Parengė Roma Mikalauskienė

Dr. Vygintas Gontis. Kas yra mokslo sistema? Tai - aukštosios mokyklos ir mokslo institutai su savo struktūromis, valstybės valdymo institucijos. Iš jų svarbiausia - Švietimo ir mokslo ministerija. 1991 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas įteisino mokslo ir studijų sistemos savivaldos instituciją - Lietuvos mokslo tarybą, kuri dabar yra svarbiausias Vyriausybės ir Seimo ekspertas mokslo ir studijų organizavimo klausimais. Jos daugumą sudaro mokslo institucijų išrinkti mokslininkai. Ji rengia normatyvinius dokumentus ir dalyvauja kaip ekspertas vertinant kitų institucijų parengtus dokumentus. Mokslo taryba, be jokios abejonės, įteisinta kaip svarbiausia institucija. Į ją deleguojami žmonės iš labai specifinių sričių, įstaigų - tad ir joje būna aštrių diskusijų, nes mokslininkai stengiasi ginti kiekvienas savo interesus. Lietuvos mokslininkų sąjunga stengiasi būti visos mokslo visuomenės jungiančioji grandis.

Kaip kilo sumanymas įkurti Lietuvos mokslininkų sąjunga? 1989 m. mokslininkai, be kitų pertvarkymų (politikos, ekonomikos), galvojo ir apie galimas mokslo pertvarkas. Tada aktyviausi, energingiausi mokslininkai ir įkūrė LMS, kad ji vienytų mokslo darbuotojus sprendžiant mokslo pertvarkos klausimus. Ta grupė inicijavo Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo parengimą, valstybės institucijų mokslo ir studijų valstybiniam reguliavimui kūrimą, delegavo žmones į I -ąjį Mokslo ir studijų departamentą, kiek vėliau įkūrė Mokslo ir studijų technologijų tarnybą. Tačiau valstybinės reguliavimo institucijos dar neturime. Politikai galvoja, kad ji turėtų būti, ir priimti sprendimai ją kurti.

Lietuvos mokslininkų sąjunga įsikūrė (tada LR Ministrų Tarybos nutarimu), kaip profesinė kūrybinė organizacija. Statutas buvo svarbiausias teisinis aktas, kuris reguliavo jos veiklą. Dabar vėl mąstome apie mūsų veiklos teisinę ir organizacinę bazę, ir paskutinis suvažiavimas buvo didelis žingsnis šia linkme, nes Lietuvos mokslininkų sąjunga įteisinta kaip mokslo organizacijų ir profesinių sąjungų asociacija.

Habil.dr. Vincas Būda. LMS, kaip ir daugelis organizacijų, įsikūrusių tais metais, galvojo apie pertvarką, naujas struktūras. Tačiau laikai buvo tokie, kad vieni mokslininkai aktyviai įsitraukė į organizacijos veiklą, o kiti - atvirkščiai - buvo užsiėmę įvairiomis problemomis ir organizacijoje dalyvauti nenorėjo.

Bet bėgant laikui, pasirodė, kad LMS pasirinktas kelias teisingas - tokia organizacija reikalinga, nes mokslo visuomenei iškilo daug spręstinų klausimų, kurių pavieniui mokslininkai nebuvo pajėgūs įveikti. Svarbiausias LMS uždavinys - būti mokslininkų problemų sukūryje ir padėti jas spręsti - buvo įgyvendintas.

LMS dirba ir yra tikrai reikalinga. Visų pirma, ji pradėjo leisti laikraštį mokslininkams, kokio iki šiol Lietuvoje nebuvo. Tai du kartus per mėnesį išeinantis 16 psl. laikraštis “Mokslo Lietuva”. Jame spausdinami ne tik probleminiai straipsniai mokslo reformos klausimais, bet ir įvairūs skelbimai: disertacijų gynimas, konkursai. Tokia medžiaga, jei ji būtų skelbiama dienraščiuose, pasimestų, be to, mokslininkams ir neįmanoma visus dienraščius peržiūrėti, o čia visa reikalinga informacija sukaupta viename laikraštyje. Kitas svarbus darbų baras - ryšiai su tautiečiais mokslininkais užsienyje. Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai organizuojami kartu su LMS. Kokie efektyvūs tie nevyriausybiniai ryšiai, pajutome iš Amerikoje gyvenančių kolegų atsiliepimų.

