Dr. Vygintas Gontis

Lietuvos mokslininkų sąjunga nuo pat savo veiklos pradžios stengėsi suteikti savo nariams ir struktūriniams padaliniams iniciatyvos ir veikimo laisvę. Jau pirmajame LMS statute, kurį 1989 metais tvirtino Lietuvos TSR Ministrų Taryba, buvo įtvirtintas LMS skyrių juridinis savarankiškumas. Siekis visiems mokslininkams suteikti daugiau teisių padiktavo sprendimą, kurį to meto teisinėmis priemonėmis buvo labai sunku įgyvendinti. Nebuvo aišku, kokiu teisiniu statusu turi būti registruojami LMS skyriai, todėl tai vyko stichiškai pačių skyrių iniciatyva, remiantis bendruoju LMS statutu. LMS skyrių savarankiškumas ir jų veikla visą laiką buvo organizacijos gyvybingumo šaltinis, nors patys skyriai nuolat susidurdavo su nesibaigiančiomis savo registravimosi ir persiregistravimo problemomis, kurias kėlė nuolat besikeičiantys Lietuvos įstatymai. Tos problemos nėra pasibaigusios ir šiuo metu, kai pati LMS, remiantis Mokslo ir sutdijų įstatymu, įregistruota Švietimo ir mokslo ministerijoje tarp kitų mokslo ir studijų institucijų.

Rengdamiesi eiliniam Lietuvos mokslininkų suvažiavimui turime naujai apgalvoti organizacijos vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir siūlyti sprendimus, kurie padėtų ne tik išspręsti LMS veiklos teisines problemas, bet padėtų suburti mokslininkus bendram veikimui ir duotų impulsą naujoms veikimo formoms. Pravartu žvilgtelėti ir į kitas šalis, kuriose mokslo visuomenės vaidmuo yra ryškus ir kurių organizacinė patirtis gali būti labai naudinga.

Daugiausiai peno apmąstymams suteikia JAV organizacija: “American Association for the Advancement of Science” - AAAS (Amerikos mokslo pažangos asociacija), kurios veiklos patirtis yra gražus sektinas pavyzdys. Ji veikia tarsi tarpininkas tarp mokslo žmonių ir visos visuomenės. Demokratijos sąlygomis akademinė visuomenė turi įrodyti mokslo reikšmę nuolatinės konkurencijos su kitomis veiklos sritimis aplinkoje. Tam yra būtinas sutelktas ir organizuotas visų mokslo sričių veikimas. Todėl AAAS jungia 238 mokslo draugijas, 44 valstijų ir regionines akademijas, 3 miestų akademijas. Visų organizacijų bendra narystė jungia 10 milijonų asmenų. Šios organizacijos tikslai labai artimi tiems, kuriuos kėlė sau LMS pačioje savo veiklos pradžioje. Amerikiečių organizacijos pavyzdžiu neseniai pradėjo veikti panaši organizacija ir Europoje - “Euroscience”, kurios organizaciniai principai ir siekiai taip pat labai artimi, o veikla daugiau nukreipta bendravimui su Europos Sąjungos ir kitomis tarpvalstybinėmis institucijomis. Abiejų organizacijų organizaciniai principai ir siekiai panašūs. Jie neblogai sutampa su LMS veiklos patirtimi ir todėl visai nesunkiai gali būti pritaikyti toliau tikslinant LMS teisinį statusą ir veikimo formas.

Tikrai, LMS jungdama savyje visiškai savarankiškus juridinius asmenis - LMS skyrius, jau ir dabar veikia tarsi savo skyrių asociacija, nors teisiškai tai apibrėžia ne įstatymas, bet tik organizacijos statutas. Siekdami tai patikslinti ir geriau pasinaudoti tarptautine patirtimi siūlome registruoti LMS statutą pagal nesenai pradėjusį veikti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Tai suteiks Lietuvos mokslininkų sąjungai daugiau atvirumo, galėsime pakviesti visas mokslo draugijas ir organizacijas tapti asociacijos nariais.

Tokia galimybė nesenai buvo aptarta LMS Tarybos posėdyje. Taryba pritarė naujo LMS statuto projektui, kuris šiuo metu svarstomas LMS skyrių susirinkimuose. Pateikiame statuto projektą ir visuotiniam aptarimui. Lauksime pastabų ir siūlymų, kuriuos galima siųsti elektroniniu paštu gontis@ktl.mii.lt arba paprastu paštu į LMS ar “Mokslo Lietuvą”.

Naujasis LMS statutas suteikia puikią galimybę daryti ir kitus organizacinius pakeitimus, kurie pribrendo remiantis devynerių metų veiklos patirtimi. Trumpai aptarsime siūlomus pakeitimus.

Numatomų įgyvendinti darbų apimtis, organizacijos veiklos plėtrai sukurta materialinė bazė (geros patalpos, LMS spauda, Mokslininkų sąjungos institutas, Infocentras ir kt.) reikalauja, kad pereitume prie profesionalaus organizacinio darbo, kurį vykdytų etatinių žmonių administracija. Administracija perimtų dalį Tarybos sekretoriato vykdomų funkcijų, o jos veiklai vadovautų etatinis LMS pirmininkas. Siūloma žymiai suaktyvinti ir LMS Tarybos veiklą, kuri jungdama visų asocijuotų organizacijų pirmininkus taptų svarbiausia visą LMS veiklą koordinuojančia institucija.

Kadangi asociacijos nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, keičiasi LMS nario samprata. Asocijuotų organizacijų nariams suteikiamos tos pačios teisės kaip ir individualiems LMS nariams. Siekiant sudaryti platesnes galimybes mokslo draugijoms asocijuotis su LMS, siūloma kviesti aktyvius mokslo populiarintojus, jaunuosius mokslininkus tapti LMS nariais. Abejonių kyla dėl LMS garbės nario statuso būtinumo. Nors garbės nario sąvoka apibrėžta nuo pat LMS veiklos pradžios, taip ir nebuvo tuo pasinaudota. Kita vertus, plečiant LMS nario apibrėžimą, siaurėja ratas asmenų, kuriems būtų galima siūlyti tapti LMS garbės nariais. Taip pat svarbu, kad LMS siektų tapti ne tiek elitine organizacija, kiek veiklos ir iniciatyvos skatintoja. Statutas taip pat apibrėžia mokslo draugijas, kaip galimus LMS kolektyvinius narius.

Statuto projekte kitaip reglamentuojamas ir nario mokestis. Siūloma visą fizinių asmenų stojamąjį ir nario mokestį palikti skyriams ir grupėms, o juridiniai asmenys turėtų mokėti 3% nario mokestį nuo jų ūkinės veiklos įplaukų.

Naująjį LMS statutą turėtų sustiprinti nedideli papildymai Mokslo ir studijų įstatyme, nustatantys LMS santykį su valstybės institucijomis, sustiprinantys LMS, kaip kūrybinės organizacijos, teisinį statusą, sukuriantys aiškesnį socialinių garantijų mokslo darbuotojams mechanizmą. Tokie siūlymai taip pat yra parengti ir teikiami svarstyti.

Kviečiame visus aktyviai dalyvauti naujojo LMS statuto aptarime iki suvažiavimo ir suvažiavimo metu. Labai prašome į LMS suvažiavimą atsinešti tik raštu suformuluotus siūlymus, būsime labai dėkingi, jei pateiksite juos kiek galima greičiau.