SEMINARO ATGARSIAI

Kokį kelią pasirinks Lietuva?


Roma Mikalauskienė

Pažangios technologijos ir valstybės ekonominis vystymasis, Lietuva pasaulinių vystymosi tendencijų fone - tokiai temai buvo skirtas seminaras-diskusija, įvykęs Kaune, Mokslinio centro “Vibrotechnika” patalpose. Jame dalyvavo: Kauno technologijos universiteto prorektorius doc. habil. dr. Arūnas Lukoševičius, Lietuvos inovacinio centro atstovai - Antanas Urbas ir Andrius Valotka, MC “Vibrotechnika” direktorius prof. habil. dr. Valentinas Snitka, UAB “Hibridas” direktorė Jūratė Minalgienė, UAB “Vilniaus Venta” direktorius Romualdas Navickas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dėstytojas Adolfas Abrutis, Vilniaus aukštesniosios elektronikos mokyklos vadovas Gintautas Bražiūnas, UAB “Ramagis” vadovas Alvydas Pėstininkas, Lietuvos ūkio ministerijos Mokslo politikos ir kokybės skyriaus vadovas Vilius Šileika, kitų institucijų ir UAB atstovai.

Pradėdamas šį seminarą KTU prorektorius doc. habil. dr. Arūnas Lukoševičius pasidžiaugė, kad Lietuvos Vyriausybei vis dėlto rūpi ekonominė valstybės galia - tuo tikslu Ūkio ministerijoje net įkurtas toks šiais laikais reikalingas Mokslo politikos ir kokybės skyrius. Nes dabartinė Lietuvos pramonės padėtis rodo, kad įmonės, nediegdamos naujų technologijų, neturi jokių perspektyvų ne tik užsiimti sau vietą pasaulio rinkoje, bet praranda ir galimybę išsilaikyti jau įsitvirtintose pozicijose. Pažangios technologijos leidžia sukurti ir platinti gaminius, turinčius paklausą tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje. Sėkmingi aukštesnio lygio technologijų įdiegimo pavyzdžiai (medžio apdirbimo, maisto pramonė) - patvirtina šiuos teiginius.

Tačiau norint dabar savo gaminiais pritraukti kuo daugiau vartotojų, reikia ne tik tobulinti turimas senas technologijas arba jas pirkti iš užsienio, bet kurti ir visai naujas. Šie nauji, besiremiantys naujausiomis technologijomis, produktai, formuos ir naujas, visas žmogaus gyvenimo sritis apimančias rinkas. Tai gerai pasaulyje žinomos strateginės technologijos - informacinės, mikrosistemų ir nanotechnologijos, biotechnologijos ir kt.

Kokį kelią pasirinks Lietuva? Ar mėgins parduoti patobulintą, mažos praktinės vertės turinčią produkciją, ar orientuosis į pasaulinės rinkos poreikius? Todėl, kaip sakė prof. habil. dr. Valentinas Snitka, ir buvo pakviesti į šią diskusiją verslininkai ir mokslo žmonės. Seminaro tikslas - ne perskaityti paskaitas, pranešimus, o diskutuoti. Viename iš savo paskutiniųjų straipsnių “Mokslas ir švietimas pereinamojo laikotarpio visuomenėje” prof. habil. dr. V. Snitka rašo, kad “maža sugriauti seną struktūrą, reikia sukurti naują, pažangesnę, nes priešingu atveju ir ši bus pasmerkta žlugti. Jei griovimo jėga dažniausiai yra neapykanta, tai kūrybos varomoji jėga - žinios, motyvacija, įtemptas darbas ir suvokta atsakomybė už savo kūrybą”.

Ūkio ministerijos atstovas V. Šileika tvirtino, jog atkūrus šalies nepriklausomybę, visų Lietuvos vyriausybių svarbiausias uždavinys - užtikrinti sąlygas Lietuvai užsiimti ekonominę bei politinę nišą pasaulio bendrijoje. Todėl svarbu, kaip plačiai naudojami mūsų mokslo pasiekimai pramonėje. Šiam tikslui gerai pasitarnautų ir rengiami įstatymai. Mokslo technologijų parko įstatymas jau parengtas ir pateiktas svarstyti Seimui, šiais metais rengiamas ir verslo inkubatorių įstatymo projektas.

Lietuvai, be jau įkurto Eksporto rėmimo fondo (jame 45 mln. litų), dar reikėtų sukurti Inovacijų kredito draudimo bei kokybės fondus. Kokybės fondo paskirtis - mūsų rinkos apsauga, produktų sauga (produktai patikrinti, nekenksmingi vartotojui), sertifikacija, parama mokymui, kokybės vadybai, švietimui, leidinių spausdinimui ir kt.

KTU prorektorius doc. habil. dr. A. Lukoševičius, kalbėdamas apie aukštųjų technologijų poreikį mūsų šalyje, sulygino tai su… teatru. Jis sakė, jog yra scena, veikiantys asmenys, pinigai, tik nėra režisieriaus - visi veikia ne pagal iš anksto nustatytą scenarijų, o pagal aplinkybes, savo interesus. Nėra svarbiausio režisieriaus - mokslo politikos. Todėl Lietuvoje stringa mokslo reforma, nes nėra mokslo koncepcijos ir valstybės mastu apibrėžtų mokslo ir pramonės strateginių prioritetų, kurie atitiktų bendras pasaulinės mokslo ir pramonės vystymosi kryptis.