Gediminas Zemlickas

Kovui baigiantis Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose, vyko VU rektoriaus prof. R. Pavilionio, Vilniaus miesto Tarybos visuomeninio gamtos komiteto pirmininko prof. P. Baltrėno bei Botanikos sodo darbuotojų susitikimas su Kultūros, Žemės ir miškų ūkio, Aplinkos apsaugos ministerijų, kitų žinybų ir organizacijų atstovais. Aptartos Botanikos sodo parengimo visuomenės lankymui bei kitos sodo plėtojimo perspektyvos problemos.

Kitose valstybėse yra įvairių botanikos sodų, ir apie jų veiklą bei paskirtį pravartu žinoti. Vieni Botanikos sodai priklauso universitetams, kiti - mokslų akademijoms, treti - savivaldybėms, bet visi jie atviri visuomenei, turi lankymui skirtas teritorijas. Suprantama, jog pastaraisiais rūpinasi, jiems lėšų skiria miestų savivaldybės. Na, o universitetiniai sodai išlaikomi iš aukštosios mokyklos biudžeto. Logika aiški.

Ši logika ne visada pasiteisina, kai kitų šalių patirtimi norima aklai pasikliauti ar net vadovautis mūsų sąlygomis. Vilniaus universiteto vadovams iš aukštų valdininkų lūpų ne kartą yra tekę išgirsti: “Jūsų botanikos sodas - jūs ir rūpinkitės”. Štai su šia nuostata niekaip negalima sutikti.

Įsigilinus į Vilniaus universiteto istoriją nėra jau taip paprasta nustatyti, kur baigiasi universiteto ir prasideda valstybės ar miesto interesai. Ir priešingai, sunku rasti aiškią skiriamąją ribą tarp valstybės, miesto ir universiteto reikalų. Universitetas juk ir buvo įkurtas, kai šviesuomenei tapo akivaizdu, jog valstybės gyvenimui jis būtinas.

1781 m. įsteigtas VU Botanikos sodas - švietimo epochos universiteto klestėjimo išdava. Pradžioje jis kurtas Pilies g. Nr. 22 (300 kv. m plote augo daugiau nei 2 tūkst. augalų rūšių), vėliau perkeltas į Sereikiškes. Pirmieji Botanikos sodo kūrėjai - profesoriai E. Ž. Žiliberas, G. Forsteris, S. B. Jundzilas - buvo labai visuomeniški žmonės, siekę Universiteto Botanikos sodo ir savo veiklos atvirumo visuomenei. Skaityti paskaitas šviesuomenei, aiškinti naujausius Europos mokslo laimėjimus - profesoriams buvo ne tik garbės reikalas, bet ir laikmečio būtinybė. Miestas didžiavosi savo Botanikos sodu, kaip ir Universitetu.

Caro valdžiai uždarius Vilniaus universitetą (1832 m.), nykstant Vilniaus miesto buvusiai šlovei, introdukuotoji augalija sunyko ir Botanikos sodas, virto miesto parku. Atkūrus Vilniaus universitetą, 1920 m. jis buvo įsteigtas naujoje vietoje, Vingio parko vakarinėje dalyje, Neries upės slėnyje. 1926-1930 m. Botanikos sode pastatytos oranžerijos, įveistos tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos. Dabar ten veikia Augalų sistematikos ir geografijos skyrius.

Naujas Botanikos sodo gyvavimo laikotarpis prasidėjo 1974 m., kai jo reikmėms Kairėnuose, senoje dvarvietėje su parku, išskirtas 150 ha sklypas.

Po lygiadienio pražydo erikos

Botanikos sode Kairėnuose įsikūrę 4 skyriai bei laboratorija. Dendrologijos skyriaus (vedėjas Audrius Skridaila) kolekcijoje sukaupta daugiau kaip 2 tūkst. pavadinimų augalų. Iš viso Botanikos sode auginama daugiau kaip 7 tūkst. pavadinimų augalų. Tai gausiausia kolekcija per visą Universiteto sodo istoriją. Mums lankantis parke dar vietomis bolavo sniego lopai, naktimis šalo, o dendrologų aptvare jau pražydo pirmosios erikos. Per kelerius metus sode užauginta 130 veislių rododendrų kolekcija, kuri didžiausia tarp kaimyninių šalių kolekcijų. Galvojama apie rododendryną, kuriam reikia specifinių sąlygų. Kuriama spygliuočių kolekcija - 0,5 ha plote pasodinta apie 500 įvairių augalų. Ankšta, skyriaus medelynai tiesiog “plyšta” nuo augalų gausos. Dalis išaugintų augalų keliaus ir į kitas vietoves.

