Svarbiausia yra tai, kad Lietuvai, beje, kaip ir visoms kitoms šalims, reikia gero mokslo. NMT ekspertai pabrėžtinai siūlo, kad Lietuva turi užtikrinti tinkamą finansavimą geriausiems tyrimams visose svarbiose srityse, jei kitaip negalima, mažiau svarbių tyrimų sąskaita (p. 4). Turi būti nutraukti tyrimai, kurie yra nereikšmingi Lietuvai, arba jų lygis nepakankamai aukštas (p.14). Visada reikia turėti galvoje, kad žemo lygio tyrimai net ir svarbiose srityse yra pavojingi: “Research of low quality is dangerous even when relevant, because it may create false authority”(p.15).

NMT ekspertai atkreipia mūsų dėmesį ir į tai, kad žiūrint į tolesnę perspektyvą mokslinių tyrimų negalima apriboti vien nacionalinėmis reikmėmis (p.13). Kartu mes įspėjami - turime žiūrėti, kad geriausio lygio moksliniai tyrimai per daug neišsiplėstų (p.15). Kokiais kriterijais remiantis turi būti nustatomas mokslo lygis matyti iš nurodymo ekspertų grupėms: vertinti patenkinamai, jei tyrimai atitinka gerą tarptautinį lygį, publikuojama gerai žinomuose tarptautiniuose žurnaluose, mokslininkai žinomi savo srityje, jų darbai cituojami (p. xxvii).

Tarptautinių kriterijų taikymas kelia problemų ne tik humanitarinių ar agrarinių mokslų srityse. Ir kaip nekels, jei visi Lietuvos mokslininkai 1996 m. žurnaluose su svorio koeficientu išspausdino tik 295 straipsnius. Pakanka ir tiksliųjų bei gamtos mokslų atstovų, besipiktinančių reikalavimu rašyti ne lietuviškai, o angliškai. Ir tai nėra vien pseudopatriotizmo apraiška - skatindami anglų kalbos naudojimą mokslinėje literatūroje negalime nesirūpinti mokslinės lietuvių kalbos likimu.

Baigdamas mokslinių tyrimų vertinimo aptarimą, noriu pacituoti Danijos baltąją knygą. “Kai kurių humanitarinių mokslo sričių (pvz., Danijos istorija ir danų kalba) bei socialinių, taip pat gamtos mokslų (pvz., Danijos floros ir faunos tyrimai) tyrimo objektai yra šioje šalyje. Vis dėl to, tarptautiniai tyrimai įtakojo ir įtakos jų tyrimui naudojamus metodus bei rezultatų apibendrinimą. Nė viena mokslo sritis, motyvuodama tyrimų tradicijomis ar jų nacionaline svarba, negali iškelti savęs virš tarptautiniais standartais paremto kokybės vertinimo. …Nors galimi atvejai, kai Danijoje būtina atlikti tyrimus, kurie nėra aktualūs tarptautinei mokslo visuomenei, jie jokiu būdu negali būti argumentu prieš tarptautinių standartų panaudojimą. Dar daugiau, tokie tyrimai gali sudaryti tik labai ribotą Danijoje vykdomų tyrimų dalį”( "Nacionalinės mokslo perspektyvos baltoji knyga", 1995, p. 24).

Ekspertų parinkimas ir ekspertizės patikimumas

Parenkant ekspertus būtina laikytis trijų pagrindinių reikalavimų. Pirma, jie turi būti parenkami ne pagal turimus titulus, o pagal neseniai publikuotus darbus. Tai reiškia, kad ekspertu netampama iki gyvos galvos. Antra, turi būti atsižvelgta į interesų nesuderinamumo principą (conflict of interests). Nekvestionuodamas ekspertų moralės šis principas reikalauja, kad turi būti išvengta situacijų, kai ekspertas potencialiai gali būti neobjektyvus. Trečia, turi būti atsižvelgta ir į asmens savybes, ypač į principingumą ir gebėjimą objektyviai vertinti.

Nors išdėstyti principai pakankamai akivaizdūs, jie sulaukia aštrios kritikos. Pavyzdžiui, mėginama įteigti, kad mokslinę veiklą gali vertinti tik tos pačios specialybės atstovai. Kadangi tokius argumentus pateikia prestižiškiausios ekspertinės institucijos - Lietuvos mokslo premijų komiteto nariai, suskaičiuokime bet kurios mokslo krypties laureato specialybei priklausančių komiteto narių skaičių ir palyginkime jį su visų komiteto narių skaičiumi. Toks palyginimas akivaizdžiai parodys kritikų nenuoširdumą. Dar daugiau. Turima patirtis rodo, kad sudarytos iš vienos krypties mokslininkų ekspertų grupės vertinimai gali būti visiškai neobjektyvūs, ypač silpnesnėse mokslų kryptyse. Vertinant mokslo ir studijų institucijų veiklą 1994 m. dvi lygiagrečiai dirbusios socialinių mokslų ekspertų grupės pateikė priešingus rezultatus (geriausiai vienos grupės įvertinti institutai, kitos buvo įvertinti blogiausiai), o abi agrarinių mokslų ekspertų grupės visus institutus ir fakultetus įvertino tik gerai ir labai gerai.

