Roma Mikalauskienė
Juozas Elekšis

Suvažiavime priimtas Lietuvos mokslininkų sąjungos statutas, pagal kurį LMS tampa asociacija. Kartu keičiasi ir mokslininkų veiklos kryptys.

Atidarydamas suvažiavimą, LMS vicepirmininkas VU prof. Evaldas Garška pabrėžė, jog ne kartą keitėsi valdžios, buvo vykdomos reformos, tai institutų, tai studentų valdininkams būdavo per daug, tačiau pačių mokslininkų darbai ir nuostatos mažai ką jaudindavo.

“Mokslininkų kūrybai laisvė atsivėrė tuomet, kai ir pati valstybė atgavo laisvę”, - sakė sveikindamas suvažiavimo delegatus Vilniaus universiteto rektorius prof.Rolandas Pavilionis. - “Aš džiaugiuosi, kad 1989 metais man teko dalyvauti Italijoje, Bolonijos mieste pasirašant Didžiąją universitetų chartiją. Joje teigiama, jog mokslo, kūrybos laisvė turi būti nevaržoma jokių valdžios institucijų. Kaip mokyti studentus, lavintis patiems dėstytojams - turi būti pačių universitetų prerogatyva”. Ir, - kaip teigė rektorius, - kuo daugiau mūsų šalyje bus išsilavinusių žmonių, tuo geriau bus mums visiems, o ypač tada, kai ir valdžioje protingųjų nestigs. Šią nuostatą, pasirodo, palaiko ir naujasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Kalbėdamas Seime inauguracijos iškilmių proga Prezidentas pateikė valstybės politikos prioritetus, kurių vienas svarbiausiųjų - “švietimo, mokslo ir kultūros plėtra”. “Tai nuteikia optimistiškai”, - pabrėžė VU rektorius.

Pirmąjį pranešimą - LMS tarybos veiklos ataskaitą (1996 - 1998m.) perskaitė jos pirmininkas habil. dr. Stepas Janušonis.

Jis pripažino, kad LMS skyriuose buvo atliekami mokslo tiriamieji darbai, orientuoti į šalies ūkio ir kultūros reikmes. Pranešėjas išskyrė Vilniaus skyrių “Termo”, vadovaujamą dr. Stasio Goberio, Šiaulių skyrių “Salduvė” (vadovauja doc. Vaclovo Tritis), Vilniaus skyrių “Vionika” (vadovauja prof. A. Repšas) ir kai kuriuos kitus.

LMS nariai, kaip ir visi mokslininkai, sprendė tolesnės mokslo plėtros Lietuvoje problemas. Čia, pasak LMS pirmininko, buvo laikytasi nuostatos, kad Lietuvos mokslo taryba, kaip demokratiškai renkama nepriklausomų ekspertų institucija - būtina. Taip pat prof. S. Janušonis priminė, jog LMS buvo pagrindinė pasaulio lietuvių Dešimtojo mokslo ir kūrybos simpoziumo organizatorė Lietuvoje, kad šiame darbe ypač daug nuveikė LMS tarybos narys prof. Kazimieras Pyragas. Simpoziumo Lietuvos tarybos pirmininko pavaduotojas priminė konferencijas, kuriose dalyvavo LMS nariai. Tai - “Dėl politinių partijų požiūrio į mokslo problemas”, (vyko Seime), “Pramonė Lietuvos ekonomikoje”, (diskusija Kaune), “Mokslo ir mokslininko vaidmuo valstybės gyvenime”(seminaras Vilniaus universitete) bei daugelis kitų. Tačiau kalbant apie mokslininkus, negalima pamiršti ir jų problemų, nes LMS nėra vienintelė visuomeninė mokslo organizacija, mat Lietuvoje veikia mokslo draugijos, vienijančios tam tikrų specialybių mokslininkus, kitos organizacijos. Anot prof. S. Janušonio, visos šios organizacijos, kaip ir LMS skyriai, sprendžia savas problemas, bet nepajėgios bent kiek daugiau įtakoti mokslo raidos Lietuvoje, spręsti bendrų Lietuvos mokslui ir mokslininkams aktualių problemų. Daugiau galimybių turi LMS padaliniai. Tačiau kitoms mokslo organizacijoms tapti LMS skyriais nebūtina, nes tokiu atveju, jos turėtų atsisakyti savarankiškumo. Būtent dėl LMS statuto, anot S. Janušonio, ir nepasistūmėjo iš vietos praėjusiame LMS suvažiavime priimtas priesakas mėginti suvienyti visas mokslo organizacijas ir institucijas. Todėl vieną iš kelių, kaip vienyti visuomeninių mokslo organizacijų pastangas, pasiūlė Mokslininkų sąjungos instituto direktorius LMS sekretoriato narys dr. Vygintas Gontis. Jo nuomone, LMS galima paversti mokslo organizacijų asociacija, sudarant galimybę į ją jungtis kitoms mokslininkų organizacijoms, neprarandant savarankiškumo, bet įgyjant galimybes spręsti bendras problemas, kurių jos nepajėgios išspręsti atskirai.

S. Janušonis patvirtino, kad LMS numato toliau plėtoti leidybos bazę, gerinti LMS leidinių kokybę, kad jie galėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje, būtų žinomi ne tik Baltijos regione bet ir pasaulio lietuvių bendruomenėje, atgaivinti monografijų ir kitų mokslinių leidinių leidybą.

