4. Gyvenimas skrydyje

Prof. habil.dr. Antanas Žiliukas
Kauno technologijos universiteto
Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas
Kylis, posūkio vairas, stabilizatorius ir aukštumos vairas - aliuminio profilių konstrukcijos, aptrauktos drobe.

Važiuoklė profiliuotų plieno vamzdžių, šarnyriškai prijungta prie liemens ir spyrių, aprūpinta pneumohidrauliniais amortizatoriais. Uodegos ramstis taip pat turi pneumohidraulinį amortizatorių.

Eleronai ir užsparniai valdomi svirtimis ir aliuminio vamzdžių traukėmis. Posūkio ir aukštumos vairas valdomas trosu.

Iš piloto kabinos gali būti valdomas stabilizatoriaus atakos kampas.

Šis lėktuvas pasižymi trumpomis pakilimo ir leidimosi distancijomis. Pakilti reikia tik 60 metrų, o nusileisti - 150 m. Lėktuvas pasiekia 2000 m aukštį per 2 min ir 4000 m per 5 min. Didžiausias greitis 400 km/h. Kreiserinis greitis 370 km/h. Didžiausias pakilimo aukštis 8 km. Pagal greičio charakteristikas tuo metu pranoko tokius modernius užsienio gamybos lėktuvus kaip GLOSTER “GLADIATOR”, “DEWOITINE D-501” ir kitus.

Pagrindiniai matmenys: ilgis - 8,85 m, sparno ilgis - 13,25 m, aukštis - 3,25 m, sparnų plotas - 30 kv.m, svoris - 2300 kg (su 200 kg bombų).

ANBO-41 ypač domėjosi Anglijos ir Argentinos aviacijos specialistai.

Štai ką pasakojo apie ANBO-41 lėktuvą aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas…

1938 m. Lietuva pirko iš Anglijos 14 vienviečių naikintuvų Gloster “Gladiator”. Vieną pavasario dieną iš Anglijos atskridęs firmos lakūnas Kauno aerodrome demonstravo skrydį šiuo lėktuvu. Prie oro susisiekimo stoties buvo susirinkusi gana didelė kariškių grupė: užsienio šalių karo atstovai, aukštieji Lietuvos karininkai, mūsų aviatoriai. Lakūnas bandytojas arti žemės demonstravo pačias rizikingiausias aukštojo pilotažo figūras, kelių metų aukštyje skrido žemyn galva. Vaizdas buvo stulbinantis. Patenkintas šypsojosi Anglijos atstovas p. Prstonas. Prie manęs priėjęs A.Gustaitis tarė: “Leonardai, pademonstruokim ANBO-41”. Liepiau motociklininkui nuvežti mane į kitą aerodromo pusę, prie angaro. Kol paruošė lėktuvą, surūkiau cigaretę ir vis galvojau, ką galių parodyti - juk ANBO-41 pilotažui nepritaikytas. Atsisėdau į kabiną, prisiveržiau diržus. Aerodromas, atsimenu, buvo ištisai geltonas, pienėmis nusėtas.

Svečiai - kitame aerodromo krašte, ir mano lėktuvo per nedidelį kalniuką matyti negalėjo. Paleidau variklį didžiausiais sūkiais, laikiau lėktuvą palei žemę, o prieš pat publiką, nors ir rizikuodamas, įjungiau busterį. Variklis užkaukė dar galingiau. Mačiusieji pagalvojo: net žemė, girdi, drebėjo. Patraukiau vairalazdę, ir ANBO-41 šovė į padangę. Pakilęs į pusantro kilometro aukštį, perverčiau lėktuvą per sparną ir nekeisdamas kampo - žemyn. Prieš pat veją išlyginau ir vėl į viršų. Aerodrome žinojau kiekvieną medį, menkiausią lomelę. Antrąsyk virtęs per sparną, smigau žemyn į šalia aerodromo plytintį slėnį ir dingau žiūrovams iš akių. Paskui netikėtai pro medžius išniręs nutūpiau.

Po to aviacijos karininkų ramovėje buvo surengti pusryčiai. Aš pavėlavau, bet A.Gustaitis, matyt, patenkintas skridimu, manęs laukė ir pasisodino šalia savęs.

1939 m. gegužės 20 d. buvo švenčiama Lietuvos karo aviacijos 20 metų sukaktis, ir tą dieną Kauno aerodrome kan. A. Sabaliauskas atlaikė pamaldas ir pašventino visą eskadrilę naujai pagamintų ANBO-41. Karo aviacijos pasirodyme skraidė ANBO-41 ir Dewoitine D-501 eskadrilės.

Už trijų savaičių 1939 m. birželio11 d. buvo surengta karo aviacijos diena. Gautas pelnas, kaip visada, buvo skirtas žuvusių karo lakūnų kapams tvarkyti ir Ginklų fondui. Didelę šventės dalį buvo demonstruojamas ANBO-41. Deje, tai buvo paskutinė Lietuvos karo aviacijos šventė.

1940 m. rusams okupavus Lietuvą, visi Lietuvos karo aviacijos lėktuvai išmesti į laužą, išskyrus keletą ANBO-41, kuriais buvo apginkluota “tautinė eskadrilė”. Bet ir šie paskutinieji sulaukė liūdno likimo: 1941 m. birželio 22 d. karui tarp vokiečių ir rusų prasidėjus, vieni ANBO-41 buvo apgadinti ant žemės, kiti skrido į vokiečių ar rusų pusę. Tos eskadrilės vadas, rusų kilmės maj. Kovas (Kopukovas), skrisdamas iš Pabradės aerodromo į Gomelį, buvo pačių rusų priešlėktuvinės artilerijos numuštas ir žuvo.

