Keliai,
kuriuos mes renkamės
Mokslo ir studijų sistemos
reformos ekspertų grupės vadovas
1998 m. lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo visuomenės ramybę sudrumstė karšti humanitarų pareiškimai, atkreipę laikraščių, radijo ir televizijos dėmesį. Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje pasigirdo dar garsesni agrarinių mokslų atstovų balsai. Pagrindinė humanitarų nepasitenkinimo priežastis - valstybinių mokslo institutų veiklos vertinimo metodika. Tiksliau - straipsnių, publikuotų pasaulio mokslo visuomenės pripažintuose žurnaluose, laikymas esminiu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu. Pritardami humanitarams agrarininkai prieštarauja ir subsidijų valstybiniams mokslo institutams skyrimo 1998 metams tvarkai. Diskusijos persikėlė į Seimo komitetus, į Vyriausybę kreipiasi susirūpinusi Lietuvos mokslų akademija bei grupė Seimo narių.Tai nėra eilinis disputas. Po ketverių metų, nors ir labai nedaug, pajudėjo mokslo reforma. Žingsniai daugiau simboliniai, nei realiai pertvarkantys sustingusią sistemą, tačiau nerimą sukėlė strateginės reformos nuostatos, kurias įgyvendinant pradėta perkainoti per daugelį metų įprastas vertybes.
Humanitarų požiūris
Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos bei Kultūros ir meno institutų vadovai pareiškime Švietimo ir mokslo ministrui, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkui ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriui 1997 m. lapkričio 20 d. rašo: Deja, į humanitarinių mokslų specifiką nebuvo atsižvelgta nei sudarant valstybinių institutų savianalizės anketas bei instrukcijas, nei analizuojant jų duomenis pastarosios ekspertizės metu. Priešingai, lituanistikos tyrimams bandoma tiesiogiai taikyti fizikos, chemijos, matematikos, biologijos ir pan. mokslų vertinimo kriterijus, o mokslinės veiklos produktyvumą mechaniškai matuoti pagal užsienyje paskelbtų straipsnių skaičių. Toks požiūris iškreipia tikruosius duomenis apie humanitarinių mokslų būklę ir gali turėti neigiamų padarinių lituanistikos tyrimų plėtotei. Kiek vėliau (1997 12 04) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovai patikslina - tai perdėm dogmatiškas ir diletantiškas tiksliųjų mokslų kriterijų perkėlimas į humanitarinę sferą.
Tokia buvo humanitarų reakcija vertinimo metu, kol dar nebuvo suformuluotos galutinės vertinimo išvados. Tačiau labai charakteringa, kad Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotojas D. Kuolys, kalbėdamas Lietuvos radijo laidoje šių metų sausio 28 d., t.y., kai jau buvo žinomas pakankamai geras lituanistinių institutų mokslinės veiklos vertinimas ir padidintas finansavimas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pagal 1997 m. tekusį vienam mokslininkui finansavimo dydį iš ketvirtos vietos tarp 29 valstybinių mokslo institutų pakilo į trečią vietą 1998 m., o Lietuvių kalbos institutas išliko antroje vietoje), pareiškė, kad vertinimo metodika buvo priešinga nacionalinei kultūrai, o kitų kriterijų (ne tik publikacijų tarptautinėje mokslo spaudoje) ignoravimas yra didelis mokslo politikos stygius. Lietuvių kultūra gali dominti tik lietuvius, taigi nėra nei tarptautinio, nei pasaulinio literatūros mokslo (D. Kuolio mintys perteiktos iš klausos).
