LMS SUVAŽIAVIMUI ARTĖJANT

Lietuvos mokslininkų sąjunga tūkstantmečių sandūroje

Habil. dr. Stepas Janušonis
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas
Šių metų kovo 7 d. įvyks eilinis Lietuvos mokslininkų sąjungos suvažiavimas, paskutinis suvažiavimas antrajame tūkstantmetyje, nes kitas įvyks jau trečiojo tūkstantmečio pradžioje.
Suprantama, kad trečiasis tūkstantmetis ateis nepriklausomai nuo to, ką LMS veiks, ir pats savaime jis nieko nelemia. Prisimintas tik todėl, kad sutampa su LMS tarybos teikimu suvažiavimui iš esmės reformuoti LMS veiklą.
Kam to reikia?
Prisiminkime kai kuriuos LMS veiklos etapus.
LMS kūrėsi nacionalinio atgimimo ir nepriklausomybės siekių epochoje. Čia susibūrė neabejingi Lietuvos ateičiai ir jos mokslui žmonės.
Nepriklausomybė buvo atkurta, susikūrė partijos bei judėjimai, apėmę visą politinę veiklą. LMS susitelkė į mokslo pertvarką. Buvo parengtas Mokslo ir studijų įstatymas (kaip čia neprisiminti jį sukūrusių ir juo gyvenusių dviejų entuziastų - dr. Jurgio Kundroto ir dr. Vyginto Gončio!), kuris tebegalioja iki šiol. Remiantis įstatymu, buvo sukurta demokratinė, mokslininkų renkama nepriklausomų ekspertų institucija - Lietuvos mokslo taryba, kurios ekspertizė buvo privaloma, Vyriausybei priimant Lietuvos mokslo plėtros sprendimus.
Tačiau Lietuvoje įsisiūbavo politinė švytuoklė, sukėlusi revoliucinių pertvarkymų azartą. Smuko žemės ūkis, pramonė, į egzistavimo būseną ėmė grimsti mokslas. Praeitame Seime ir Vyriausybėje, kuriems atstovavo ir senosios mokslo struktūros, ne kartą buvo mėgina,a susidoroti su LMS, ir mokslo valdymą gražinti Lietuvos mokslų akademijai. Tam, remiamos daugumos Lietuvos mokslininkų, aktyviai pasipriešino tiek Lietuvos mokslo taryba tiek ir LMS. Mokslo savivalda buvo išsaugota.
Likimo ironija!
Kai kurių bendrapartiečių - gabių, veiklių mokslininkų, turinčių pretenzijų patiems valdyti mokslą, įkalbėta dabartinė Vyriausybė ėmėsi reformuoti LMT į skiriamų valdininkų su mokslo laipsniais Vyriausybei pavaldžią instituciją. Matosi, jog ši grupė pasiūlė ir kaip greit išspręsti mokslo finansavimo problemas, panaikinant dalį mokslo įstaigų pagal tik jiems patiems suprantamus kriterijus.
Ką davė panašios revoliucijos žemės ūkyje ir pramonėje - visi mato. Matyt atėjo mokslo revoliucijos eilė...
Suprantama, kad LMT ir LMS liko opozicijoje ir šios Vyriausybės siekiams mokslo srityje.
Kaip matome, pats gyvenimas lėmė, kad Lietuvos mokslininkų sąjunga privalėjo oponuoti valdžios institucijas. Ji gynė ir gins Lietuvos mokslo ir mokslininkų interesus.
Suprantama, LMS neapsiriboja vien šia veikla. LMS šiuo metu yra kūrybinė mokslininkų organizacija, vienijanti visų specialybių mokslininkus, sudaranti sąlygas burti juos bendriems tyrimams, nukreiptiems į Lietuvos ūkiui aktualių problemų sprendimą. LMS yra Mokslininkų sąjungos instituto kol kas vienintelės nevalstybinės mokslo institucijos bei laikraščio "Mokslo Lietuva" steigėja. LMS nariais gali būti mokslininkai, turintys mokslo laipsnį, arba dar neturintys jo, bet jau turintys spausdintų mokslo darbų.
LMS nėra vienintelė visuomeninė mokslo organizacija. Lietuvoje veikia mokslo draugijos, vienijančios tam tikrų specialybių mokslininkus, kitos organizacijos. Visos jos, kaip ir LMS skyriai, sprendžia savas problemas, bet nepajėgios bent kiek daugiau įtakoti mokslo raidos Lietuvoje, kelti ir spręsti bendrų Lietuvos mokslui ir mokslininkams aktualių problemų.Tokią galimybę turi LMS skyriai, būdami LMS padaliniai. Tačiau kitoms mokslo organizacijoms tapti LMS skyriais nėra jokio pagrindo, nes jos turėtų atsisakyti dalies savo savarankiškumo. Būtent dėl LMS statuto nepasistūmėjo iš vietos praeito LMS suvažiavimo priesakas bandyti vienyti visas mokslo organizacijas.
