Juozas Elekšis |
|
Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija, be kitų klausimų, aptarė ir perėjimo prie dešimtmečio mokymo pagrindinėje mokykloje. Tai bus pradedama daryti nuo 1998-1999 mokslo metų. Pereinamasis laikotarpis - 4 metai. Daryti reformą verčia pats gyvenimas - mes atsiliekame nuo Vakarų šalių pagal tęsiančių profesinį mokymąsi moksleivių dalį, o net 31,9 proc. bedarbių - turintys vidurinį išsilavinimą jaunuoliai. Pagrindinės mokyklos 9-10 klasėse bei gimnazijos 1-2 klasėse moksleiviams bus sudaromos sąlygos išmėginti savo polinkius, kai kuriuos dalykus jiems bus siūloma mokytis išsamiau. Labai svarbu tai, kad moksleiviai galės mokytis pasirinkdami mokyklos tipą: bendrojo lavinimo pagrindinę mokyklą, jaunimo mokyklą, vidurinę mokyklą, gimnaziją, profesinės mokyklos 1,2,3 pakopas ar aukštesniosios mokyklos profesinio rengimo skyrių, suaugusieji - suaugusiųjų mokymo centrus.
Rengiantis reformai, buvo tiriama, kaip ją vertina žmonės, susiję su ja. Tyrimai parodė, kad - 64, 2 proc. mokyklos vadovų, 49,4 proc. mokytojų ir 58,7 proc. studentų pritaria reformai. Senai struktūrai pritaria tik 23,5 proc. vadovų, 33,6 proc. mokytojų ir 18,3 proc. studentų. 58,7 proc. mokinių pareiškė, kad jei būtų 10 klasė, jie joje mokytųsi. Labiausiai perėjimą prie dešimtmečio pagrindinio mokymo apsunkins materialinis mokyklų aprūpinimas. Paskaičiuota, kad stigs patalpų, įvairių rūšių baldų, vadovėlių, vaizdinių ir kitokių mokymo priemonių, kabinetų. Ypač sudėtinga bus įrengti informatikos kabinetus. Net šiuo metu didelė dalis pagrindinių mokyklų neturi valgyklų, bufetų, sporto salių. Kyla pavojus, kad gabūs kaimo vaikai dar vienerius metus bus mokomi nespecialistų ir dar visiškai neįrengtuose kabinetuose. Taigi kyla realus pavojus, kad jie negaus reikiamo lygio žinių tokių svarbių disciplinų kaip informatika, fizika, chemija, biologija, užsienio kalba. Dar labiau gali sumažėti socialinis teisingumas, valstybė gali nesugebėti visiems savo piliečiams vaikams garantuoti daugmaž vienodo bendrojo išsilavinimo. Kad to neatsitiktų, dar turės pasukti galvas ne vien švietimo sistemos darbuotojai. Siekiant to išvengti numatytas net 4 metų pereinamasis laikotarpis ir patvirtintas atitinkamas priemonių planas. Numatoma parengti racionaliausią bendrojo lavinimo mokyklų tinklą. Šiame darbe turės dalyvauti ir savivaldybės, ir apskritys. Deja, matyt, ši problema be Vyriausybės paramos nebus tinkamai išspręsta. Sunku net įsivaizduoti, kiek reikės lėšų vien kabinetams, valgykloms įrengti, specialistams parengti. Su ypatingomis problemomis bus susidurta daugiakalbėje Rytų Lietuvoje. |