Agrarininkų požiūris
Kiek aprimus humanitarams, praėjusių metų pabaigoje padarytų sprendimų kritikos estafetę perėmė agrarinių mokslų atstovai. Išsamiausią ir labiausiai apibendrintą kritiką pateikė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas L.Kadžiulis (Mokslo Lietuva 1998 01 23 Nr. 2 (160). Pagrindinis kritikos teiginys, kad mokslas turi būti orientuotas į Lietuvos reikmes, iš tiesų abejonių nekelia. Agrarininkų požiūrio ypatumai išryškėja atsakant į kiek provokacinį žurnalisto klausimą: gal išties gera fizika ar matematika mums vertesnė už blogą agronomiją ir gal neverta plėtoti tų darbų, kurių pasaulis nevertina? Atsakymas: Būtų labai teisingas šis požiūris, jeigu kas nors ateitų iš to kito pasaulio ir pasakytų Lietuvos ūkininkui, kaip mūsų klimato ir dirvožemio sąlygomis ūkininkauti. Kadangi tie kiti patys neateina, o jų darbų, kaip atrodo, nežinome, lieka išvada - Lietuvos ūkininkui blogas agronomas geriau už gerą fiziką. Šiai išvadai paremti pasitelkiami į pagalbą ir vertinę Lietuvos mokslo potencialą Norvegijos mokslo tarybos ekspertai: Jų rekomendacijose nenutrūkstama gija eina teiginys: tą mokslą reikia palaikyti, kuris tarnauja šaliai. Norvegai pabrėžė: per daug mokslo Bet mintyje turėjo būtent tą mokslą, kurio ne vien Lietuvai reikia Prieš šešerius metus buvo padaryta teisinga išvada: tie institutai, kuriuos išpuoselėjo Tarybų Sąjungos karo pramonės užsakymai, Lietuvoje negali būti išlaikomi tuo pačiu mastu. Mat šalyje tokio turtingo užsakovo nėra. Todėl tiems institutams iškart buvo sumažintas finansavimas Dabar vėl tų mokslų atstovai, remdamiesi jiems palankiais kriterijais, siekia atgauti prarastą pranašumą. Tų mokslų atstovai, nors ir neminint pavardžių, įvardijami visiškai konkrečiai -Bėda, kad joje (Mokslo ir studijų sistemos reformos ekspertų grupėje) nėra teisingo santykio tarp įvairių mokslo sričių atstovų. Dabar iš 14 ekspertų 9 atstovauja tiksliesiems mokslams. Aštuonių balsų pakanka, kad bet koks siūlymas būtų priimtas. Tiesą sakant, 5 nariai yra iš tų institutų, kurie perskirstant lėšas premijuoti po 200, 300, 500 tūkst. Lt. kas gali paneigti, kad nėra interesų konflikto (tiksliau - sutapimo), apie ką nuolat primena karštieji reformatoriai, kaip didžiausią ydą Lietuvos moksle. Kadangi cituotame straipsnyje pavardžių nėra, tenka jas pateikti man. Pirmąjį devintuką sudaro ekspertų grupės vadovas chemikas R. Sližys bei nariai: fizikai S. Ašmontas ir S. Žurauskas, informatikai V. Kaminskas, A. Raškinis ir A. Targamadzė, biochemikas A. Janulaitis bei buvęs informatikas J. Puodžius ir buvęs matematikas A. Žalys. Iš čia nepaminėtų į penketuką pretenduoja botanikas R. Pakalnis.
Mokslo ir studijų sistemos reformos ekspertų grupės veikla apibendrinama taip: Imamasi labai ryžtingų veiksmų, siekiama nesusimąstant, ar tai nepakenks Lietuvos mokslui. Svarbiausia parodyti reformos veiksmus Vyriausybei ir pasiekti, jog būtų suformuota paklusnesnė valdžiai (valdininkams) mokslo taryba.
Šią kritiką galima reziumuoti taip: nustatę sau palankius kriterijus tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovai siekia atgauti buvusį (iki 1990 m.) pranašumą reikšmingiausių Lietuvai mokslų (inžinerinių ir agrarinių) sąskaita visiškai nesirūpindami Lietuvos mokslų ateitimi.
Lietuvos mokslų akademijos požiūris
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas B. Juodka 1998 m. sausio 27 d. rašte Premjerui G. Vagnoriui, Seimo komiteto pirmininkui Ž. Jackūnui bei švietimo ir mokslo ministrui Z. Zinkevičiui pateikė nemažai kaltinimų Mokslo ir studijų sistemos reformos ekspertų grupei. Štai keli, mano nuomone, svarbiausi kaltinimai.
Ekspertų komisijoje priimti sprendimai menkai argumentuoti, laisvai interpretuojant vertinusių institutus ekspertų komisijų siūlymus, remiantis tik 2 vertinimo kriterijais iš daugelio. Be to, ekspertizės rezultatai neaptarti nei Lietuvos mokslo taryboje, nei Lietuvos mokslų akademijoje, nei kitose kompetentingose institucijose.
Europos komisijos priimtame Inovacijos veiksmų plane siūloma siekti, kad šalies mokslas pirmiausia tarnautų savo valstybės reikmėms. Tą patį nurodo ir Norvegijos ekspertai, todėl svarbus vertinimo kriterijus turėtų būti darbų reikšmingumas krašto ekonomikai. Tokie kaip tik ir yra agrariniai bei technikos mokslai.
