| Habil. dr. Benediktas Jankauskas
Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties vyriausiasis mokslinis bendradarbis |
Mokslo lygis LietuvojePasinaudosiu ne vien profesorės O.Voverienės bet ir solidžių ekspertų komisijų nuvertintų agrarinių mokslų pavyzdžiais. Jie man geriausiai žinomi. 1996 m. dalyvaudamas tarptautinės dirvožemio apsaugos organizacijos (International Soil Conservation Organisation - ISCO) mokslinėje konferencijoje Bonoje pajutau, kiek daug dėmesio skiriama kooperacijai tarp Vakarų šalių mokslininkų ir mokslinių institucijų su mokslininkais ir institucijomis iš Afrikos, Lotynų Amerikos ir kitų trečiojo pasaulio šalių. Vienos tokias paslaugas siūlančios vokiečių firmos specialistams pasiūliau kooperuotis su Lietuvos agrarinio sektoriaus institucijomis. Nustebau, išgirdęs tokį atsakymą:
- Nors Lietuvai atstovauji vienas, tačiau gali perduoti savo kolegoms Lietuvoje - mes siūlome jums kooperuotis su pietų kraštų mokslininkais, suteikiant jiems kvalifikuotą pagalbą. Jūsų lygis tam tikrai tinka, jis ne žemesnis už mūsų mokslininkų, dėl to siūlome gerą ir užtikrintą atlyginimą.
Mane nustebino ne tiek mūsų mokslinio lygio įvertinimas, kiek informuotumas. 878 konferencijos dalyvių sąraše buvo keturių lietuvių pavardės, bet Lietuvai atstovavau tiktai vienas.
Ir tai ne vienintelis gero Lietuvos agrarinių mokslų vertinimo rodiklis. Dar 1995 m. du Kaltinėnų bandymų stoties tyrimų projektus pateikėme Anglijos Oksfordo universiteto specialistams, siūlydami juos įtraukti į pasaulinius erozijos tyrimus. Kokioms mokslinio tyrimo programoms priklauso tas tinklas, tuo metu nė nežinojome. Greitai gavome atsakymą, kad mūsų projektai vertinami gerai, bet oficialios informacijos apie jų įjungimą į tarptautines programas dar reikia palaukti. Laukėme iki 1997 m. pavasario, kol iš Australijoje esančio tyrimų centro vadovo gavome oficialų pranešimą apie abiejų projektų įjungimą į pagrindinę tyrimų Globaliniai pasikeitimai ir žemės ekosistemos (Global Change and Terrestrial Ecosystems - GCTE) programą. Tik tada paaiškėjo, kad GCTE yra garsios Tarptautinės geosferos-biosferos tyrimų programos (International Geosphere-Biosphere Programmee - IGBP) dalis.
Jau iki minėto oficialaus pripažinimo pajutome, kad mūsų tyrimais vakarų šalių mokslininkai rimtai domisi. Beveik per dvejus metus aštuoni mūsų nedidelės (7 moksliniai bendradarbiai) bandymų stoties pranešimai buvo priimti į tarptautines vakarų pasaulyje surengtas mokslines konferencijas ar simpoziumus, skirta organizatorių finansinė parama dalyvauti. Tai pranešimai ir jau minėtoje konferencijoje Bonoje ir Toronte, Kanadoje organizuotame tarptautiniame simpoziume mechaninio dirvožemio ardymo klausimais ir tarptautinės žemdirbystės mokslo organizacijos (International Soil Tillage Researcg Organization - ISTRO) 14-ojoje konferencijoje Pulavuose, Lenkijoje, ir tarptautiniame moksliniame simpoziume dirvožemio rūgštėjimo klausimais Liubline, ir tarptautinėje konferencijoje stabilaus žemės naudojimo klausimais Enschode, Olandijoje, ir net trys pranešimai NATO organizuotame moksliniame seminare žemės ūkio vystymo ir aplinkos apsaugos klausimais. Dar vienoje tarptautinėje konferencijoje precizinės žemdirbystės klausimais Varviko universitete Anglijoje dalyvauta gavus finansinę paramą iš Lietuvos. Kaltinėnų bandymų stoties mokslininkai tuos pačius paskutiniuosius dvejus metus dar devynis mokslinius pranešimus skaitė ir artimajame užsienyje Latvijoje ir Estijoje organizuotose tarptautinėse konferencijose ir simpoziume. Nė neminėsiu pranešimų, darytų Lietuvoje surengtose tarptautinėse ir vietinėse mokslinėse konferencijose. Tai akivaizdūs Lietuvos agrarinių mokslų pripažinimo užsienyje pavyzdžiai. Jeigu dar egzistuoja agrariniai mokslai, tai dėl daugelio kitų gal ir abejoti neverta! Todėl nė kiek neabejoju, jeigu, pagal ekspertų komisijos aiškinamąjį raštą (priedas prie LR švietimo ministro rašto LR Vyriausybei 1997 12 23 Nr. 76 06 106), institutų veiklos produktyvumą, reikšmingumą ir perspektyvumą ateityje vertintume tik atsižvelgdami į tai, kaip orientuojamasi į tarptautinį lygį, visų į IV grupę įtrauktų institutų mokslininkai