Gėlininkystės skyrius įkurtas prieš 6 metus. Pasak jo vedėjos dr. Danutės Dainauskaitės, Europoje nėra botanikos sodo, kuris specializuotųsi būtent savo krašto, regiono gėlių genofondo kaupimu bei išsaugojimu. Šią temą kelerius metus remia Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Tad pasisekė suformuoti unikalią kolekciją, darbas įtrauktas į valstybinę programą.

Svečiai iš kitų valstybių stebisi mūsų Botanikos sodo darbuotojų darbštumu, gausiomis kolekcijomis. Mūsų klimato sąlygomis ne viską pasiseka išauginti, ką regime kitų šalių botanikos soduose. Sode reikėtų įrengti augalų ekspozicijas, takelius, suolelius, laistymo sistemas, bet tam stinga lėšų. Šiek tiek parėmė fondas “Ekologija”. Parko rožių ekspozicijai praėjusiais metais gauti 7 tūkst. Lt - ne kažin koks lobis.

Kairėnuose padaryta daug

Iš Botanikos sodo teritorijoje esančių 7 namų iškeldintos 36 šeimos, trys avariniai namai nugriauti. Botanikos sodas pagaliau tapo savo teritorijos šeimininku. Įdėta daug darbo, kai kurių žmonių geriausi gyvenimo metai atiduoti tam, kad Kairėnai būtų prikelti iš užmaršties, iš istorinės ir kultūrinės nebūties.

Kairėnams būtina žengti ir kitą logišką žingsnį: parkas ir jame įkurtas Botanikos sodas turi tapti prieinami visuomenei. Labai svarbu, kad tokio atsivėrimo siekis, Universiteto iniciatyva būtų suprasti ir palaikyti tų, nuo kurių galios priklauso atitinkami sprendimai. Vingio parke esanti Botanikos sodo dalis šiuo metu taip pat uždaryta lankytojams - dėl tų pačių priežasčių kaip ir Kairėnai.

Paminklosaugos departamentas pažadėjo, kad buvusių dvaro arklidžių fasadui sutvarkyti bus skirta 150 tūkst. Lt, jeigu universitetas šiam tikslui pridės dar tiek. Sąlyga logiška, tik iš kur universitetui tiek papildomų pinigų sukrapštyti?

Pasak K. Labanausko, ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas Botanikos sodą galėtų šiek tiek paremti, bet tų pinigų nesą daug. Vėlgi laikomasi principo (lyg ir teisingo) - parama teikiama kooperuojant lėšas: jeigu prisidėtų Vilniaus miesto savivaldybė, pagal išgales ir pats universitetas. Gal pavyktų gauti ir valstybinėms programoms skiriamų lėšų, nes Kairėnų Botanikos sodas - labai kompleksiškas objektas.

Kita vertus, būtent tai, kas turėtų būti didžiausia vertybė - objekto kompleksiškumas - mūsų gyvenimiškoje realybėje tampa kliuviniu. Būtent dėl to kompleksiškumo ligi šiol Botanikos sodą atsisakydavo remti Aplinkos apsaugos bei kitos ministerijos. Žinybiškumas dar gajus.

K. Labanauskas siūlo pasinaudoti artėjančio Lietuvos vardo minėjimo istorijoje tūkstantmečio sukaktuvėmis. Daug žmonių, norinčių prisidėti prie jubiliejinių renginių bei programų, iškilmes įsivaizduoja kaip nesibaigiančių fejerverkų, puotų ir teatralizuotą eitynių šventę. Ar ne teisingiau būtų jubiliejui suteikti darbinį pobūdį? Sektiną pavyzdį rodo muziejininkas Romualdas Budrys, Lietuvos 1000-mečiui pasiryžęs baigti restauruoti ir įrengti muziejaus ekspozicijas keturių regionų dvarų rūmuose - Rokiškio (Aukštaitijoje), Plungės (Žemaitijoje), Paežerių (Suvalkijoje) ir Leipalingio (Dzūkijoje). Panaši programa praverstų ir Botanikos sodui Kairėnuose.

Vieta, kur galima atgaivinti dvasią

Kaip Jūs vertinate dabartinę VU Botanikos sodo padėtį?

Mokslo žmonės, taip pat ir Vakarų šalių specialistai vertindami mūsų augalų kolekcijas visada vartoja žodį - turtingos. Jos iš tiesų turtingos. Tačiau parko pastatai ir visa kita gana skurdūs.

Kaip verčiatės, iš ko?

