Prof. habil. dr. Antanas Petkevičius |
|
Žemės ūkio išsivystymas daug priklauso nuo agronomijos mokslų laimėjimų. Iš kitos pusės, žemės ūkio gamybos kilimas turi didelės įtakos visos šalies ekonomikos bei kultūros pažangai. Kalbant apie visų agrarinių mokslų pažangą, reikia gerai žinoti atskirų jų šakų plėtrą, ištakas ir pradininkus. Nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti agronomijos mokslų raidą istorijos amžiuose dėl buvusių įvairių bei Lietuvai nepalankių valstybinių santykių, dėl karų ir okupacijos padarytų nuostolių bei daugelio žmonių netekčių, dvasinių vertybių praradimo nėra lengva. Sunkaus ir kruopštaus darbo, siekiant nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti agronomijos mokslų ištakas bei nušviesti pirmųjų mokslininkų nuveiktus reikšmingus darbus, ėmėsi doc. dr. A. Motuzas. Tad bent trumpai reikia nurodyti agronomijos mokslų raidos etapus. Agronomijos mokslų pradžiai Lietuvoje didelės reikšmės turėjo Žemės ūkio katedra, pradėjusi veikti Vilniaus universitete 1819 metais. Ji prisidėjo rengiant vairių lygių specialistus ir ruošėsi pradėti sistemingus mokslinius tyrimus, nes Universitetas jau buvo pradėjęs plėtoti gamtos, ekonomikos ir kitus mokslus. Didžiausius darbus katedroje nuveikė prof. Mykolas Očapovskis, parašęs pirmuosius universitetinius žemės ūkio srities vadovėlius "Apie žemę, jos dirbimą ir augalų priežiūrą", "Dirvožemių klasifikavimas" ir kt., išvertęs keletą knygų iš vokiečių kalbos. Monografijoje išspausdinta jo parengta žemės ūkio kurso programa bei ją išklausiusių ir mokslinius laipsnius įgijusių asmenų sąrašai. Juose randame ir Simono Stanevičiaus pavardę. Deja, produktyvią katedros veiklą ilgam nutraukė Rusijos caro sprendimas uždaryti Vilniaus universitetą. Išsisklaidę Universiteto auklėtiniai veikė savarankiškai. Agronomijos mokslo istorijoje liko sodininkystės pradininkas Juozas Strumyla, pirmųjų lietuviškų botanikos veikalų autorius Jurgis Pabrėža, pirmosios lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos autorius Simonas Daukantas, išleidęs vertingų knygelių valstiečiams apie naudinguosius augalus, pašarines žoles ir kt. Monografijoje pažymėta ir pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjo Lauryno Ivinskio švietėjiška veikla. Nesant Lietuvoje nė vienos aukštosios mokyklos, mokslo žinių siekę jaunuoliai studijavo užsienio šalyse. Dalis jų tapo Žemės ūkio akademijos dėstytojais tarpukario metais nepriklausomoje Lietuvoje. Monografijoje aprašytas agronomijos mokslų vystymasis Lietuvoje istoriškai suskirstytas į tarpsnius, kurie sulyginti su šių mokslų evoliucija Vakarų Europoje. Žemės ūkio akademija, 1924 m. įkurta Dotnuvoje, buvo labai reikalinga Pirmojo pasaulinio karo nualintam žemės ūkiui atkurti. Tačiau pagrindinis jos tikslas - rengti šaliai skirtingų specializacijų agronomus, žinių ir agrarinės kultūros skleidėjus ir sukurti žemės ūkio mokslo pagrindus Lietuvoje. Monografijoje palčiai išnagrinėta agronomijos disciplinų pirmųjų dėstytojų veikla steigiant Žemės ūkio akademiją, kuriant joje mokslo ir studijų bazę, studijų planus ir programas. Skaitant ją išryškėja dėmesys ir atsakomybė, su kuria tuometiniai šalies ir Akademijos vadovai parinkdavo žmones pedagoginiam darbui aukštojoje mokykloje. Būsimieji agronomijos mokslų profesoriai buvo baigę studijas užsienio aukštosiose mokyklose, mokėjo po kelias kalbas, turėjo praktinės agronomijos ir pedagoginės veiklos patirties. Jiems buvo sudaromos sąlygos beveik kasmet lankytis Vakarų Europos mokslo ir studijų institucijose. Todėl taip greitai buvo sukurtos pirmosios bandymų stotys ir mokslinės laboratorijos. Monografijos skaitytojai suras moksliškai pagrįstų žinių apie aktyvių agronomijos mokslo institucijų bei mokyklų kūrėjų ir studijų organizatorių prof. Dionizo Rudzinsko, doc. Stasio Nacevičiaus, doc. Jono Kriščiūno, prof. Viktoro Ruokio, prof. Juozo Tonkūno, prof. Vinco Vilkaičio, prof. Jurgio Krikščiūno darbus. Doc. dr. A. Motuzui įprastas kruopštus darbas su archyviniais dokumentais, nuo laiko pageltusiais moksliniais leidiniais. Taip išėjo jo parengtos knygos "Profesorius Vincas Vilkaitis" (1991), "Profesorius Juozas Tonkūnas" (1993), "Žemės ūkio akademija dviejų okupacijų metais (1940-1944) periodiniuose ir kituose leidiniuose" (1994). Dar šiais metais bus įteikta spaudai doc. dr. A. Motuzo sudaryta solidi knyga "Profesorius Petras Vasinauskas". Aptariama monografija tarsi apibendrina visus autoriaus paskelbtus darbus. Ji neabejotinai verta mokslinio įvertinimo. Knyga "Agronomijos mokslų raida Lietuvoje ir jos kūrėjai" parengta pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidybos planą. Malonu, kad ji parengta ir išleista Lietuvos žemės ūkio universitete. Teisus monografijos autorius rašydamas, kad "kiekviena mokykla brangina savo veiklą, nes laikas sukrauna didesnį ar mažesnį kraitį, pagal kurį ji ir vertinama". |