drąsiai galėtų konkuruoti su mokslininkais iš I grupės institutų. Bet ar to reikia Lietuvos mokslui, ar to reikia Lietuvos žmonėms? Juk diskusijoje mokslo prestižo klausimais kalbėjęs prof. habil. dr. S. Ašmontas pasakė, kad pirmiausia mes esame materialistai - turime pavalgyti, aprūpinti šeimą. Tik neaišku, ar ilgai ne tik mokslininkai, bet ir kiti Lietuvos žmonės išliks tokie materialistai, jei vykdydami priimtąjį nutarimą dar likę mokslininkai agrarininkai imsis tarnauti vien užsieniui. Užsieniečiai to tik ir laukia, dumdami akis neapdairiems mūsų politikams. Bet ar ilgai tenkinsimės pasaulinio mokslo prestižo rodikliais ir ar ilgai patys tokio prestižo mokslo kūrėjai tenkinsis vakarų mums brukamais vėl trečiajam pasauliui skirtais maisto produktais, jei savų pristigsime? Taip gali atsitikti, jei, anot prof. habil. dr. R. Plečkaičio, mokslo reformos bus daromos už mokslininkų nugaros. Mokslų akademija ir Mokslų tarybaTų mokslo visuomenėje nuolat supriešinamų institucijų kiršinimo klausimas nebuvo aplenktas ir žurnale Mokslas ir gyvenimas aprašytoje diskusijoje. Mane nuolat stebina toks supriešinimas. O kas, jei vieną rytą pabudę imtume ir suvoktume, kad čia nėra jokios problemos. Mokslų akademija seniai egzistuoja, kaip ir daugelyje pasaulio šalių. Valstybei žengiant demokratijos keliu, taigi ir mokslą demokratinant, LR Mokslo ir studijų įstatyme užfiksuota nauja demokratiška, periodiškai rinkimų būdu atnaujinama visuomeninė mokslo organizacija - Lietuvos mokslų taryba, kaip demokratiškiausias tos pačios reformuotos Mokslų akademijos padalinys. Juk taip yra ne tik dėl to, kad abi institucijos po vienu stogu sutelpa. Iš esmės į Mokslų tarybą išrenkami (ir visada taip bus) iškiliausi Mokslų akademijos tikrieji nariai akademikai, akademijos nariai korespondentai ar nariai ekspertai. Nėra jokios tragedijos, jei į Mokslų tarybą demokratiškų rinkimų keliu patenka ir mokslininkai, dar nesantys Mokslų akademijos nariai, iš valstybinių mokslo institutų ar universitetų. Mokslų taryba turėtų būti lyg ir nuolat veikianti Lietuvos Seimo ir Vyriausybės ekspertų grupė, padedanti Vyriausybei spręsti svarbias valstybines problemas. Ateityje, kai bus papildomas Mokslo ir studijų įstatymas, jame reikėtų tiksliau nurodyti ne tik Mokslų tarybos, bet ir Mokslų akademijos vietą tarp mokslo institucijų.Kas valdo Lietuvos mokslą?Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnyje rašoma, kad Lietuvos mokslų taryba yra savarankiškai veikianti mokslo ir studijų savivaldos institucija. Ji yra Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės mokslinė ekspertė mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais. Atrodo, lyg ir viskas tuo pasakyta. Teisinėje valstybėje klausimų lyg ir neturėtų kilti. Kol egzistuoja valstybė, galiojantys jos įstatymai turėtų būti vykdomi. Todėl lyg ir savaime suprantama, kad aukščiausioji ekspertinė mokslo ir studijų savivaldos institucija yra Mokslų taryba. Ir niekas kitas, tik ji viena gali ir privalo teikti Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl mokslo ir studijų struktūros ar valdymo metodų pakeitimo. Seimas ar Vyriausybė, gavusios bet kokius pasiūlymus dėl mokslo ar studijų reorganizavimo, juos realizuoti gali tik per Mokslų tarybą. Pastaroji, reikalui esant, svarbiems probleminiams klausimams spręsti gali pasitelkti reikalingus Mokslo akademijos ar valstybinių mokslo ar studijų institucijų specialistus. Bet kokia kitokia savivalė yra aiškus Lietuvos Respublikos įstatymų nepaisymas ir primena tarybinių laikų diktatoriškus sprendimus. Teisinei demokratiškai valstybei tokie sprendimai nepriimtini. Todėl, kol galioja minėtas Mokslo ir studijų įstatymas, jokia Vyriausybė be Mokslų tarybos pritarimo negalėjo skirti jokių kitų ekspertinių komisijų mokslo organizavimo klausimams spręsti. Jei tokie sprendimai buvo priimti, jie teisės požiūriu neturi galios, kaip negaliojančiu laikytinas ir tokių ekspertinių komisijų išvadomis paremtas pačios Vyriausybės nutarimas. Jei visa tai daroma su Mokslų tarybos pritarimu, tai pastaroji už tai ir atsakinga. Jei daiktus ir veiksmus vadinsime tikraisiais vardais, neaiškumų liks mažiau. |