Nepanaudotų galimybių programa
Kalbėjosi Margiris Daumantas
Gal pakomentuotumėte Europos Sąjungos FRAMEVORK programas?
Jau penktojo dešimtmečio Europos valstybių vadovai suprato, kad energijos šaltinių kontrolė yra realus raktas politiniam ir ekonominiam stabilumui. Todėl dėmesys buvo sutelktas į energijos šaltinių mokslinius tyrimus. Riboti kiekvienos valstybės ištekliai, pertvarkos kaštai ir būtinas mokslo struktūrų aprūpinimas privertė valstybes sujungti savo pastangas ir imtis koordinuotų veiksmų, t. y. pradėti bendrus mokslinius tyrimus. Mokslininkų ir politikų siekiai leido užgimti bendranacionalinėms organizacijoms ESCO (European Coal and Steel Community) ir EURATOM. Būtent pastaroji per savo vykdomus projektus greitai pasikeitė ir tapo mokslo bei technologijos plėtros organizacija. Ekonominė šalies pertvarka reikalavo sustiprinti darbo jėgos profesionalųjį ir geografinį mobilumą, sukurti sąlygas atsirasti naujoms technologijoms. Tradicinės pramonės konkurentiškumo problemų sprendimui buvo patvirtinti mokslo ir technologijų plėtros projektai.Griežtos konkurencijos sąlygos tarp Europos ir Amerikos skatino Europoje formuoti struktūras, sujungiančias ne tik pramoninį potencialą, bet ir skatinančias mokslo ir technologijų plėtrą. Todėl 1976 m. sukurta ESPRIT programa. Ši programa buvo labai sėkminga ir akivaizdžiai parodė bendrų pastangų rezultatą; ji pakeitė kiekybinius ir kokybinius Europos verslo ir mokslo atstovų santykius. Tačiau ne visos Europos Bendrijos šalys teigiamai vertino bendras pastangas, įžiūrėdamos pavojų savo konkurentiškumui ir technologijos patekimui į bendrą rinką. Tebesitęsianti ekonominė krizė Europoje privertė Europos Tarybą imtis konkrečių veiksmų. Ji ėmėsi iniciatyvos 1982-1983 m. pertvarkyti EURATOM struktūrą, kuri, pertvarkyta į mokslo tyrimų programas, palaipsniui turėjo tapti realiu mokslo ir technologijų plėtros politikos pagrindu. Šios naujos programos, sujungtos į vieną bendrą FRAMEWORK programą, turėjo suderinti tarpusavio ryšius, planuoti bei koordinuoti Bendrijos ir nacionalinę veiklą, spręsti finansavimo klausimus. Taigi pirmoji FRAMEVORK programa skelbiama 1984-1987 metams, skiriant jai 4,5 mlrd. ekiu.
Puikiai vykstanti ESPRIT ir vėliaus atsiradusi BRITE programa palaipsniui keitė šalių požiūrį ir vertė pripažinti, jog FRAMEWORK programų veiksmingumas, planuojant veiklą keleriems metams, tikrai įgalins sujungti Bendrijos mokslo ir technologijų plėtros tikslus.
BRITE programos biudžetas - 125 mln. ekiu. 67 proc. lėšų buvo skirta pramonei, iš kurių 31 proc. teko smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms, 22 proc. - mokslo tyrimų centrams ir 11 proc. - universitetams.
CRAFT programą įkūrė tam, kad būtų skatinamos technologijų inovacijos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse, negalinčiose savarankiškai atlikti mokslo tyrimų, susijusių su įvairių technologijų taikymu.
Antroji FRAMEWORK programa buvo paskelbta 1987 m. rugsėjo 27 d. su 5,4 mlrd. ekiu biudžetu. Šios lėšos sudarė 3 proc. viso Europos Bendrijos biudžeto. Šios programos nuopelnas, jog buvo įkurti vadinamieji "centres of exellence", o 1990 m. inicijuota STRIDE programa.
Trečioji FRAMEWORK programa buvo patvirtinta 1990 m. balandžio 23 d. su 5,7 mlrd. ekiu biudžetu. Pasikeitęs politinis klimatas Europoje skatino siekti ir naujų tikslų politikoje, taip pat mokslo bei technologijų plėtros srityje.
Tikriausiai sutiksite, kad Europos Sąjungos valstybės ir kol kas ES tikrojo nario teisių neturinti Lietuva sprendžia šiek tiek skirtingas užduotis. Kuo ta Bendroji programa jau dabar yra naudinga Lietuvai ir kuo dar labiau galėtų būti naudinga ateityje?
Europos Komisijos Bendroji programa mūsų šaliai labai svarbi ir naudinga. Nuo 1992 m. FP tapo prieinamos ir Vidurio bei Rytų Europos šalims. Todėl buvo sukurtos PECO ir COPERNICUS programos. Trečiosios FRAMEWORK programos biudžetas, skirtas bendradarbiauti su Vidurio bei Rytų Europos šalimis ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis, sudarė 55 mln. ekiu ir 1992 m. buvo gauta 11 750 paraiškų.PECO' 92 nebuvo griežtai suskirstytos temos, pagal kurias VRE šalims leido dalyvauti programoje; buvo pasirašyti 96 kontraktai, apjungiantys 124 dalyvius; 2 projektai iš Lietuvos taip pat gavo finansavimą.
PECO'93 jau turėjo konkrečias 5 temas, kuriose šalys galėjo dalyvauti. Buvo pasirašyta 316 kontraktų, dalyvių skaičius išaugo iki 598, programos biudžetas siekė 17,7 mln. ekiu, buvo finansuojamas 21 projektas iš Lietuvos. Po 4 finansuojamus projektus turėjo Vilniaus universitetas, Kauno medicinos akademija ir Puslaidininkių fizikos institutas, Lietuvos onkologijos centras - 3, iš kitų institucijų buvo finansuojama po vieną projektą.
COPERNICUS'93 programai skirta 38 mln. ekiu, 227 projektai buvo finansuojami.
COPERNICUS'94 programoms skirta 86, 5 mln. ekiu.
PECO'94 programa. Pasirašyta 220 kontraktų, dalyvavo 386 dalyviai, iš Lietuvos buvo finansuojama 11 projektų ir visi jų biomedicinos bei sveikatos tema. Kauno medicinos akademija vėl gavo 4 stipendijas projektams vykdyti, Vilniaus universitetas ir Lietuvos onkologijos centras - po 2.
COPERNICUS'94 programai iš viso gauta 1629 paraiškos, iš jų 254 - iš Lietuvos. Buvo finansuoti 26 projektai (po 5 finansuojamus projektus teko Vilniaus universitetui ir Kauno technologijos universitetui, 3 - Matematikos ir informatikos institutui, 2 - Puslaidininkių fizikos institutui), apjungiantys 33 dalyvius. PECO šalių atstovai finansuojamuose projektuose sudarė 62 proc., 33 proc. dalyvių buvo iš ES, 4 proc. - iš NVS, o 1 proc. - iš EEB.
COPERNICUS'96 - iš viso gauta 1931 paraiška, 133 paraiškos - iš Lietuvos, finansavimui atrinkti 299 projektai, 24 projektai (27 dalyviai) - iš Lietuvos (9 projektai - iš Kauno technologijos universiteto, 4 - iš Vilniaus universiteto ir 3 - iš Biochemijos instituto). Programos biudžetas - 77,5 mln. ekiu, bendras finansuojamų dalyvių skaičius - 1920, iš VRE šalių- 776, iš ES šalių - 794, o iš NVS šalių - 340 dalyvių.