Dr. Libertas Klimka |
|
Teorinės fizikos ir astronomijos institutas išleido astronominį kalendorių Lietuvos dangus-1998. Tai jau dešimtasis atnaujinto leidinio numeris. Astronominio kalendoriaus tradicija mūsų mokslo pasaulyje susiklosčiusi nuo seno: dar 1774 - 1795 m. mokslo žinių sklaidos kalendorių leido garsusis astronomas Martynas Počobutas (1728-1810). 1956-1961 ir 1963 m. kalendorius sudaryti buvo įsipareigojęs Vilniaus universiteto docentas Borisas Voronkovas (1911-1987).
Knygelės struktūra tradicinė; ją sudaro dvi dalys: kalendariumas bei mokslo populiarieji straipsniai. Pirmojoje nurodomi Saulės ir Mėnulio tekėjimo bei laidos momentai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dienos ilgumas ir vidurdienis Vilniuje, saulėgrįžų ir lygiadienių laikas, mėnulio fazė, žinios apie užtemimus, planetų matomumas ir jų padėties danguje grafikai. Antroji dalis paprastai skirstoma į tris skiltis - tai Astronomijos istorija, Astronomijos pasaulis, Visata ir mes. Dešimties numerių redakcinės kolegijos darbe dalyvavo, straipsnius rašė kone visi TFAI ir Vilniaus aukštųjų mokyklų astronomai. Tad knygelė yra ir Lietuvos astronomijos metraštis, mūsų astronomų gyvenimo kronika. Atnaujinto leidinio krikštatėvis, ir dabar daugiausia darbo įdedantis į kiekvieno Lietuvos dangaus numerio parengimą, yra TFAI Astronomijos skyriaus vadovas habil. dr. prof. Vytautas Straižys. Jo pastangų ir entuziazmo dėka kalendoriaus leidyba nenutrūko pačiais sunkiausiais mokslo finansavimo metais. Astronominius skaičiavimus visiems dešimčiai numerių atliko dr. Algis Kazlauskas. Gal daugiausia publikacijų Lietuvos danguje, be prof. V. Straižio, paskelbė žinoma astronomijos populiarintoja dr. Z. Sviderskienė, kometų medžiotojas dr. K. Černis. Astronomija tarp kitų mokslų užima išskirtinę vietą: ji turi didžiulę pasaulėžiūrinę reikšmę ir įtaką kultūrai. Tad Lietuvos danguje neapsiribojama vien tik mokslinių rezultatų aiškinimu, naujienų iš observatorijų ir kitų mokslo centrų pateikimu: atskiruose numeriuose buvo skelbti etnologės prof. P. Dundulienės straipsniai apie etnokosmologiją ir liaudies astronomiją, dr. S. Matulaitytės ir dr. L. Klimkos - apie astronomijos istoriją, paleoastronomiją ir kultūrologinius astronomijos aspektus.
Dešimtajame Lietuvos danguje rašoma apie erų skaičiavimą, Zodiako indoeuropietiškąją kilmę, senosios Vilniaus observatorijos dangaus ir Žemės gaublius, pagamintus 1622 ir 1750 m., pirmąją lietuvišką astronomijos knygą - 1893 m. išleistą F. Janušio Apie dangų, naujausius Marso planetos tyrinėjimus, orbitinę observatoriją Hipparchos ir kitas kosmonautikos naujienas, mūsų astronomų darbų rezultatus, Lietuvos astronomų sąjungos veiklą.
Džiugu, kad TFAI mokslininkai daug dėmesio skiria Lietuvos švietimui, mokslo žinių sklaidai visuomenėje. Lietuvos dangaus sukakties proga linkime leidiniui tolesnės sėkmės, tradicijos tęstinumo, plataus kelio į Lietuvos mokyklas. |