Doc. dr. Algimantas Nakas |
|
Lietuvos nepriklausomybės aštuoniasdešimtmečio išvakarėse Vilniaus Gedimino technikos universitetas prisimininė tuos, kurie nenuilstamai kovojo už lietuvių tautinį atgimimą, už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Viena tokių asmenybių buvo įžymus geležinkelių ir tiltų statytojas, kelių inžinierius Petras Vileišis. Jis nepaliaujamai žadino tautos savimonę, meilę Lietuvai suprato kaip nuoširdų darbą jos labui.
Gimė Petras Vileišis 1851 m. Panevėžio apskrities kaimo ūkininko šeimoje. 1870 m. baigęs Šiaulių gimnaziją, Peterburgo universitete įgijo matematikos specialybę, bet tai jo netenkino ir 1876 m. įstojo į Peterburgo kelių inžinierių institutą, kurį baigė 1880 metais.
Dar studijuodamas stengėsi, kad būtų panaikintas spaudos draudimas, savo lėšomis išspausdino keletą knygelių lietuvių kalba. Petras Vileišis deklaravo, kad šviesa, mokslas - tai vienintelis lietuvių tautos ginklas.
Petras Vileišis Rusijos imperijoje išgarsėjo kaip labai kompetentingas inžinierius. Jis vadovavo didžiulių Vilniaus-Rovno ir Samaros-Ufos geležinkelių statybos darbams, daugelių tiltų statybai. Kurį laiką dirbo Belgijoje.
Už sugebėjimą greitai ir kokybiškai projektuoti bei sumaniai organizuoti statybos darbus, už didžiulę erudiciją, Vakarų Europos kalbų mokėjimą Petrą Vileišį labai vertino ir valdžia, ir visuomenė.
Petras Vileišis yra pastatęs daugiau kaip šimtą tiltų, nutiesęs šimtus kilometrų geležinkelio. Yra parašęs keletą mokslinių analitinių darbų. Jis ypač buvo vertinamas kaip kesoninio tipo tiltų pamatų specialistas.
Labai įvairi Petro Vileišio publicistinė bei literatūrinė veikla. Jis buvo grožinių, istorinių, praktinių patarimų pobūdžio knygų autorius ar leidėjas, leido ir redagavo laikraštį Vilniaus žinios, išvertė nemažai knygų į lietuvių kalbą.
1899 m. Petras Vileišis grįžo į Lietuvą. Jis buvo slaptos Vilniaus lietuvių dvylikos apaštalų kuopos, kovojusios su krašto lenkinimu, narys, o 1905 m. pasirašė atsišaukimą dėl Vilniaus universiteto atkūrimo.
Petras Vileišis, istorikų teigimu, vykdė Vilniaus Senojo Žvėryno ir Žaliojo tiltų statybos darbus, įkūrė mechaninę gamyklą, kuri gamino tiltų santvaras, kesonus, kitas detales. Šios gamyklos produkcija panaudota turgaus halės prie geležinkelio stoties, Žvėryno tilto ir kitų objektų statybai.
Petras Vileišis suvaidino reikšmingą vaidmenį panaikinant lietuviškos spaudos draudimą.
1922 m. Petras Vileišis kurį laiką buvo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, o vėliau tos ministerijos Inžinierių tarybos pirmininkas.
Petrą Vileišį labai gerbė tarpukario Lietuvoje. Jis du kartus buvo išrinktas Lietuvos universiteto garbės daktaru: Humanitarinių mokslų fakultete - lietuvių literatūros garbės daktaru, o Technikos fakultete - inžinieriaus garbės daktaru.
Mirė Petras Vileišis 1926 metais.
J. Tumas-Vaižgantas Petrą Vileišį vadino geruoju lietuvių tautos genijumi, savo tėvynei, savo tautai jis negailėjo nei lėšų, nei fizinių, nei dvasinių jėgų. Už tėvynę brangesnis jam buvo tik Dievas.
Kad būsimieji inžinieriai sektų didžiojo lietuvių tautos sūnaus Petro Vileišio pėdomis, bręstų savo tėvynės patriotais, būtų puikūs savo srities specialistai, Vilniaus Gedimino tecgnikos universiteto Taryba nutarė įamžinti Petro Vileišio asmenybę, įsteigiant jo vardo auditoriją Aplinkos inžinerijos fakultete. Čia kabo jo portretas. Auditorijoje ras vietą ir šio garsaus inžinieriaus darbų nuotraukos, knygos. |