Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

- Gal pirmiausia pakomentuotumėte laivo “Neptūnas” gaisro priežastis?

- Laivui stovint Las Palmo uoste vietinė laivų remonto įmonė atliko suvirinimo darbus, kurių metu užsidegė izoliacinė medžiaga. Galimas dalykas, kad įmonės kaltė bus visiškai įrodyta ir AB “Lietuvos draudimas” kartu su savo perdraudikais pamėgins pinigus atgauti.

- Šiuo atveju “Lietuvos draudimui” pasisekė, nes “Neptūnas” buvo perdraustas. Kur, kokiose draudimo kompanijose?

- Perdraustas dviejose Vakarų draudimo rinkose - Londono ir Prancūzijos. Kadangi perdrausta gana didelė draudimo suma, tai mums ši kone puspenkto milijono litų draudimo išmoka nebus labai skausminga. Savo rizikas perdrausti užsienio draudimo rinkose - įprasta tarptautinė draudiminė praktika. Polisą savo draudėjui - Klaipėdos transporto laivynui - buvome išdavę 100 % rizikos. Prieš draudėją atsakome tik mes, “Lietuvos draudimas”. O perdraudikai iš Londono ir Prancūzijos rinkos atsako ne prieš draudėją, o prieš mūsų įstaigą.

- Šiuo atveju draudėjas - Klaipėdos transporto laivynas - turi reikalų tik su “Lietuvos draudimu” ir jam visai nesvarbu, kaip Jūs aiškinsitės savo santykius su Londono ar Prancūzijos partneriais, t. y. savo perdraudikais?

- Visiškai teisingai. Pagal išduotą draudimo polisą Transporto laivynui sumokėjome iš savo kasos pinigų. Mūsų klientui galvos neskauda, kaip mes aiškinsimės tarpusavio santykius su savo perdraudikais ir žalą padariusiais kaltininkais. Šiuo atveju klientas išsaugojo ne tik pinigus už sudegusį laivą, bet sutaupė daug laiko ir nervų ląstelių.

- Geresnės agitacijos už draudimo naudą bei privalumus ir norėdamas nesugalvosi.

- Šiuo atveju turiu pagirti ir draudėją - Klaipėdos transporto laivyno darbuotojus. Jie gerai išmano jūrinę teisę, jūrinio draudimo reikalus. Po draudiminio įvykio Las Palmo uoste būdavome nuolat ir laiku informuojami apie draudėjo veiksmus, sumanymus, galimas išlaidas ir pan. Todėl malonu buvo bendradarbiauti. Visa tai padėjo išsiaiškinti būtinus dalykus ir pakankamai greitai draudėjui sumokėti išmoką. Kai paaiškės, kiek išlaidų patyrė Transporto laivynas po gaisro sudegusio laivo liekanoms stovint uoste, kol buvo perduotos, tai tuos nuostolius taip pat draudėjui užpatentuosime.

Deja, ne visi klientai tokie patyrę ir nuovokūs, kartais tik praėjus keliems mėnesiams atsitokėja ir praneša apie draudiminį įvykį. Suprantama, tada apie išmoką kalbėti nebetenka. Kartais ir pati išmoka tampa labai problemiška, nes ištirti įvykio aplinkybes, teisingai apskaičiuoti nelaimės padarinius sunkiai įmanoma.

- Kas tyrė laivo “Neptūnas” gaisro priežastis, paskaičiavo patirtus nuostolius?

- Ekspertas buvo “The Salvage” - tai Loyd’o sukurta speciali organizacija, skirta tirti įvairius draudiminius įvykius. Lisabonoje yra šios kompanijos atstovybė. Įvykus incidentui, kreipiamasi į “The Salvage”, pastaroji skiria ekspertą. Šią kompaniją, kaip turinčią gerą vardą, pasirinko mūsų perdraudikai Londone.

- Kaip apskritai vertinate draudimo reikalus Lietuvos laivynuose? Ar visi laivai apdrausti?

- Dviejų didžiulių laivynų - Klaipėdos transporto laivyno ir Lietuvos jūrų laivininkystės visi laivai apdrausti. Man sunkiau būtų komentuoti pavienių laivų savininkų padėtį. Lietuvoje nėra privalomas draudimas, bet norintys draustis turi tai daryti Lietuvos draudimo kompanijose. Jų yra apie 30.

Solidiems draudėjams (jūrinėms kompanijoms) nebūtina aiškinti, kodėl reikėtų pasirinkti didelę, žinomą ir finansiškai pajėgią draudimo kompaniją. Silpna kompanija perdraudžia beveik visą riziką, nors draudėjui išduoda 100% polisą. Niekas rimtai nevertina tokio draudiko, nors, įvykus draudiminiam įvykiui, jis paprasčiausiai bus nepajėgus išmokėti draudimo išmokos.

Drausdami Transporto laivyno laivus jautėme nemažą riziką. Tačiau “Lietuvos draudimas” yra pajėgiausia šalies draudimo kompanija, ir tai gerai žino tiek mūsų klientai, tiek perdraudikai. Gaisras “Neptūne” ir po to gautoji išmoka laivo savininkui tik patvirtino, kad draustis pravartu tik finansiškai pajėgioje kompanijoje.