Lėšų sodui išlaikyti gauname iš Universiteto biudžeto, šiek tiek (20-30 tūkst. Lt per metus) užsidirbame augindami ir platindami augalus. Tai menki pinigai, lyginant kad ir su tuo 1 mln. Lt., kurį valstybei kainuoja išlaikyti Botanikos sodą. Užsidirbti pinigai iš dalies naudojami mažiems Botanikos sodų darbuotojų atlyginimams didinti. Pats laikas tuos atlyginimus peržiūrėti (dabartinis - 550-560 Lt, skyriaus vedėjo - 650 Lt). Prireiks papildomo mokos fondo - 110 tūkst. Lt metams.

Ar tokia komercinė veikla įprasta kitų šalių botanikos sodų praktikoje?

Apskritai nė vienas botanikos sodas pasaulyje neužsidirba lėšų tiek, kad galėtų save išlaikyti. Daugelis jų turi prekyvietes ar kažką panašaus, tačiau tos komercijos tikslas kiek kitoks - taip platinami reti augalai. Iš mokslinio darbo daug užsidirbti, pralobti neįmanoma. Apskritai mokslinė veikla - tik vienas iš daugelio botanikos sodo veiklos aspektų.

Esate Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto padalinys. Ta istoriškai susiklosčiusi priklausomybė logiška?

Priklausomybė Universitetui logiška: tai ir tradicijos, ir daugelyje valstybių įprasta praktika. Sostinėje yra tik vienas Botanikos sodas. Daugelyje didesnių pasaulio miestų yra ir savivaldybėms priklausančių botanikos sodų. Štai kodėl mūsų Botanikos sodas turi tenkinti ne tik universiteto, bet ir visuomenės poreikius. Šiuo metu sodas uždarytas, nes nesudarytos sąlygos lankytojams priimti.

Tačiau atvykstantiems moksleiviams, jaunimui neatsisakome Botanikos sodo parodyti. Tiesa, tenka nuo tiesioginio darbo atitraukti darbuotojus, gaišti laiką. Vis viena esu įsitikinęs, kad ši veikla nepaprastai reikalinga. Pasaulyje jaunimas laisvalaikiu lanko parkus, botanikos sodus, ten ilsisi, atsigauna bendraudamas su gamta ir estetiška aplinka. Valstybė, suprantanti, palaikanti botanikos sodų veiklą, gali mažiau lėšų skirti kalėjimams statyti. Tačiau mūsų valstybėje, atrodo, šiuo metu tenka labiau rūpintis kaip išplėsti kalėjimus, o ne botanikos sodus. Sostinėje esantis Botanikos sodas iš miesto gauna labai nedaug lėšų, jų nepakanka ką nors iš esmės padaryti. Jau kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybės Gamtosaugos skyrius (vedėjas K. Turonis) mums skiria 20-30 tūkst. Lt per metus, prieš porą metų padėjo išleisti Botanikos sodui skirtą bukletą, kiti pinigai naudojami būtiniausiems darbams. Negauname pakankamai lėšų statiniams remontuoti, statyti, sodo veiklai. Nė lito negauname taip pat ir už vedamas ekskursijas. Visų norinčių atvykti priimti neįstengiame, todėl žmonės lieka nepatenkinti.

Problemų daug: vanduo išgriovė tvenkinius. Kaimuose, rajonuose tvenkiniams atstatyti buvo skirta lėšų, bet Kairėnai - miesto ribose, todėl į tas lėšas pretenduoti negalėjome.

Ar valstybės aukštieji pareigūnai, miesto vadovai, nuo kurių sprendimų daug kas priklauso, supranta VU Botanikos sodo visuomeninę reikšmę? Ne vien kaip įvairių augalų kolekcijų kaupimo, universitetinio mokslo ir studijų objekto, bet ir visuomeninės paskirties darinio vertę?

Man atrodo, kad Botanikos sodo reikšmė miestui ir valstybei kol kas menkai suvokiama. Atskirą sodą visuomenei, matyt, dar negreit įstengsime sukurti. Pagaliau juk tai kainuotų dešimtis milijonų litų. Todėl reikėtų pagalvoti, kaip esamą Universiteto Botanikos sodą tvarkyti taip, kad jis tarnautų miesto bei visos šalies poreikiams. Toks požiūris būtų teisingas, racionalus ir perspektyvus. Čia turėtų atvažiuoti Lietuvos mokyklų moksleiviai. Jie ir dabar atvyksta, žavisi augalais, parku. Visuomenę reikia auklėti, diegti žmonėms norą puošti savo aplinką - šitai mes galime ir turėtume daryti. Bet nedarome. Rūpinamės tik augalų kolekcijomis, tam tikru botaniniu principu surinktais augalais. O taikomojo pobūdžio darbų - gėlynų ir gėlių komponavimo - neatliekame. Juk niekam valdžios institucijose šito nereikia. Priežastis ne vien pinigai, bet ir aukštųjų valdžios pareigūnų, valdininkų supratimo bei kultūros stoka.