Kasmet Lietuvos MA aptariami agrarinės srities institutų darbo rezultatai, todėl nesuprantame, dėl ko Lietuvos MA nuo ekspertinio darbo bei ekspertizės rezultatų vertinimo buvo nušalinta.
Taigi LMA prezidento ir LMT pirmininko nuomonės daug kur sutampa. Stebina, kad LMA prezidentui nežinoma, jog viceprezidentas E. Vilkas yra ekspertų grupės narys ir turėjo visą informaciją, susijusią su valstybinių mokslo institutų vertinimu. Ekspertų grupėje turėjo savo atstovus ir kitos kompetentingos institucijos - Lietuvos mokslo taryba, Rektorių konferencija, valstybinių mokslo institutų direktorių konferencija. Visos jos turėjo galimybę aptarti ekspertizės rezultatus.
Kiti požiūriai
Kalbant apie kenkimą Lietuvos mokslui tenka paminėti ir kitus galimus reformatorių tikslus: į mokslo valdymo institucijas atėjo gana kryptingai suformuotos elitinės jaunų mokslininkų grupės, parengtos ne tik Prahoje, Berlyne, bet ir Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Anglijoje, Amerikoje ir kitur Rusijos interesams atstovauti Lietuvoje. Tolesnė praktika parodė, kad daugelis jų iš tikrųjų puikiai atstovauja Rusijos interesams Lietuvoje, ir ne tik aukštosiose mokyklose ir kitose mokslo institucijose, bet taip pat ir Seime, ir Prezidentūroje (O. Voverienė, ML 1998 01 10 d. Nr. 159, 1998 01 23 d. Nr. 2 (160). Kadangi anksčiau su Sovietų Sąjungos kariniu kompleksu susijusių Lietuvos mokslo institutų dabartinio finansavimo ir Rusijos interesų ryšys man nėra visiškai akivaizdus bei atsižvelgdamas į tai, kad cituotas pastebėjimas nėra tiesiogiai apie Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir, galimas dalykas, Vyriausybės ekspertus, šios problemos nekomentuosiu, palikdamas ją skaitytojų ir p. J. Jurgelio dėmesiui.Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos vertinimo kriterijai
Kodėl Vyriausybės nutarimus tenka ginti ekspertų grupei, o ne Švietimo ir mokslo ministerijai, kodėl buvo naudoti tokie, o ne kitokie vertinimo kriterijai bei į daugelį kitų klausimų, susijusių su mokslo institucijų veiklos vertinimu ir finansavimu, Lietuvos mokslo tarybos reformos tikslais, išsamūs atsakymai yra pateikti A. Janulaičio vadovautos ekspertų grupės ataskaitoje 1997 m. gegužės mėnesį. Nors ją gavo visos Lietuvos aukštosios mokyklos ir valstybiniai mokslo institutai, atrodo, kad ataskaitoje pateikta analizė ir rekomendacijos liko nežinomos ne tik daugeliui mokslininkų, bet ir kai kurių institucijų vadovams. Dėl to atsiprašau tų skaitytojų, kurie toliau dėstomose mintyse ras nedaug naujo.
Pasaulio mokslo visuomenėje mokslinių darbų ir pačių mokslininkų vertinimas grindžiamas jų tarptautiniu pripažinimu - publikacijomis rimtai recenzuojamuose mokslo leidiniuose, kvietimu į tarptautines konferencijas padaryti plenarinių pranešimų, dalyvavimu žurnalų redkolegijose, ekspertų grupėse ir pan. Labiau formalizuota vertinimo išraiška yra ekspertinio vertinimo sistema (peer-review). Tokios sistemos realizavimą Lietuvoje stabdo ir subjektyvios ir objektyvios priežastys. Žemo lygio mokslininkai akivaizdžiai stengiasi paveikti mokslinės visuomenės bei jos funkcionavimą įtakojančių institucijų opiniją, kad būtų įteisinta tokia vertybių skalė, kuri atitiktų jų lygį. Tačiau savo kultūros, gamtos tyrimuose mes atsilikome nuo kitų šalių, dėl to Lietuvoje dar tebėra aktualūs tyrimai, kurie užsienyje jau yra atlikti. Todėl tokiose srityse integracija į pasaulio mokslo sistemą negali būti greita. Kita vertus, ilgesnė izoliacija gresia dar didesniu atsilikimu.