- Ar perdraudikai negali mokėti išmokos draudėjui apeidami draudiką?

- Pasaulyje perdraudimo sutartyse šiuo metu įsitvirtina tokia praktika. Tačiau šiuo atveju perdraudikai nelabai pasitiki tokiomis draudimo kompanijomis, kurios nepajėgios prisiimti realios rizikos. Perdraudikai visada jaučiasi drąsiau, jeigu vietinė kompanija prisiima dalį rizikos (ypač draudžiant civilinę atsakomybę).

Pagal klasikinę perdraudimo schemą, bankrutavus draudikui, perdraudikas prieš draudėją neatsako - išmokos nemokės. Sąlyga, kad bankrutavus draudikui bus mokama draudėjui, įrašoma tik į tokias sutartis, kai draudžiami labai didelės rizikos objektai, pvz., lėktuvai.

- Jums tenka dirbti tiek jūrinio, tiek aviacinio draudimo srityse. Kuo šios sritys panašios ir kuo skiriasi?

- Pagaliau net ir kai pavyksta tomis rizikomis pasidalyti su perdraudikais, vis vien draudimo kompanija privalo turėti pakankamai pinigų, kad prireikus galėtų mokėti išmoką. Juk iš perdraudikų pinigai grįš gerokai vėliau.

Štai kodėl perdraudiką pasirenkanti draudimo kompanija turi būti profesionali, antraip ir jos derybos ar ginčas su perdraudikais gali ilgai užsitęsti. Perdraudikus taip pat reikia mokėti paspausti, nes sunku rasti norintį greitai ir be išlygų mokėti milijoną ir daugiau litų. Draudimo kompanijos darbuotojai privalo mokėti įtikinti savo perdraudikus, o tai gali sugebėti tik patyrę ir profesionaliai savo darbą dirbantys specialistai.

Aviacinio draudimo srityje ledus po truputį pasisekė pralaužti. Vakaruose pradedama daugiau pasitikėti posovietinių šalių aviakompanijomis, lengviau pasiseka rasti perdraudikų.

Antra vertus, galioja rinkos dėsniai, konkurencija, siekimas įsitvirtinti kitų šalių draudimo rinkose. Pasaulyje draudimo kompanijų finansinės galimybės gerokai lenkia esamą rizikų skaičių. Dėl to draudimo kompanijos pradeda po truputį skverbtis ir į tokias sritis kaip katastrofinių rizikų draudimas, pvz., draudimas nuo žemės drebėjimo rizikinguose regionuose. To anksčiau nėra buvę.

- Draudimų nuo žemės drebėjimo, potvynio, uragano ar kitų stichinių nelaimių, galimas dalykas, bus progos aptarti kituose pokalbiuose. Dabar paklausiu štai ko: jūrinių bei aviacijos objektų draudimu “Lietuvos draudimas” užsiima tik dvejus metus. Matyt, dar sunku kalbėti apie didesnę šio darbo patirtį?

- Mūsų kompanija niekada nesiekė draudėjui išduoti poliso, pati nežinodama, ką reiškia viena ar kita draudimo rūšis. Nepakanka išversti iš Londono gautas draudimo taisykles. Mes atstovaujame savo klientams, todėl stengiamės pirma patys įgyti pakankamai žinių, kad galėtume daugelį klausimų nagrinėti savarankiškai ir profesionaliai. Tad, kol ėmėmės jūrinio ir aviacinio draudimo, vyko ilgas ir klientams gal nepastebimas darbas. Tai užėmė daug laiko - kol su naujais siūlymais išėjome į draudimo rinką.

Turėjome pasirūpinti partneriais, mat be jūrinės teisės čia neišsiversi - anksčiau ar vėliau bus toks įvykis, kai teks kreiptis į garsiausias advokatų kontoras. Todėl su jomis santykius stengėmės užmegzti iš anksto, antraip drausti jūrines rizikas būtų neprotinga. Lietuvoje savos jūrinės teisės kol kas neturime, tad visada gali iškilti kolizija - pagal kurios šalies jūrinę teisę nagrinėtinas vienas ar kitas įvykis?

Jūrinis draudimas - sudėtingas dalykas, todėl mūsų darbuotojai stažavosi Londone (man pačiam teko dvi savaites ten tobulintis). Pagrindinį šios srities darbą atlieka mūsų Klaipėdos filialas. Mes atidžiai renkamės savo perdraudikus, bet kuriuo metu galime tikėtis paramos iš garsiausių Londono juridinių firmų, kurios specializuojasi jūrinio draudimo srityje. Per šiuos dvejus metus jau turėjome gana daug jūrinio draudimo pretenzijų, tad ir mūsų darbuotojų patirtis auga. Daug kartų pasisekė apginti mūsų partnerių interesus ir pinigus, atmesti nepagrįstas pretenzijas.

Esame apdraudę per 60 laivų - tai didžiausias šalyje draudimo portfelis.