1996 m. sausio mėn. Kauno menininkų rūmuose, susirinkus Lietuvos aviacijos puoselėtojams šalia Dariaus ir Girėno žygdarbio iškėliau mintį, kad visą prasmingą gyvenimą Lietuvos aviacijai yra pašventęs Lietuvos aviacijos generolas A.Gustaitis ir reikia jo garbei atstatyti vieną iš lėktuvų. Šią mintį jau seniai puoselėjo Lietuvos aviatoriai, tik nebuvo viešai pareiškę, tad kreipimasis buvo karštai priimtas. Tai pareikšta jau apsisprendus, kurį lėktuvą atstatyti, t.y. ANBO-41. Kaip žinia, ANBO-I yra išlikęs ir šiuo metu saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Bet tai eksponatas, o mums norėjosi veikiančio modelio. Kaip ankstesnis A.Gustaičio lėktuvų konstrukcijų pristatymas rodo, tinkamiausias, patikimiausias ir brangiausias konstruktoriui buvo ANBO-IV ir jo modernizuotas modelis ANBO-41. ANBO-41 modelio buvo pagaminta 19 lėktuvų. ANBO-VIII konstruktorius iki galo neįgyvendino, nors tam skyrė daug laiko.

Idėja dar ne viskas, žymiai sunkiau tai įgyvendinti. Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai išsaugojo apie 70% brėžinių, iniciatyvą parodė šio muziejaus direktoriaus pavaduotojas N. Stašaitis. Tik muziejaus darbuotojų dėka Kauno technologijos universitete L.Paknio grupė išanalizavo ir papildė brėžinius, kurie leistų pradėti gamybą. Bet sutvarkyti dokumentus dar ne viskas. Medinės ir metalinės bei kitų medžiagų konstrukcijos nebaugino, nes dar yra Lietuvoje specialistų, gaminančių ir mažosios aviacijos lėktuvus, ir sklandytuvus. Didžiausią nerimą sukėlė variklis. Juk ir ANBO-41 labiausiai iš kelių tipų priimtinas variklis Bristol “Pegasus XI” buvo tuo metu pirktas. Tai žvaigždinis, aušinamas oru, 9 cilindrų, galia 930/110 AG.

Lietuvos Aeroklubo Garbės narys V. Peseckas 1996 m. rugpjūčio 9 d. pasiuntė laiškus keliems aviacinių variklių žinovams JAV, Anglijoje, į INTERNET tinklą.

1996 m. rugsėjo 3 d. Z.Korius iš Santa Monikos paneigė mūsų istorines žinias (jos yra ir dabartinėse apybraižose) ir nurodė, kad ANBO-41 neturėjo Bristol “Pegasus XI” 1000/1100 ir 930/1110 variklių, o jie buvo naudojami ANBO-VIII. Pagal jį, ANBO-41 turėjo “Pegasus F IV” 720/870 AG variklį, sukantį dviejų menčių propelerį, o serijinės gamybos ANBO-41 turėjo Bristol “Pegasus XI” 810/930 AJ variklius, sukančius trijų menčių propelerius.

Tačiau ne svarbiausia buvo parinkti tikslius variklius, nes mes Lietuvoje nė vieno neturime.

Amerikos lietuviai lakūnai broliai F. ir Larry Rakunai pasiūlė parašyti laišką į Angliją AEROPLANE MONTHLY žurnalo redaktoriui, taip pat parašė laišką EAA Informacinės tarnybos vykdomajam direktoriui Ben Owen, kuris savo ruožtu davė Anglijoje gyvenančio Popular Flying Association atstovo Francis Donaldson adresą. Iš žurnalo darbuotojo John Tempest 1996 m. gruodžio 6 d. pavyko sužinoti, kad tokį variklį turi lėktuvas Fairey Swordfish, esantis Anglijos Royal Navy Historic Flight ir šio lėktuvo pilotas John Brattie. Taip pat sužinota, kad alternatyvus radialinis variklis galėtų būti Pratt and Whithey 600HP, kuris įrengtas lėktuve North American T6.

Įsitikinę, kad lėktuvo variklio paieška ne tik sudėtinga, bet ir labai brangi jo, kaip muziejinės vertybės, kaina, tolesnę paiešką nutraukėme, ateityje manydami įsigyti žvaigždinio tipo panašų lenkų ar rusų gamybos variklį. Tačiau kol kas ir jam neturime lėšų. Vienintelės lėšos iki šiol buvo gautos iš Lietuvos susisiekimo ministerijos 5000 Lt ir 5500 Lt iš Kauno technologijos universiteto. Lietuvos Vyriausybėje pasitinkant A.Gustaičio gimimo 100-jų metinių jubiliejų buvo svarstoma išskirti lėšas lėktuvui atstatyti, bet dėl nepakankamo Lietuvos biudžeto, lėšos skirtos ne lėktuvui atstatyti, o memorialui, pašto ženklams, bei bendriems Lietuvos kariuomenės paminėjimo renginiams.

Todėl iniciatyvinė A.Gustaičio fondo grupė (Lietuvos aviacijos muziejus, Kauno aviacijos gamykla, Lietuvos kultūros fondo Kauno skyrius ir Kauno technologijos universitetas) šiuo metu skleisdami informaciją Lietuvoje ir užsienyje numatė lėktuvą atstatyti palaipsniui iki A.Gustaičio 100-jų metinių jubiliejaus. Tikimasi sulaukti rėmėjų, nes šios idėjos autoriai tikisi, kad anksčiau ar vėliau ANBO-41 bus atstatytas. Jį atstačius, jis bus veikiantis modelis, dalyvaus Lietuvos aviacijos šventėse, kaimyninėse šalyse, garsindamas Lietuvą ir aplankys pasaulio lietuvius gyvenančius ne Lietuvoje.