Studijos
Pagal specialybių ir specializacijų skaičių KTU 3-4 kartus aplenkiame analogiškus Europos ir JAV universitetus. Pavyzdžiui, diplomuoto inžinieriaus studijose yra apie 30 specialybių ir apie 70 specializacijų. Neretai pastarosiose esti 2-5 studentai. Tai rodo, kad rengiame siauro profilio amatininkus, o ne specialistus su unifikuotu išsilavinimu. Taigi prieš ketverius metus Rektorato iškeltas tikslas "studijų Universitete harmonizavimas pagal Europos universitetų dimensijas" ne tik liko nepasiektas, bet jo net nebuvo tinkamai siekiama. "Pagrindinėse Universiteto plėtros kryptyse 1996-2000 m." (toliau "Kryptyse") šie tikslai atidedami iki kito tūkstantmečio. Kodėl?
Savaime aišku, kad specialybių ir specializacijų skaičius apsprendė modulių (dėstomų disciplinų) skaičių, kuriuo vėl mes 3-5 kartus lenkiame analogiškus pasaulio universitetus. Vadinasi, mes orientuoti ne į integruotas studijas ir probleminį mokymą, o į siaurą technokratinį rengimą. Blogiausia yra tai, kad nieko, arba beveik nieko nedaroma padėčiai ištaisyti. Per metus modulių skaičių pavyksta sumažinti maždaug 5 procentais. Jeigu taip dirbsime ir toliau, tai "Europos universitetų dimensijas" gal pasieksime po 80-100 metų. "Kryptyse" šitai vėl atidedama iki 2000 metų.
Nekartojant to, kad labai daug modulių dubliuojami, apie pusės modulių apimtis yra tik 2 kreditai. Vadinasi, moduliai labai specializuoti ir (arba) labai paviršutiniški. Tuo tarpu "KTU modernizavimo metmenyse. 1992 m." (toliau "Metmenyse"), buvo planuojama, kad svarbiausias tikslas būtų ne rengti siaurus technokratus, bet ugdyti socialiai brandžius intelektualus, labiau orientuotis į transdisciplinines studijas, probleminį mokymąsi". Tas pat planuojama daryti ir "Kryptyse" iki 2000 metų, nors visi puikiai suprantame, kad to neįmanoma padaryti su dvikredičiais moduliais ir su dabartiniu studijų organizavimu, prie kuriuo taip pat būtina sustoti.
Autokratinis Universiteto valdymo modelis apsprendė tai, kad nuo studijų tobulinimo ir organizavimo buvo visiškai nušalintos katedros ir fakultetai. Jų funkcijos Rektoriaus įsakymu buvo perduotos programų komitetams. Maža to, kad toks sprendimas prieštarauja Statutui, Senatas jį (sprendimą) įtvirtino "Akademiniu reguliaminu", kuriame Statutas pažeistas dar daugiau kaip 10 kartų. Tačiau, kaip ir buvo prognozuota bei nekartą viešai pareikšta, programų komitetai nesusidorojo su jiems iškeltais uždaviniais. Pagrindiniai jų buvo: "harmonizuoti studijų programas pagal Europos universitetų dimensijas", panaikinti dubliavimąsi, sustambinti modulius ir sumažinti jų skaičių iki europinio lygio ir t.t. Suprantama, kad programų komitetai negalėjo to įvykdyti, o Universitetas ne tik nežengė pirmyn, bet buvo nublokštas atgal į aštuntąjį dešimtmetį, kai Universiteto Sąjūdis ryžtingai pasipriešino tuometinio rektoriaus V.Domarko užmačioms įsteigti tokius komitetus. Dar buvo nurodyta, kad jie represyvinio ir destrukcinio pobūdžio. Juk visi pajutome, kaip moduliai buvo "perskirstomi" tarp katedrų, kaip jie buvo atimami iš vienų dėstytojų ir perduodami kitiems. Kaip neįtinkantys Universiteto valdžiai dėstytojai buvo paliekami be modulių, stengiantis jais (dėstytojais) atsikratyti. Kaip asistentų moduliai buvo priimami, o habilituotų daktarų - ne. Ir visa tai darėsi ir darosi dangstantis tvirtinimais apie akademinės laisvės ir demokratijos principų gerbimą, apie palankių sąlygų akademiniam, kultūriniam ir dvasiniam darbuotojų gyvenimui sukūrimo (žr. "Kryptis"). Taigi nuo pat sovietmečio skirtumas tarp žodžių ir darbų ne tik nesumažėjo, bet gerokai padidėjo. Didžiulį nerimą kelia tai, kad "Kryptys" studijų srityse ir iki 2000 metų numato tik skambius šūkius ir bendrus teiginius, kurie niekaip negali pagerinti esamos padėties.
Per pastaruosius ketverius metus mes įsteigėme tik keletą naujų ir populiarių specialybių. Šiaip juk mes vėl žengėme pramintu keliu, naujai ir patraukliau pavadindami senas specialybes ir specializacijas, kaip tai padarėme su katedromis ir fakultetais. Todėl neveltui ne sykį iš aukštų tribūnų nuskambėjo, kad mūsų Universiteto reforma pavirto vien forma.
Savaime aišku, kad eidami tokiu keliu mes neatpiginsime studijų ir nesumažinsime pedagogų darbo krūvio. Atvirkščiai, per 1991-1996 metus šis krūvis kai kurių katedrų darbuotojams išaugo daugiau kaip 40 procentų ir vis auga, nors Rektoratas kasmet žada jį sumažinti.
(bus daugiau)
|