Nepanaudotų galimybių programa

Pabaiga. Pradžia Nr. 3, 4
Tęsiame pokalbį su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento Mokslo ir technologijų skyriaus vyriausiąja specialiste, koordinuojančia Europos Komisijos IV FRAMEWORK programą, Egidija KASPERIŪNIENE.

Kalbėjosi Margiris Daumantas

Kaip Jūs manote, ar Lietuva įsijungs į V FRAMEWORK programą?

Į Europos Sąjungą Lietuva bus priimta tik antrajame plėtimosi etape. Iki tol turime gerokai pasitempti ir įgyti daugiau patirties. Asociacija su V FRAMEWORK programa (V FP) ir galėtų būti pirmasis mūsų žingsnis link ES, jaustumės lygiaverčiais kitoms, į ES priimamoms šalims. Tarptautiniuose susitikimuose, Europos Komisijos (EK) posėdžiuose jau dabar jaučiamas vengrų, čekų, slovėnų ir estų didžiavimasis. Būtent šios šalys 1997 m. gegužės 14 d. vykusio pasitarimo metu išreiškė norą būti pilnai asocijuotos su V FP. Estija buvo išdidi ir vienintelė įsipareigojo mokėti nario mokestį tik iš nacionalinio biudžeto lėšų. Kitos valstybės suprato, kokia našta užgrius po tokio apsisprendimo. Dabar jau ir Latvija nusprendė visiškai asocijuotis su V FP (laiškas ponui J. Santer buvo išsiųstas š. m. sausio mėn.), nors jos laimėjimai IV FP ne ką geresni už Lietuvos. Štai COPERNICUS’94/96/98 rezultatai:

Šalis
Pateikta paraiškų
(94/96/98 m.)
Finansuota projektų
(94/96/98 m.)
Iš viso finansuota projektų
Lietuva
256/133/107
26/24/30
80
Latvija
103/79
23/14/31
68
Estija
107/80
22/20/27
69

Kaip matome, Lietuvos padėtis geriausia.

Kaip bus apskaičiuojamos šalies, įstojusios į V FP, mokestis?

Nario mokestis už visišką asociaciją su V FP nustatomas pagal kiekvienos valstybės bendrąjį nacionalinį produktą. EK pateikė savo projektą būsimai V FP, kurios biudžetas 1998-2002 m. turėtų būti 16,3 mlrd. ekiu. Europos Taryba siūlo mažinti programos biudžetą ir apsiriboti 14 mlrd. ekiu. Tikimasi, kad Europos Parlamentas pasinaudos veto teise ir patvirtins EK pasiūlytą pradinį biudžetą. Taigi šalies mokestis bus apskaičiuojamas programos biudžetą padauginus iš bendro nacionalinio produkto rodiklio. Lietuvoje jis 1996 m. duomenimis yra 0,09, todėl mokėti už 4 metus reikėtų 14,67 mln. ekiu. Tai nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mokestis gali būti sudarytas ir iš trijų skirtingų šaltinių: nacionalinio biudžeto, PHARE nacionalinio biudžeto lėšų ir EK nuolaidos. Dabar EK teikia svarstymui 30% nario mokesčio nuolaidą. Taigi per metus, įskaičiuodami EK nuolaidą, mokėtume apie 11 mln. Lt, jeigu pareikštume norą būti visiškai asocijuoti su V FRAMEWORK programa.

Sakoma, kad šios programos nauda gali būti neapčiuopiama. Pinigų susigrąžintume ne tiek, kiek sumokėtume (tokia situacija žinoma ES šalims bei Izraeliui). Tada turėtume rinktis dalyvavimą programoje bendrų projektų pagrindu, t. y. nemokėtume jokio nario mokesčio ir savo mokslininkų dalyvavimą finansuotume iš savo lėšų. Tam turėtų būti sudarytas specialus, tik šiai programai skirtas fondas, sudaromas iš Lietuvos nacionalinio biudžeto ir PHARE nacionalinio biudžeto lėšų. Tokiu atveju Lietuvai liktų vienintelė galimybė gauti bent mažą finansinę paramą iš EK, t. y. gauti finansavimą iš vadinamųjų “excellence” centrų, kurių Lietuvoje dar nėra. Kokybiškai nauja struktūra Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje turėtų atsispindėti Mokslo ir studijų įstatyme. Jeigu Lietuvai tokie centrai reikalingi, turėtume nedelsti - laiko lieka nedaug, V FRAMEWORK programa bus pradėta vykdyti jau šių metų pabaigoje.

Pasirinkimas dalyvauti V FRAMEWORK programoje - labai svarbus žingsnis. Būtina atsižvelgti ne tik į biudžeto galimybes, politines Lietuvos ambicijas, bet ir į Lietuvos pramonės bei verslo tikslus, mūsų šalies konkurentiškumą visose bendrose būsimos ES partnerystės srityse. Nepasirinkę visiškos asociacijos su V FP būtume izoliuoti nuo naujausių laimėjimų mokslo ir technologijų plėtotės srityse.