniui sugniuždytas autokratinėje mašinoje. Tokiu būdu ne vienas donkichotas apleido universitetus "savo prašymu" arba buvo atleistas "administracijos iniciatyva". Kai kurie šito neišgyvenę nuėjo Anapilin, o smagratis vis greitėja. Kai kuriuose universitetuose, pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete rektoratas užsimojo veikiantį Statutą pakeisti nauju.Vienas iš esminių skirtumų tarp šių statutų yra tai, kad veikiančiame Statute visi, pradedant katedros vedėju ir baigiant rektoriumi yra renkami, o naujame visus ir viską skiria, teikia ir sprendžia rektorius, t.y. grįžtama prie gerai užmiršto seno. Statuto rengimo grupė ir jos pirmininkas prorektorius akademiniams reikalams A.Targamadzė keistai supranta demokratinės savivaldos principą, deklaruojamą jų Statute. Kitas esminis skirtumas - tai studijų, mokslo, infrastruktūros keitimo ir kitų svarbiausių veiklos ir valdymo sričių sutelkimas rektorate arba rektoriaus rankose. Pagal veikiantį Statutą, visa tai yra katedrų ir fakultetų tarybų kompetencijoje. Deja, nuo rektoriaus K. Kriščiūno išrinkimo dienos šių nuostatų nebuvo paisoma ir viskas vyko pagal naujai parengto Statuto scenarijų. Kitaip tariant, "naujas" Statutas turi įteisinti veikiančio Statuto pažeidimus. Žinoma, nebūtų per daug smerktina, jeigu toks grįžimas prie centralizuoto valdymo būtų davęs teigiamų rezultatų. Tačiau apie tai vėliau. Aktualiau yra tai, kad ruošiamo statuto projekto svarstymas yra aprobuotas KTU Senate ir primetamas svarstyti darbuotojų konferencijai. Sakau "primetamas" todėl, kad šiuo metu LR Seime ir Vyriausybėje yra svarstomi ir laukia priėmimo nauji Mokslo ir studijų bei Aukštųjų mokyklų įstatymai. O statutai turi būti suderinti būtent su šiais įstatymais. Taigi parengto statuto projektas LR Seime pateks į "gilų stalčių", arba į šiukšlių dėžę. Senatas ir Rektoratas apie tai žino ir vis tiktai... Nemanau, kad tokius jų veiksmus galima būtų priskirti menkam juridiniam išprusimui. Veikiau - tai siekimas betiksliu projekto svarstymu ir bergždžiomis diskusijomis apie demokratiją nukreipti Konferencijos dalyvių dėmesį nuo susikaupusių gyvybiškai svarbių Universiteto problemų. Paminėsiu kai kurias jų. |