V.Gontis. Lietuvos mokslininkų sąjunga šiuo metu yra pripažinta Lietuvoje, kaip ir kitos kūrybinės sąjungos. Tą rodo ir lengvatos mokesčių įstatymuose. Štai meno kūrėjai susibūrė į atskirą asociaciją, o mokslininkų veiklą ir toliau reguliuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Nors mokslininkai ir atitrūkę nuo meno, tačiau, mano nuomone, LMS reikėtų taip pat traktuoti kaip meno kūrėjų organizaciją, nes ir LMS, kaip ir kitoms kūrybinėms sąjungoms, reikalinga parama iš biudžeto. LMS pasirengusi parengti savo veiklos programą, projektus ir pateikti juos Vyriausybei.

V. Būda. Kodėl valstybės parama rašytojams, dailininkams turėtų būti didesnė nei mokslininkams? Mūsų organizacijos (mokslo, meno) yra giminingos savo dvasia: vienija atitinkamos srities kūrybinius darbuotojus. Būtų gražu, kad Vyriausybė keistų požiūrį į mokslininkus ir remtų mūsų gausios (skaičiumi) ir kūrybingos organizacijos veiklą. Iš viso LMS gretose yra 1500 narių.

V. Gontis. Dauguma LMS narių pritarė paskutiniame suvažiavime iškeltoms naujoms kryptims. Mokslininkai turi vienytis, bendrauti. Ne tik su savo srities specialistais, bet ir su visuomene, keisti mokslininko įvaizdį. Norėtųsi, kad nebūtų tokio neigiamo vertinimo apie mokslininko veiklą iš visuomenės, iš valdymo institucijų. Lietuvoje taip pat nėra tokios organizacijos, kuri gintų profesinius ir kūrybinius mokslininkų interesus. Mokslininkų sąjunga turi jungti gana iniciatyvius savarankiškus padalinius, tokius kaip profesinės organizacijos atskirose srityse, atskirose mokslo institucijose.

Norėčiau pakviesti mokslo draugijas įsijungti į LMS, kaip asocijuotus narius bendrai veiklai. Naujas statutas paremtas asociacijų įstatymo pagrindu. Tas statutas gana vieningai buvo patvirtintas, ir po to, kai mes įregistruosim jį, LMS iš tikrųjų taps mokslo draugijų ir profesinių sąjungų asociacija.

V. Būda. Mokslo padėtis dabar sudėtinga, daugeliu atveju net kritiška, nors mokslo administratoriai to kol kas neįžvelgia. Neįžvelgia tol, kol nebyra institutai, kol dar neištuštėjusios laboratorijos. Tik tie, kurie dirba pačiose laboratorijose, kurie mato, kaip trūksta medžiagų, reagentų, kokia pasenusi aparatūra, žino, kad krizė bręsta. Apie tai buvo kalbėta ir suvažiavime. Taip pat jame nemažai dėmesio skirta vykdomai mokslo ir studijų reformai.

V. Gontis. Bendraudami su LMS nariais, pajutome jų baimę, kad kylant naujai mokslo ir studijų bangai, institutų pertvarkymui, tam tikrų institutų naikinimui, arba jų jungimui prie aukštųjų mokyklų - galima prarasti mokslo potencialą. Iš tikrųjų daugelis visą gyvenimą ten dirbo ir jiems būtų sunku prisitaikyti prie naujo gyvenimo sąlygų. Kol šios nuostatos galioja, yra tam tikras netikrumo jausmas. Todėl LMS parengė rezoliuciją: “Dėl tendencijų siaurinti Lietuvos mokslą, naikinant mokslo institutus ar prievarta keičiant jų statutą”.

Nuotraukose:
Dr. Vygintas Gontis.
Habil.dr. Vincas Būda.