Vertinant mokslo ir studijų institucijų veiklą, pagrindinis mokslinių tyrimų kokybės ir produktyvumo rodiklis, atsižvelgiant į mokslo sričių specifiką, turi būti straipsnių skaičius turinčiuose svorio koeficientą žurnaluose, kapitaliniai kolektyviniai veikalai ir fundamentalios monografijos.
Tai citatos iš A. Janulaičio ekspertų grupės ataskaitos. Šiems teiginiams pritarė ir Lietuvos mokslo taryba 1997 m. birželio 23 d. nutarimu. Reikalavimas siekti pasaulinį mokslo lygį atitinkančios kompetencijos suformuluotas LMT parengtuose Lietuvos mokslo ir studijų strateginiuose nuostatuose. Rodikliu, kad institutuose moksliniai tyrimai orientuojami į pasaulinį lygį, Mokslo ir studijų sistemos reformos ekspertų grupė laikė bent kelias publikacijas pripažintuose pasaulio leidiniuose per 2,5 metų. Papildomais svarbiais mokslinių tyrimų lygio kriterijais laikytos publikacijos užsienio ir Lietuvos recenzuojamuose žurnaluose, specialus dėmesys kreiptas į doktorantų publikacijas.
Ekspertų grupė stengėsi atskirti mokslinius tyrimus (research) ir mokslo taikomąją veiklą (experimental development). Mokslinių tyrimų, tiek fundamentinių, tiek taikomųjų, tikslas yra naujos žinios, o pagrindinis rezultatas - mokslinės publikacijos. Taikomosios veiklos tikslas - remiantis mokslo ir praktikos laimėjimais gauti naujus produktus, įrangą ar medžiagas, diegti naujus procesus, sistemas ar aptarnavimą arba iš esmės patobulinti egzistuojančius produktus ar veikiančius procesus. Svarbiausi taikomosios veiklos kriterijai yra įdiegtos naujos technologijos, parduoti patentai bei licenzijos, už tokius darbus ar kitas mokslo paslaugas (įvairių normatyvinių dokumentų rengimas ir kt.) papildomai gautos lėšos bei ekspertų išvados apie realizuotų technologijų ar pagamintų produktų reikšmę.
Toks aiškus veiklos pobūdžio atskyrimas galimas tik modeliuojant. Gyvenime taikomieji moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla dažnai tiek susipynę, kad juos sunku atskirti. Problemiškos buvo ir tebėra tarptautinių mokslinių tyrimų lygio kriterijų taikymo ribos dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu, kol dar vyksta Lietuvos mokslo integracija į pasaulio mokslo sistemą. Pačios didžiausios problemos kyla labiausiai uždarose arba atsilikusiose mokslų kryptyse.
Suprantama, kad kiekvienas mūsų gali dėstyti savo požiūrį į svarstomus klausimus, siūlyti sprendimus bei kritikuoti oponentus, pateikti savą faktų interpretaciją. Tokios diskusijas padeda ištaisyti klaidas ir pasirinkti optimalius reformos kelius, ir jas reikia visapusiškai skatinti. Tačiau pateiktos citatos rodo ką kitą - mėginimą sąmoningai suklaidinti visuomenę. Lyg ir nežymiai sukeitus sąvokas, lyg ir nedaug iškreipus faktus, ypač kai tai papuošiama patriotiniais motyvais, galima pateikti gana įtikinamai atrodančią dezinformaciją. Tada Lietuvos mokslo gelbėtojų chore pasigirsta ir aukštų pareigūnų balsų. Tai nepaprastai apsunkina mokslo ir studijų sistemos reformą.
Štai nacionalinio mokslo prioriteto prieš pasaulinį mokslą klausimas. Pagrįsti primityviu patriotizmu D. Kuolio samprotavimai, kad iš viso nėra pasaulinio literatūros mokslo, sukelia tik liūdną šypseną. Tačiau yra ir kitokių būdų. L.Kadžiulis kalbėdamas apie pasaulinio ir nacionalinio mokslo santykį ima ir sukeičia sąvokas - mokslinių tyrimų lygį ir gautų rezultatų reikšmę pakeičia tos mokslų krypties reikšmingumu Lietuvai. Po to jau galima remtis ir Norvegijos mokslo tarybos (NMT) ekspertų rekomendacijomis. Tokį patį metodą naudoja ir B. Juodka, siekdamas pagrįsti agrarinių ir technikos mokslų institutų reikšmingumą.