Seniau buvo rengiami gražiausiai tvarkomų sodybų konkursai. Gal Botanikos sodas galėtų teikti tam tikrą pagalbą ir norintiems puošti savo sodybas, gyvenvietes? Ši veikla dar labiau artintų Botanikos sodą prie visuomenės poreikių.

Norintiems puošti savo sodybą ar gyvenvietę galiu pasiūlyti atvykti į mūsų prekyvietę - čia galime nusipirkti daugiau kaip 200 pavadinimų dekoratyvinių sodo augalų ir vaiskrūmių.

Kalbėdamas apie Botanikos sodo veiklos artinimą prie visuomenės poreikių, norėčiau priminti, kad kuriasi vienas labai geras darinys - Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugų klubas. Jo iniciatorė, organizatorė ir pirmininkė - Loreta Musanja. Tarp iniciatorių yra ir Seimo narys demokratas Saulius Pečeliūnas. Į šį klubą reikėtų pakviesti inteligentų, gal visuomenę sujudins. Turėtume Lietuvoje gražų reprezentacinį sodą. Klubo tikslas - padėti sutvarkyti Botanikos sodą taip, kad jį galėtų lankyti kuo daugiau ir įvairesnių visuomenės sluoksnių žmonių.

Vadinasi, pokyčiai į gera?

Visuomenė reaguoja jautriau, bet kol kas ne valstybinės institucijos. Seimo Pirmininkas rado laiko atvažiuoti į Botanikos sodą, pasodino kukmedį, Lietuvos giriose jau išnykusį augalą. Tačiau dauguma ministrų, net tą sritį kuruojančių, mūsų Botanikos sode niekada nėra buvę. Dėmesio pasigendame. Štai Lenkijoje yra 14 botanikos sodų, kai kurie iš jų - Lodzėje, Poznanėje ir kt. - bendro naudojimo objektai. Ten tvarkymo išlaidas, atlyginimus gidams moka miesto savivaldybė, o kapitalinius reikalus tvarko aukštoji mokykla iš Vyriausybės skiriamų lėšų.

Žodžiu, botanikos sodo priklausomybė universitetui nesumenkina jo visuomeninės reikšmės?

Jokiu būdu. Universitetas - tai kvalifikuota mokslo ir mokymo institucija, ir ne kieno kito, o mūsų šalies. Mums svarbu, kad Botanikos sodu domėtųsi kuo daugiau žmonių. Ir šiuo metu į Botanikos sodą atvyksta kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai bei studentai. Jie rašo diplominius darbus, naudodamiesi Botanikos sode sukaupta medžiaga. Mes mielai padedame, tačiau norime, kad ir bet kuris lankytojas čia galėtų savo dvasią atgaivinti.

Kas padės sodui?

Siekdami Botanikos sodą pritaikyti lankymui, darbuotojai sudarė pirmaeilių darbų programą. Tektų pradėti nuo minimalaus serviso užtikrinimo - įrengti aikšteles susibūrimui, tualetus, sutvarkyti takus ir kelius, sukurti vizualinę informaciją, įrengti augalų ekspozicijas. Reikėtų įvesti du sezoninius ekskursijų vadovų etatus. Būtina turėti profesionalią sodo apsaugą.

Būtiniausi statybos darbai: administracinio muziejinio pastato (buvusių arklidžių) remontas - 500 tūkst. Lt, ūkinio pastato montavimas iš įsigytų gelžbetoninių konstrukcijų (nugriaunant avarinį tvartą) - 240 tūkst. Lt, nešildomų šiltnamių remontas Dendrologijos skyriuje - 180 tūkst. litų. Kainuos ir melioravimo darbai - tvenkinių sistemos reguliavimas, šaltinių aplinkos sutvarkymas. Bet kuriuo atveju mokslininkų pateikta sąmata ganėtinai kukli. Tai tik būtiniausi darbai. Norint tikslingai judėti į priekį, reikėtų pritaikyti dabarties poreikiams Botanikos sodo projektą, kuris buvo rengtas maždaug prieš 15 metų.