LMS finansinės priežiūros komisijos pirmininkas dr. Stasys Goberis pateikė suvažiavimo delegatams LMS finansinės veiklos revizijos ataskaitą už 1996 - 1997 metus. Buvo patikrintos sutartys su užsakovais, autorinės ir darbo sutartys, kasos dokumentai, turto naudojimo ir perdavimo dokumentai, atsiskaitytini asmenų dokumentai LMS buhalterijoje, “Mokslo institute”, UAB “Mokslininkų laikraštis”, bei LMS skyriuose - “Salduvė”, “Technika”, “Termo”, “Kibernetika”, “Botanika”, “Gyvūnų ekologija”. Pasikeitimų pageidauja ne tik mokslininkai. Sveikindamas suvažiavimo dalyvius Švietimo ir mokslo viceministras dr. Jonas Puodžius teigė, kad visos mokslo institucijos ir organizacijos nori būti ekspertais ir niekas nenori kurti įstatymų, poįstatyminių aktų projektų. Tuo, viceministro nuomone, turėtų užsiimti ir LMS.

Visada konstruktyvioje opozicijoje?

Habil. dr. Benediktas Jankauskas ypač kritikavo Vyriausybės politiką žemės ūkio mokslo srityje. Reforma vykdoma, anot jo, nesilaikant mokslo ir studijų įstatymo. Remiamasi ne Lietuvos mokslo tarybos, o pasirinktų ekspertų komisijos rekomendacijomis, nors ofiacialus ekspertas yra Mokslo taryba. Kai kurie mokslininkai, kaip teigė Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Leonas Kadžiulis, atitrūkę nuo mokslo visuomenės problemų. Jis sakė, kad LMS išgyvena krizę, kai kurie lyderiai išėję į valdžios struktūras, tapę rektoriais pamiršo juos iškėlusią Mokslininkų sąjungą. Profesoriaus nuomone, šalyje neliko viduriniosios klasės, tik turčiai ir vargšai, o kai kurie demokratai tapo net autokratais.

Uždaviniai dideli, bet juos įgyvendinti bus nelengva

Kur einame?

Susirūpinimą dėl LMS ateities išreiškė prof. Ona Voverienė. Jos teigimu, ataskaita apie nuveiktą darbą buvo blanki, o į suvažiavimus susirenka vis mažiau žmonių. Kalbėtoja būkštavo, kad nepakeitus veiklos krypties, kitame suvažiavime dalyvių gali būti dar mažiau. Ji ypač kritikavo nereikalingas diskusijas apie orientaciją į savo daržą. Tuo iš anksto užprogramuojame Lietuvos mokslą atsilikimui. O. Voverienė kategoriškai tvirtino, kad orientuoti mokslo pastangas reikia taip, kad tai atneštų garbę ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje.

Prof. Kazimieras Pyragas apgailestavo, kad LMS liko nuošalyje kuriant vertinimo kriterijus, todėl jie demokratija net nekvepia. Įvairios vertinimo lentelės tokios sudėtingos, kad jas reikia pildyti savaitėmis.

Prof. K. Repšas prisiminė, kad privatizacija buvo vienas iš mokslo naikinimo etapų, bet iš to nepasimokyta. Dabar prasideda kitas jo naikinimo etapas - norima institutus diktatoriškais metodais prijungti prie aukštųjų mokyklų. Jis juokėsi iš tų, kurie lyg kokie genijai žino, koks mokslas ir kokie institutai Lietuvai reikalingi. Jo nuomone, viskas turi vykti natūraliai - nereikalingos struktūros numirs natūralia mirtimi.

Vis dėlto daugumos nuomonė buvo vieninga - mokslininkų sąjunga turi didinti savo įtaką, rimtai aptarti mokslo reformos pasekmes ir tarti savo žodį, kuria kryptimi turi vykti mokslų reforma.

Į naujai renkamą LMS pirmininko postą pasiūlyti trys kandidatai: prof. E. Garška, prof. K. Repšas ir dr. V. Gontis. Prof. E. Garškai atsisakius balotiruotis pirmininkas buvo renkamas iš dviejų kandidatų. Naujuoju LMS pirmininku išrinktas dr. V. Gontis.

Mokslo visuomenė išgyvena krizę. Pasigirsta balsų, kad Lietuvoje per daug mokslo institutų. Mokslas daugiausia vertinamas pagal darbų publikavimą užsienio leidiniuose, nesilaikant vertinimo taisyklių, sudarytų dar 1996 metais. Taip vertinant neatsižvelgiama į institutų specifiką, jų naudą Lietuvai, indėlį stojant į Europos Sąjungą. Trūksta viešumo, objektyvumo. Tas suabsoliutintas kriterijus taip pat įvairiai traktuojamas, mokslo institutus siūloma jungti su kitomis institucijomis. Nesuteikiant atitinkamo statuso prijungimas tolygus institutų naikinimui.

Pagal 1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos priimtą Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą, vienu iš trijų svarbiausių Europos Komisijos prioritetų nurodyta būtinybė orientuotis į taikomąjį mokslą. Šalies mokslas greta pasaulinių tendencijų turėtų atsižvelgti į savo šalies ūkio poreikius ir jo plėtros uždavinius.

Nepriklausomybės metais institutų sumažėjo kelis kartus, kai kurie išnyko, likę prisitaikė prie naujų Lietuvos sąlygų. Mokslo institutų finansavimas dabar sudaro tik 16 proc. visų mokslui ir studijoms skiriamų lėšų, tai ar daug galima laimėti ir toliau mažinant ar naikinant institutus?

LMS Suvažiavimas kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę daugiau paisyti mokslo visuomenės, o ne atskirų mokslininkų ar valdininkų nuomonių. Siūlome institutų vertinimo kriterijus peržiūrėti atsižvelgiant ir į Lietuvos visuomenės bei ūkio poreikius.