Juozas Elekšis |
|
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija aptarė profilinio mokymo modelį. Modelio tikslas - sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo, garantuoti realias galimybes rinktis profilį ir keisti pasirinktą mokymosi kelią bei nutraukus mokymąsi bet kada jį tęsti.
Kolegija konstatavo, kad neturi būti skatinama per ankstyva moksleivių specializacija. Gilesnis profiliavimas turėtų prasidėti tik vidurinėje mokykloje. Diferencijuojant profiliais moksleiviai bus skirstomi į gana pastovias grupes atsižvelgiant į jų siekius bei jėgas. Visa grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną ar keletą alternatyvių įvairaus sudėtingumo programų, kurios skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais ir reikalavimais. Mokant profiliuotai kai kurie mokomieji dalykai moksleiviams gali būti iš viso nedėstomi. Tuo būdu numatoma, kad moksleiviai galės pagal programas rinktis kai kurias šakas (pvz., technologinės krypties, bendrojo profilio krypties). Tai reikš, kad ne bet kuris moksleivis ne bet kur galės mokytis, o norėdamas persiorientuoti, turės vienerius metus lankyti kursus ir laikyti egzaminus. Ši nuostata sulaukė gana rimtų prieštaravimų, nes, oponentų nuomone, vidurinėse mokyklose iš esmės bus mokomasi tik tų dalykų, kurie būtini stojant į aukštąją ar aukštesniąją mokyklą. Buvo pateikta ir priešinga nuomonė, kuriai pritarė ir kolegija, kad moksleiviai dabar perkrauti. Be to, svarbiausia, kad baigę vidurinę mokyklą ir neįstoję į aukštąją ar aukštesniąją mokyklą, moksleiviai neparengiami gyvenimui ir tampa bedarbiais. Net 34 % baigusių vidurines mokyklas - bedarbiai. Išeitis viena - rengti jauną žmogų, kad jis galėtų įgyti profesiją, įstoti į aukštąją mokyklą. |