Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Gerbiamas Dekane, Vilniaus universiteto Botanikos sodo siekis atsiverti visuomenei visiškai suprantamas ir palaikytinas. Tačiau kaip Jūs šiuo metu galėtumėte apibūdinti sodo reikšmę mokslui ir kultūrai? Kaip vertinate sodo visuomeninį vaidmenį miesto, o gal ir šalies gyvenime?

Kultūrinė Botanikos sodo reikšmė - viena svarbiausių. Tačiau ji kol kas mažai realizuojama. Sukauptos labai gausios kolekcijos visuomenei turėtų būti pristatomos knygų, ekskursijų, o gal dar kokiu kitu pavidalu. Vadinasi, viena darbo dalis padaryta - kolekcijos sukauptos. O kita - kultūrinė dalis - atsilieka, ekskursijos visuomenei bent oficialiai nėra organizuojamos. Darbuotojų nedaug, finansiniai ištekliai menki. Išeitų, kad kultūrinė Botanikos sodo veiklos sritis šiuo metu lyg “užslaptinta”, nuslėpta nuo visuomenės, nes daugelis sukauptų kolekcijų paprasčiausiai žmonėms neprieinamos. Kultūrinę funkciją Botanikos sodas galės atlikti tik tada, kai atvers vartus ir kolekcijas visuomenei. Šiuo metu tokios galimybės nėra.

Kaip padaryti, kad kiekvienos Lietuvos mokyklos moksleiviai galėtų aplankyti Kairėnuose įsikūrusį Botanikos sodą, seną parką ir dvarvietę?

Reikia pirmiausia, kad pats Botanikos sodas norėtų. Jis nori, ekskursijos jau ir dabar atvyksta, sodo darbuotojai jas praveda. Reikia profesionalaus gido, žmogaus, kuris sugebėtų parodyti vertingiausius dalykus. Neabejoju, kad sodą kiek pareklamavus, atvyktų visų sostinės mokyklų moksleiviai, būtų daugiau ekskursantų ir iš toliau.

Pakaktų pasitelkti kelis kad ir pensininkus botanikus, biologus - jų netektų net daug mokyti - ir gidų problema būtų išspręsta.

Vilniaus Botanikos sodo direktorius doc. Evaldas Navys pasisako už kitą sprendimą. Jis nori įteigti Vilniaus miesto savivaldybei bei merui, kad šis sodas nėra vien tik universiteto, bet ir viso Vilniaus miesto sodas. Kito tokio nėra. Būtų teisinga, kad ir Vilniaus miesto savivaldybė dalyvautų atveriant Botanikos sodą visuomenei. Atitinkamos savivaldybės tarnybos šiek tiek paremia sodą, bet norėtume, kad ji išlaikytų ir gidus (bent sezono metu), gal finansuotų kai kuriuos būtiniausius darbus, kurių neatlikus neįmanoma priiminėti ekskursijų. Tam tikrų pažadų būta, bet savivaldybė, matyt, dar nėra visiškai apsisprendusi.

Gal kiek išsamiau pakomentuotumėte mokslinę Botanikos sodo funkciją?

Pastaruosius dvejus metus ryškėja teigiami poslinkiai. Tai džiugina, nes ilgą laiką Botanikos sodo darbuotojai mokslinei veiklai nebuvo skatinami. Baigę universitetą ir sode įsidarbinę paprastai dirbdavo techninį darbą: kaupdavo kolekcijas, susirašinėdavo su kitais botanikos sodais, rūpindavosi sėklomis, daigais, stebėdavo augalus. Jų veikla buvo susijusi su kolekcijų kaupimu bei priežiūra. O kas yra mokslinė veikla? Kai su tiriamosios veiklos rezultatais supažindinami kiti panašia veikla užsiimantys, keičiamasi idėjomis, o paskui rezultatai apibendrinami - rašomi moksliniai straipsniai, knygos.

Iš Jūsų pasakojimo galima spręsti, jog buvo atotrūkis tarp Gamtos fakulteto ir Botanikos sodo?

Iš esmės taip. Tarybiniais laikais, kai daug kas buvo tvarkoma įsakymais, komandomis, kiekvienas Botanikos sodo skyrius buvo gana glaudžiai susijęs su atitinkamomis katedromis, fakulteto struktūriniais padaliniais. Būdavo skiriami kuratoriai, moksliniai vadovai, privalėję tą mokslinę veiklą organizuoti. Bet Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tie ryšiai nutrūko. (Išimtis - Augalų genetikos skyrius, kuriam vadovauja prof. Rančelis.) Išėjo taip, kad pagal savo atlyginimus ir statusą, daugelis Botanikos sodo darbuotojų, galinčių būti mokslininkais, buvo laikomi techniniais darbuotojais.