Kiek galėtų padėti Visuomeninis gamtos komitetas prie miesto tarybos? Į jį susibūrę 16 mokslininkų. Jie gali dalyvauti miesto Tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomi gamtosaugos klausimai. Komiteto nariai gali padėti Tarybai išsiaiškinti opesnes problemas, pasiūlyti sprendimo būdus. Pasak prof. P. Baltrėno, Tarybai bus siūloma suteikti pagalbą Botanikos sodui, bus ieškoma finansinės paramos būdų. Miesto Tarybos narys gydytojas M. Čobotas tam pritaria, tik stebisi, kodėl taip vėlai susirūpinta Botanikos sodu - seniai reikėjo.

Tikriausiai ne visi bus tokie geranoriški. Ir minėtame susitikime vienas miesto valdžios atstovas mėgino samprotauti, kaip Botanikos sodui daugiau užsidirbti lėšų sėjant… grūdines kultūras. Nedaug trūko, kad būtų pasiūlęs išvis persimesti į žemės ūkio gamybą.

Anglams suprantama Kairėnų parko kalba

Klubo pirmininkė Loreta Musanja yra profesionali vertėja. Baigusi Vilniaus pedagoginį universitetą, apie 1,5 metų mokėsi Anglijoje. Jai didelį įspūdį padarė tos šalies gyventojų įpročiai, tradicijos, istorijos tėkmės pojūtis: šimtą metų anglai plauna gimto miesto gatvės grindinį ir yra įsitikinę, kad taip darys jų palikuonys ir dar po šimto metų. Mūsų gyvenimą darkė karai, revoliucijos ir kiti istorijos kataklizmai, o anglams maža kas keičiasi. Ūkanotojo Albiono saloje L. Musanja matė garsiausius anglų stiliaus landšaftinius parkus, puikiai tvarkomus botanikos sodus, be kurių anglai neįsivaizduoja pilnaverčio poilsio savaitgaliais ar po darbo dienos. Ji įsitikinusi, kad ir mūsų sąlygomis galima gerai parkus tvarkyti, nes mūsų žmonės gaudami menkiausias lėšas sugeba daryti tiesiog stebuklus.

Keletą mažų stebuklų spėjo padaryti ir pati Loreta. Tai ji Botanikos sodo dendrologams nurodė esant tokį fondą - “Ekologija”, kuris skirdamas nedidelius grantus remia gamtosaugos projektus. Dendrologai jau porą kartų laimėjo konkursus. Didžiosios Britanijos pasiuntinybėje iš pokalbio su ambasadoriaus pavaduotoju paaiškėjo, kad anglai “sideromuose” turi sukaupę susistemintos informacijos apie 1 mln. augalų. ML. Nr. 5 (163) rašėme, kaip Didžiosios Britanijos ambasadorius Thomas Macan VU Botanikos sodui padovanojo Oksfordo universiteto minėtąjį leidinį “Index Kewensis”, kainuojantį 1 tūkst. svarų sterlingų. Tačiau neparašėme, kad be VU Botanikos sodo draugų klubo prezidentės L. Musanjos pastangų vargu ar tokia dovana būtų įmanoma.

Juk prieš tai į Kairėnus buvo atvykęs ambasadoriaus pavaduotojas. Išvydęs baltu sniegu papuoštus medžius, tvenkinius ir takus, anglas lyg užburtas tepasakė: “Čia juk angliškas parkas”. Vertėjo svečiui nereikėjo: senasis parkas prabyla visiems kultūringiems žmonėms gerai suprantama kalba.

Lankėsi Kairėnų Botanikos sode ir ambasadorius Thomas Macan. Balandį lankysis vėl, pasodins iš Anglijos atvežtą ąžuoliuką. Taurūs, pamokomi pavyzdžiai. Vadinasi, Botanikos sodas vėl tampa žmonių ir šalių bendravimo simboliu. O juk to ir siekė pirmieji šio Botanikos sodo kūrėjai - profesoriai E. Ž. Žiliberas, G. Forsteris, S. B. Jundzilas.

Autoriaus nuotraukose:

Kairėnuose, neišlikus dvaro rūmams, svarbiausiu architektūriniu akcentu tapo dvaro ūkiniai pastatai ir rūmais dabar vadinamos arklidės.

Parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas (kairėje) istorinę medžiagą apie Kairėnus archyvuose rinko jau aštuntojo dešimtmečio viduryje.

Botanikos sodo Dendrologijos skyriuje sukaupta daugiau kaip 2000 taksonų augalų.

Niekam nekilo abejonių, kad Botanikos sodui reikia pagalbos.

Senojo parko liepų alėja.

Gėlininkystės skyriaus vedėja dr. Danutė Dainauskaitė, Botanikos instituto direktorius dr. Romas Pakalnis ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Povilionis.

Pavasariu kevpiančioje beržų alėjoje.

Botanikos sodo Gėlininkystės skyrius ansktyvą pavasarį.