|
Mums gyvybiškai svarbių pramonės šakų - elektronikos, radiotechnikos, elektrotechnikos, staklių gamybos ar statybinių medžiagų pramonės - padėtis sunki. Nematyti poslinkių į gera. Vakarų kompanijos tik stengiasi savo produktais užimti rinką. Ir tai suprantama : Europos kompanijoms pačioms sunku konkuruoti, pavyzdžiui, su japonais. Elektronikos ar staklių pramonėje jos priverstos mažinti darbuotojų skaičių, gamybos apimtį. Tad Europos šalių kompanijos net suinteresuotos bendradarbiauti su Lietuva.
Mane prislėgė "Sigmos" ir "Vilmos" gamyklų bankrotas. Manau, jog šias įmones dar galima buvo išgelbėti. Gal reikėjo tik perprofiliuoti gamybą. Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla (vėliau tapusi "Sigma") pradėta statyti 1956 metais kaip kasos aparatų gamybos įmonė. Tai kodėl "Sigma " negavo valstybės užsakymo gaminti kasos aparatus? Tuo labiau jog Vyriausybė priėmė sprendimą, įpareigojantį visus prekybos subjektus numatytu laiku įsigyti kasos aparatus. Praturtinome užsienio firmas, o juk buvo galima sukurti naujų darbo vietų mūsų žmonėms.
Vakarų kompanijos bendradarbiauja su mūsų įmonėmis, nes jas vilioja pigi darbo jėga. Lietuvos tekstilės pramonė gana gerai išplėtota, nes per paskutiniuosius dešimt metų į šią šaką buvo nukreiptos didžiulės investicijos, įsigyta moderni technologija.
Neblogas perspektyvas turi krašto transporto, ryšių, telekomunikacijos sistema. Šiose srityse aktyviai bendradarbiaujama su kitomis šalimis. Ne tik mums, bet ir skandinavams šalims svarbu, kad per Baltijos valstybes eitų geri keliai, geležinkeliai, patikimai galima būtų susisiekti oro linijomis. Panašiai yra ryšių ir telekomunikacijos srityje. Pasaulinė ryšių sistema privalo veikti patikimai. Jei kuri nors grandinės dalis veiks prastai, bus nepatikima ir visa sistema. Todėl ryšiai ir transportas bene svarbiausi tarptautiniam bendradarbiavimui.
Pateiksiu ir kitą pavyzdį. Štai "Philips Moris" kompanija nupirko tabako fabriką Klaipėdoje, manė gaminti ir pardavinėti cigaretes. O čia per sieną į Lietuvą be jokių muitų pradėjo plaukti kitų kompanijų cigaretės. Kilo didelis triukšmas: "Philips Moris" grasino nebeinvestuoti čia savo kapitalo. Iš tiesų, jeigu netvarka su muitais, solidžiai firmai geriau gamyba užsiimti kur nors Rusijoje ar Kazachstane.
Kartais dėmesys nukreipiamas į tai, kad esą Lietuvoje neduodama nusipirkti žemės. Tačiau esmė ne čia. Užsienio firma paskaičiuos: jeigu muitų sistema jai nepalanki, tačiau mokesčių sistema leis gauti 20 - 25 proc. pelno, tai firma visada investuos pinigus. Jei pelnas didesnis kaip 15 proc., tai kapitalistas nesibaimins imti banko paskolą, kurios palūkanos paprastai svyruoja tarp 12 - 14 procentų. Pelnas turi būti didesnis už bankų kredito palūkanų procentą. Štai ir visa esmė. Turi būti normali mokesčių ir muitų sistema, kurios, deja, Lietuvoje nėra.
Ukrainai rūpi savo prekių eksportui panaudoti Klaipėdos uostą. Ukraina turi Odesą, tačiau su Vokietija, Anglija, Šiaurės šalimis daug geriau prekiauti per Baltijos jūrą.
Neužšąlantis Klaipėdos uostas turi didelių perspektyvų, nors šiuo metu praktiškai naudojama tik bene 20 proc. uosto pajėgumo.
Jei sudarysime efektyvias tranzito per Lietuvą sąlygas ir pakankamas galimybes naudoti Klaipėdos uostą, tai Ukraina, Baltarusija ir Rusija bus suinteresuotos bendradarbiauti. Geresnės sąlygos naudotis uostu sudarytos ne Kaliningrade, bet Gdanske ir Gdynėje. Tie uostai, kaip ir Klaipėda, išnaudoja tik 20 proc. savo galimybių, bet lenkai sugeba teikti palankias ekonomines sąlygas.
Kaliningrado, kaip uosto, panaudojimo galimybės gana ribotos. Žinoma, kaip galima laisvoji ekonominė zona, ši sritis Klaipėdai yra rimta konkurentė. Tačiau nepamirškime, kad Kaliningrado srityje stovi Rusijos karo laivynas.
Nesame Honkongas ar Singapūras - tokio milžiniško laivų ir krovinių srauto Lietuvoje nėra. Tačiau protingai tvarkantis už tranzitą per Lietuvą ir Klaipėdos uostą mūsų kraštas galėtų gauti daug pajamų. Privalome panaudoti visas ekonomines galimybes ir sudaryti palankias sąlygas kaimynų tranzitui per Lietuvą. Jei Klaipėdos uoste būtų aptarnaujama 5 proc. pigiau nei Gdynėje, tai to pakaktų sėkmingai konkuruoti. Tačiau reikia gerai apgalvoti įkainius, muitus ir visą mokesčių sistemą. O tai jau Vyriausybės kompetencijos reikalas.
Buvo galima turėti ir giluminį uostą, tačiau, mano manymu, buvo suklysta orientuojantis į naftos terminalo Būtingėje statybą (man teko dirbti komisijoje, sprendžiančioje terminalo statybos klausimus). Jei būtų pastatytas tik vienas terminalas - suprantama, Klaipėdos naftos eksporto įmonė, būtų buvę galima Klaipėdos uostą išplėtoti kaip giluminį. Terminalą nukėlus į Būtingę to padaryti nepavyks. Giluminis Klaipėdos uostas smarkiai pagerintų viso krašto ekonomiką.
Penkerius nepriklausomybės metus ginčytasi dėl naftos terminalo statybos. Dabar statomi iškart net du, tarsi turėtume didžiulį pajūrio ruožą ir neturėtume kur dėti lėšų. Aš tokio sprendimo nesuprantu. Būtingėje nėra uosto ir uosto tarnybų - priešgaisrinės tarnybos, apsaugos ir daugelio kitų. Dabar teks dubliuoti Klaipėdos uosto analogiškas tarnybas.