Gediminas Zemlickas |
Vasario 10 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyko leidinio Lietuvos Metrika: 4-oji Teismų bylų knyga pristatymas bei parodos Herbas Lietuvoje XIV-XX a. atidarymas. Naująjį ir labai reikšmingą leidinį spaudai parengė prof. S Lazutka, doc. I. Valikonytė, G. Kirkienė, prof. E. Gudavičius, J. Karpavičienė, S. Viskantaitė ir kt. Leidinyje ištisai išspausdinti Lietuvos Metrikos 4-osios Teismų (valdovo) knygos protokolai. Tai XVI a. paskutinio dešimtmečio Teismų bylų knygos kopija, kurioje įrašytos bylos, 1522-1730 m. nagrinėtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio teisme. Knygoje yra 525 aktai gudų ir lotynų kalba. |
Lietuvos Metrika - tai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių raštinės archyvas, kurio seniausi įrašai išliko iš 1367 metų, o vėliausi - iš XVIII a. pabaigos, kai buvo padalinta Lietuvos-Lenkijos valstybė. Iš viso unikalų archyvinį kompleksą sudaro 664 originalios rankraštinės knygos (1983 m. duomenys), iš kurių Maskvoje saugomos 622.
- Metrikoje sukaupti dokumentų klodai yra nepaprastai reprezentatyvūs, unikalūs, universalūs, - teigia doc. Irena Valikonytė, - tai paminklas, liudijantis mūsų valstybės suverenitetą.
Pasak Lietuvos Metrikos tyrinėtojos, šio archyvinio komplekso politinę ir geografinę reikšmę puikiai suprato tuos archyvus kaupę ir saugoję žmonės. Ypač minėtinas LDK kancleris Leonas Sapiega, kuris XVI a. pabaigoje teikė nurodymų rengti Metrikos knygų nuorašus, rūpinosi, kad jos būtų įrištos. Suskubta laiku, kadangi XVII a. viduryje didelė dalis originalo knygų, saugotų Vilniaus pilyje bei tam skirtuose miestiečių namuose, žuvo, išliko tik kopijos. Šiais nuorašais ligi šiol naudojasi ir mūsų istorikai.
Nieko stebėtina, kad Lietuvos Metriką labai vertino XIXa. vidurio šio unikalaus šaltinio tyrinėtojai. Jau nekalbant apie XIX-XX a. sandūros istorikus, kurie taip pat nemažai padarė, kad Metrikos dokumentai taptų prieinamesni mokslo visuomenei. Įdomu tai, kad net XVIII a. pabaigoje Metrikos reikšmę puikiausiai suvokė ir paprasti Lietuvos bajorai, kurie seimeliuose reikalavo, kad Metrika būtų iš Varšuvos sugrąžinta į Vilnių ir taptų prieinama visiems LDK piliečiams.
Deja, po Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalijimo iš Varšuvos Lietuvos Metrika, kaip ir Lenkijos karalystės Metrika, pro Vilnių buvo gabenta į Peteburgą. XIX a. pabaigoje ši istorinių šaltinių sankaupa perkelta į Maskvą. Lieka tik sutikti su doc. I. Valikonytės analogija: Lietuvos Metrikos likimas - tai mūsų valstybės likimas.
Kad ir kiek šlubuotų kiekvienas palyginimas, pastarąjį knieti tęsti: XX a. du kartus atgimė Lietuvos valstybė, tad ar ne laikas grąžinti ir jos istorinę atmintį? Sunki užduotis politikams, diplomatams, galbūt ir tarptautinės teisės specialistams. Galima nuspėti šiam žingsniui prieštaraujančios šalies argumentus: į LDK politinį ir istorinį palikimą juk gali pretenduoti ne vien Lietuva, bet ir Baltarusija, Ukraina, dalis Rusijos. Pagaliau iš tiesų, ar kokiais nors politiniais, teisiniais dokumentais esame bent deklaravę, kad Lietuvos Respublika perima istorinį, politinį, kultūrinį LDK palikimą? Mums tai lyg ir savaime suprantama, bet to maža. Lietuvos pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis (minėsime 2009 m.) galėtų būti pakankamas stimulas paspartinti ir Lietuvos Metrikos nuosavybės klausimų sprendimą.
Renginyje prisimintas ir istorikas Egidijus Banionis. Jam priklauso atnaujintos Lietuvos Metrikos pirmosios knygos publikavimo garbė. Jis 1993 m. su kitais bendradarbiais parengė ir išspausdino leidinį Lietuvos Metrika: 5-oji užrašymų knyga. Per tuos penkerius metus Lietuvoje išleistos jau septynios Lietuvos Metrikos knygos.
Pagal eilę septintoji ir buvo pristatyta Universiteto Baltojoje salėje - Lietuvos Metrika: 4-oji teismų bylų knyga. Jos vyriausiasis redaktorius - prof. Stanislovas Lazutka. Jis prisipažino, kad kai kurios XVI a. teismų bylos jį verčiančios susimastyti: ar daug per tuos 460 metų pasikeitė žmonės, ir ypač teismai? Paties profesoriaus perteiktos XVI a. vienos bylos peripetijos bei Universiteto teatro aktoriaus perskaityta ištrauka iš Metrikos tik patvirtina, kad nėra nieko naujo po mėnuliu.
Baigiant lieka pridurti, jog leidinį finansiškai parėmė Lietuvių fondas Čikagoje bei Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Išleido Vilniaus universiteto leidykla, o spausdino SPAB spaustuvė Spindulys. Knygos tiražas - 500 egzempliorių, taigi anot Universiteto rektoriaus R. Pavilionio, lygiai toks pat, kokiu buvo spausdinamos unikaliausios knygos Žygimanto Augusto laikais. Išties analogijų nestinga.
Leidinyje pristatytieji protokolai išsamiai aptarti knygos įvade lietuvių ir rusų kalbomis, reziumė pateikta anglų kalba. Pabaigoje yra dalykų žodynas-rodyklė, asmenvardžių bei vietovardžių rodyklė.
- Tai ne tik mūsų istorijos šaltinis, kurių mums labai trūksta, visų pirma tai milžiniškas darbas, atliktas Istorijos fakulteto Lietuvos Statuto ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupės, - apibendrino Vilniaus universiteto rektorius R.Pavilionis.