Vieną iš kelių, kaip vienyti visų visuomeninių mokslo organizacijų pastangas, pasiūlė Mokslininkų sąjungos instituto direktorius, LMS sekretoriato narys dr. Vygintas Gontis. Pasakysiu jo pagrindinę mintį. LMS siūloma paversti mokslo organizacijų asociacija, sudarant galimybes į ją jungtis kitoms mokslininkų organizacijoms, neprarandant savarankiškumo, bet įgyjant galimybes spręsti bendras visoms joms problemas, kurių jos nepajėgios išspręsti atskirai. Kyla klausimas, kokią naudą iš to turėtų LMS skyriai, kitos draugijos? Pateiksiu porą pavyzdžių.
LMS jau turi ir intensyviai plėtoja Infocentrą, kuriam vadovauja dr. Juras Ulbikas. Per šiuos Infocentro funkcionavimo metus įkurtas vienintelis Lietuvoje Internetinis mokslo naujienų serveris "Mokslo Lietuva" Tikimasi, kad jis palaipsniui taps įprastu įrankiu Lietuvos mokslininkui gaunant informaciją apie pasaulio mokslo naujienas ir laimėjimus. Jau dabar čia galima gauti išsamios informacijos apie mokslines konferencijas, programas, grantus, stažuočių galimybes, bet ilgainiui tikimasi pasiekti, kad bent LMS nariai galėtų laisvai prieiti ir prie pasaulio mokslinės periodikos pilnateksčių leidinių bazių ir taip išspręsti jau daug metų mus kankinančią mokslinės spaudos trūkumo problemą. Taip pat planuojama pasinaudojant LMS IC galimybėmis gerokai pagerinti bendravimą tarp LMS narių ir padalinių. Tam numatoma organizuoti temines elektronines diskusijas aktualiais LMS klausimais, taip pat skelbti viešam aptarimui ruošiamus LMS projektus ar dokumentus.
LMS turi ir numato plėtoti savo leidybinę bazę. Per ataskaitinį laikotarpį pavyko stipriai pagerinti LMS leidinių kokybę, bet tam, kad mūsų leidiniai galėtų išeiti į tarptautinę rinką ("ML" - į pasaulio lietuvių bendruomenę, "BR" - įsitvirtinti Baltijos regione) dar daug reikia padaryti ir leidinių kokybės, ir reklamos srityje. Atgaivinus LMS Mokslo fondą ir akumuliuojant jame specialias lėšas leidybai, galima tikėtis atgaivinti ir monografijų ar kitų mokslinių leidinių leidybą. Čia taip pat tikimasi daugiau išnaudoti LMS IC galimybes ir pereiti prie labai greitai plintančio pasaulyje leidybos būdo - elektroninės leidybos. Taip galima būtų ne tik stipriai sumažinti leidinio paskelbimo išlaidas, bet ir padaryti leidinį prieinamą visiems pasaulio skaitytojams.
LMS kol kas uždara tiems intelektualams, kurie deda pagrindus būsimam mokslui švietimo sistemoje, populiarina mokslą. Mes turime puikių mokytojų, kurie ruošia moksleivius olimpiadoms, o šie laimi ne vieną prizą pasaulio olimpiadose. Tačiau LMS nebelikę dr. Jono Basanavičiaus dvasios, kurio sukurta Lietuvos mokslo draugija vienijo ir to nusipelniusius mokytojus, mokslo populiarintojus. Šis klausimas taip pat buvo keliamas praėjusiame suvažiavime, bet jį spręsti įmanoma tik pakeitus LMS statutą. Tai taip pat siūloma padaryti suvažiavime.
LMS veiklą slopina ir tai, kad ji neturi vykdomojo organo, kuriame pirmaeilėse pareigose dirbtų jos veiklos organizatoriai. Manyčiau, kad naujai išrinktas LMS pirmininkas turėtų dirbti tik LMS ir jo darbas būtų apmokamas, kad būtų sudaryta jo vadovaujama administracija. Vargu ar padeda LMS veiklai iki šiol veikianti nerašyta nuostata, kad LMS pirmininku derėtų rinkti profesorių, ar habilituotą daktarą. Manau, kad ne didžiuliai praeities nuopelnai, dažnai tik grynajame moksle, bet ne organizacinėje veikloje, o ateities vizija ir mokėjimas ją realizuoti turėtų būti LMS pirmininko, kurį rinksime šiame suvažiavime, bruožai.
LMS taryba mano, kad atėjo laikas LMS veiklai atnaujinti, ją gerokai išplėsti. Kaip tai padaryti - pagrindinis šio suvažiavimo uždavinys. Manau, kad diskusijai gerą pradžią padarys dr. Vyginto Gončio siūloma nauja LMS koncepcija, atspindėta LMS statuto siūlomos naujos redakcijos projekte ir Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo pataisose.