Negaliu teigti, kad Studijų kokybės vertinimo centrui pavyko visus ekspertus parinkti griežtai laikantis visų reikalavimų. Galima kritikuoti ir Premjero sudarytos ekspertų grupės personalinę sudėtį. Norėčiau tik pabrėžti, kad L. Kadžiulis į ekspertų grupę pakviestas atstovauti Lietuvos mokslo tarybai, o ne agrariniams mokslams, E. Vilkas - Lietuvos mokslų akademijai, o ne ekonomikai ar matematikai, R. Pakalnis - valstybiniams mokslo institutams, o ne botanikai ir t.t.

Institutų vertinimo rezultatų ir jų finansavimo sąsajos

Mokslo ir studijų sistemos reformos ekspertų grupė, siūlydama subsidijų formavimo principus, orientavosi į tai, kad skirtos mokslui biudžeto lėšos turi būti naudojamos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams. Mokslo taikomoji veikla vykdant valstybės užsakymus turėtų būti finansuojama 100 %, o vykdant kitus (ūkio subjektų) užsakymus iš mokslo biudžeto gali būti laikinai remiama iki 50 % darbų vertės. Valstybės užsakymai turėtų būti finansuojami suinteresuotų ministerijų bei žinybų.

Toks finansavimo pakitimas negali būti per daug staigus. Turi būti įvertintas mokslinių tyrimų lygis aukštosiose mokyklose bei žinybiniuose institutuose ir įvertintos tyrimų apimtys kiekvienoje kryptyje. Tik po to galima projektuoti valstybės reikmes atitinkančias apimčių proporcijas ir jų plėtrą.

Svarstydama šių metų subsidijas valstybiniams mokslo institutams ekspertų grupė ryžosi pasiūlyti tik simbolinį perskirstymą. Lietuvos gyvulininkystės institutui pasiūlyta 3,5 % sumažinti subsidiją, o mažiau vidurkio (22 %) subsidiją padidinti devyniems institutams (nuo 6,7 iki 21 %). Noriu atkreipti dėmesį, kad visuose institutuose geru lygiu dirbantiems mokslininkams skaičiuotas subsidijos padidinimas nebuvo mažesnis kaip 22 % (skaičiuojant gerai dirbančių mokslininkų skaičius buvo 1,5 karto padidinamas).

Netiesa, kad prieš šešerius metus buvo sumažintos subsidijos tiems valstybiniams mokslo institutams, kurie buvo susiję su Sovietų Sąjungos karine pramone. Skiriant biudžetą 1992 metams valstybiniams mokslo institutams skirta suma (apie 43% reikalingų lėšų) buvo paskirstyta proporcingai 1991 m. patikslintoms išlaidoms, indeksuojant jas koeficientu 3,2 ir atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam institute dirbančiam mokslininkui tenkanti valstybės subsidijos dalis būtų ne mažesnė kaip 80 tūkst. rb. ir ne didesnė kaip 160 tūkst. rb. Kitas 1991 m. susiklosčiusio biudžetinio finansavimo pakeitimas buvo Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos istorijos bei Kultūros ir meno institutų finansavimo padidinimas, skiriant po 80 tūkst. rb. papildomam mokslininkų priėmimui - atitinkamai 14, 15, 15 ir 10 mokslininkų. Mažiausią finansavimą (mažiau kaip 90 tūkst. rb. vienam mokslininkui) gavo Architektūros ir statybos, Biotechnologijos, Botanikos, Chemijos, Ekonomikos, Geologijos, Maisto ir Termoizoliacijos institutai. Didžiausias finansavimas (daugiau kaip 150 tūkst. rb. vienam mokslininkui) teko Lietuvos gyvulininkystės, Energetikos, Melioracijos, Sodininkystės ir daržininkystės, Veterinarijos, Žemdirbystės ir Žemės ūkio mechanizacijos institutams. Daug dirbusiam karinei pramonei Puslaidininkių fizikos institutui teko apie 129 tūkst. rb.

Pagrindinė šių skirtumų priežastis - biudžetinių ir gautų iš ūkio subjektų lėšų santykio dydžiai, susiklostę iki 1991 m., nes buvo nutarta finansuoti institutus proporcingai anksčiau gautoms biudžetinėms lėšoms. Realus finansavimas sumažėjo tiems institutams, kurių taikomoji veikla iki 1991 m. buvo finansuojama LTSR ar kitų Sovietų Sąjungos ūkio subjektų. Taigi nei Sovietų Sąjungos karinio komplekso užsakymai, nei taikomųjų tyrimų rezultatų svarba Lietuvai neturėjo tiesioginės įtakos institutų finansavimui ir labai blogai, kad tokie neracionaliniai institutų finansavimo skirtumai išliko iki šių metų.

Kokiu keliu eisime?

O ar turime kelią, kuriuo reikia eiti? Taip, turime. Jis aiškiai parodytas NMT ekspertų rekomendacijose, A. Janulaičio vadovautos ekspertų grupės siūlymuose, tą kelią jau baigia praminti estų ir latvių mokslininkai. LMT parengtuose Lietuvos mokslo ir studijų strateginiuose nuostatuose puikiai suformuluota deklaracija - Lietuvos mokslo ir studijų sistema turi siekti pasaulinį mokslo lygį atitinkančios kompetencijos pagrindinėse mokslo srityse bei kryptyse, ypač tose, kurios turi išskirtinę svarbą Lietuvai. Sunku buvo tokią nuostatą priimti, nepalyginamai sunkiau yra pradėti ją įgyvendinti. Bet ar turime kitą kelią? Esu įsitikinęs, kad ne. Galime spartinti ėjimą šiuo keliu į pasaulį, galime būti priversti sulėtinti, tačiau visiškai sustoti jau nebegalima.