Kas taisytina?

Gabiausiems sudarome galimybę stoti į doktorantūrą. Praėjusiais metais iš Botanikos sodo priėmėme du doktorantus, šiemet - dar vieną. Trys doktorantai mūsų fakultete - tai daug (iš viso - 25). Jie iš skirtingų skyrių, turi savo mokslinius vadovus. Per ketverius metus privalės parengti mokslinius darbus iš savo surinktų kolekcijų.

Ar galima sakyti, kad tarp Botanikos sodo ir Gamtos fakulteto vyksta išties normali integracija?

Be abejonės. Botanikos sodo darbuotojus stengiamės įtraukti į pedagoginę veiklą. Taip irgi paskatiname dirbti mokslinį darbą. Daugelis šių darbuotojų pagal išsilavinimą botanikai, o mums botanikų - dėstytojų, profesionalų - trūksta. Botanikos sodas ir turėjo būti mums reikalingų profesionalų gimimo vieta, nors buvo kitaip. Tad šiuo metu poslinkiai į gera akivaizdūs.

Norint plėtoti mokslą, būtina žinoti, kas daroma kituose botanikos soduose. Per pastaruosius metus sodo darbuotojai atnaujino senus ryšius arba užmezgė naujus su labai gerais Lenkijos, Vokietijos, Danijos botanikos sodais. Su pastarųjų šalių botanikos sodais ligi šiol apskritai ryšių nebuvo. Dabar mūsų botanikai ten laukiami, gali nuvykti, susipažinti su šių sodų veikla.

Buvo atvykęs Kaliningrado botanikos sodo direktorius, norėdamas užmegzti ryšius. Kaliningrado botanikos sodas - labai senas ir mums istoriškai itin svarbus. Nors būdamas ir europinės reikšmės, kaliningradiečių sodas sunkiai verčiasi. Ten kiek švelnesnės klimatinės sąlygos, todėl ir dabar yra ko pažiūrėti.

Ką galite pasakyti apie VU Botanikos sodo aplinkoje gyvenančius gyventojus? Prieš gerą dešimtmetį, atsimenu, būta nemažai problemų?

Problemų ir dabar netrūksta, tik aspektas kitas. Didžiausias vargas dėl kolekcijų vagysčių. Anksčiau sodas buvo be tvoros, nes manyta, kad tai žingsnis į atvirumą. Bet toks atvirumas pasirodė per ankstyvas. Dabar nepadeda nė tvora - kolekcijos vagiamos. Pavogti augalai tikriausiai parduodami.

Ne kažin kokie santykiai su kai kuriais aplinkiniais gyventojais. Šie net terorizuoja Botanikos sodo darbuotojus už tai, kad jiems taikomi tam tikri reikalavimai. Darbuotojai jautriai reaguoja, kadangi įdeda daug darbo, augalai kaupiami, puoselėjami.

1979 m. švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, senasis universiteto pastatų ansamblis buvo restauruotas, pasipuošė naujais meno kūriniais. Universitetas plačiai atsivėrė visuomenei, Lietuvos žmonės pajuto, kad tai išties mūsų visų universitetas. Ar vėl reikės laukti kokio nors jubiliejaus, kad universitetas ar, pavyzdžiui, VU Botanikos sodas rūpėtų visuomenei?

Esu įsitikinęs, kad jubiliejų laukti nereikėtų, universitete taip turėtų būti dirbama kiekvieną dieną. Per tuos metus tarp jubiliejų labai daug prarandama, daug prarado ir Botanikos sodas. Mums atiteko dar Stepono Batoro universiteto Vingio parke tarpukaryje statytos oranžerijos. Tam metui labai gerai pastatytos. Jose buvo sukauptos puikios augalų kolekcijos. Nors vyko Antrasis pasaulinis karas, po jo slinko sunkūs pokario metai, bet išliko beveik visos kolekcijos. O nepriklausomybės laikais - gėda sakyti - sunyko. Karo metais kolekcijas sugebėta apšildyti, o mūsų, gerokai tobulesnių šildymo technologijų laikais, nesugebėjome to padaryti. Dalis kolekcijų žuvo. Juk turėjome tropinių ir subtropinių augalų palikimą. Su ašaromis akyse apie tai kalba daug metų tose oranžerijose dirbę žmonės.

Autoriaus nuotraukose:

Parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas vyr. mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaitė prie VU 400 metų jubiliejui sodintų ąžuolų.

Ši pušis išaugo ant senųjų piliakalnių.

Kolegų iš Estijos pasodintieji spygliuočiai - viena pirmųjų dovanų Botanikos sodui Kairėnuose.