Konferencijoje įžanginį žodį tarė Lietuvos mokslo akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkė prof. V. Vasiliauskaitė, MA narė korespondentė ir Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotojas dr. V. Ruzgas. Konferencijoje dalyvavo LŽI, jo filialų ir bandymų stočių moksliniai darbuotojai, gamybos atstovai. Parėmus Valstybiniam mokslo ir studijų fondui, išleistas leidinys “Agrotechniniai tyrimai sunkiuose dirvožemiuose”, kuriame apžvelgti Joniškėlio bandymų stoties moksliniai darbai, atlikti per 70 metų.

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis įkurta 1927 m. ir yra viena seniausių žemės ūkio mokslo institucijų Lietuvoje. Pirmieji žemės ūkio augalų auginimo sunkiuose divožemiuose tyrimų rezultatai gauti 1928 metais. 1956 m., įkūrus Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą Dotnuvoje, Joniškėlio bandymų stotis tapo jo padaliniu. 1959 m. bandymų stoties bazėje buvo įkurtas Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio filialas, o 1967 m. - pertvarkytas į Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Joniškėlio bandymų stotį.

Joniškėlio bandymų stotis yra Vidurio Lietuvos šiaurėje. Čia vyrauja velėniniai glėjiški ir velėniniai karbonatiniai sunkūs priemoliai, turintys didžiausią potencialų derlingumą šalyje. Dėl stipraus sorbuojamojo komplekso, kurį apsprendžia fizinio molio dalelių (daugiau negu 0,01 mm) gausumas, šie dirvožemiai yra labai bazingi. Todėl jų reakcija - neutrali ar artima neutraliai. Jose gausiai dera žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, pašariniai runkeliai, liucernos, dobilai, ir kiti augalai. Čia žieminiai kviečiai ir kiti javai gali subrandinti 7,5 t/ha ir gausesnį grūdų derlių. Tačiau didelis molio kiekis lemia ir negatyvių šių dirvožemių savybių pasireiškimą.

Stotyje atliekami įvairūs fundamentiniai ir technologiniai tyrimai, siekiant sumažinti antropogeninės veiklos įtakojamą negatyvių savybių pasireiškimą didelį potencialų derlingumą turinčiame sunkiame priemolyje. Šiame dirvožemyje gausius tyrimus atliko daug mokslui atsidavusių žmonių, papildžiusių agronomijos mokslo teoriją ir praktiką. Tai prof. Zigmas Mackevičius, tyręs augalų veisles, Lietuvos MA narys korespondentas Petras Vasinauskas, prof. Vladas Čaikauskas, ilgą laiką vadovavęs Joniškėlio bandymų stočiai. Mokslų daktarai: Kazys Plesevičius, kūręs tręšimo sistemos teorinius pagrindus sunkiems dirvožemiams, Vladas Baniūnas, Juozas Zabarauskas, Jadvyga Bėkšytė, Rasma Kanapinskienė, Aldona Rapkevičienė, Jurgis Povilaitis, Petras Butabavičius ir kiti. Stoties mokslo darbuotojai apgynė 16 daktaro ir 1 habilituoto daktaro (prof. V. Čaikauskas) disertacijas, parašė nemažai knygų, brošiūrų ir mokslinių bei populiarių straipsnių.

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlių bandymų stotyje dirba 8 mokslo darbuotojai.

Pastaraisiais metais Joniškėlio bandymų stoties mokslinis tiriamasis darbas skirtas šioms problemoms spręsti:

agrotechninių priemonių negatyvioms sutankėjusio dirvožemio pasekmėms šalinti, dirvožemiui nuo suslėgimo apsaugoti ir vandens filtracijai gerinti bei žemės minimalizavimui tyrimai (dr. A. Velykis);

įprastinio ir minimalaus žemės dirbimo sistemų palyginimo, humuso gausinimo įvairiomis organinėmis medžiagomis, žaliosiomis trąšomis ir daugiamečiais ankštiniais augalais. Sunkaus priemolio dirvožemio agrocheminių ir fizikinių savybių gerinimo tyrimams (dr. S. Maikštienienė);

optimalių agrocheminių parametrų, jų stabilumo sąlygų ir didelio potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo galimybės mineralinėje tręšimo sistemoje bei maisto medžiagų poreikis programuotam derliui išauginti (dr. V. Bagdonienė);

kiti tyrimai.

Joniškėlio bandymų stotis bendradarbiauja su įvairiomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Stoties mokslo darbuotojai stengiasi supažindinti su savo tyrimų rezultatais kitų institucijų mokslininkus, konsultantus, žemdirbius, studentus ir moksleivius. Stotyje rengiamos konferencijos, seminarai, priimamos ekskursijos. Įvairių organizacijų surengtose konferencijose ir seminaruose stoties mokslo darbuotojai daro pranešimus ir skaito paskaitas, kasmet spausdina nemažai straipsnių įvairiuose žemės ūkio mokslo leidiniuose, dalyvauja parodose.

Stoties sėklininkystės skyriuje auginamos naujausių Lietuvoje registruotų žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių bei avižų ir ankštinių javų veislės, taip pat kai kurių daugiamečių žolių sėklos.

Pažymėdami Joniškėlio bandymų stoties veiklos 70-metį, apmąstome naujas, į Europos ūkį įsijungiančio ir ūkininkavimo formas bei kryptis keičiančio Lietuvos žemės ūkio probelmas. Ateities tyrimų kryptis mūsų stotyje formuojama, atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo reikalavimus žemės ūkio produkcijai ir aplinkai. Derlinguose sunkiuose priemoliuose yra didesnės potencinės galimybės integruotai ir alternatyviai žemdirbystei. Todėl stoties tematikoje nauji tyrimai įgauna ekologinį aspektą. Tai augalų aprūpinimas biologiniu azotu, auginant įvairius ankštinius augalus, stabilaus humuso balanso palaikymas ir didinimas įvairiomis organinėmis medžiagomis bei žaliosiomis trąšomis, maisto medžiagų išplovimo mažinimas ir potencialaus derlingumo palaikymas, didinant žieminių augalų koncentraciją sėjomainoje, molingų dirvožemių vandens filtracijos gerinimas įvairiomis agropriemonėmis bei tręšimo sistemų programuotam derliui įsavinimas.