Lietuvos TEMPUS tarnybos direktorių Dainių JAKIMAVIČIŲ kalbina Gediminas Zemlickas.

Gal pradėkime nuo paprasčiausio klausimo: kas tai yra Lietuvos TEMPUS tarnyba?

Lietuvos TEMPUS tarnyba - tai valstybinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta 1992 m. lapkričio 23 dieną, siekiant koordinuoti ES TEMPUS programą Lietuvoje. ES TEMPUS programa vykdoma Europos Komisijos (EK), kuri kontrakto pagrindu deleguoja atskiras programos administravimo funkcijas tiek Europos lavinimo fondui esančiam Turine (Italija), tiek nacionalinėms TEMPUS tarnyboms, įsteigtoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Taigi tarnybos įsteigimo aktas tapo prielaida gauti EK įgaliojimus vykdyti jai deleguotas programos administravimo funkcijas.

Kas lėmė, kad ši ES programa būtų organizuota tokiu aukštu lygiu?

Pirma, TEMPUS programa - valstybinė programa, reglamentuojama ES įstatyminių aktų. Europos Parlamento ir ES Ministrų Tarybos nutarimai įpareigoja EK vykdyti programą bendradarbiaujant su atitinkamą juridinį statusą turinčiomis institucijomis Rytų ir Vidurio Europos šalyse, kurioms šių šalių vyriausybės suteikusios pakankamus įgaliojimus.

Kita vertus, tai kartu buvo ir mokslininko noras kurti ir taikyti naujus administravimo modelius - prisiminkime, kad daugelis tuometinių aukštojo mokslo administratorių buvo “išeiviai” iš akademinės visuomenės (aš pats esu matematikas). Tiksliųjų mokslų dėsniai remiasi logika, todėl jų perkėlimas į taikomąją sritį vertė galvoti apie tvirtų ir neprieštaringų administravimo sistemų sukūrimą. Kitais žodžiais tariant, kuriant naujas mokslo ir studijų administravimo formas, atrodė labai svarbu padėti tinkamus ir tvirtus pagrindus.

Ar tie sprendimai sietini su maždaug tuo metu prie Vyriausybės veikusia Mokslo, studijų ir technologijų tarnyba?

Taip, Jūsų minima tarnyba (prieš tai - Mokslo ir studijų skyrius Vyriausybės aparate) ir buvo pirmoji Lietuvos TEMPUS tarnybos steigėja. Tuo metu tai buvo tarsi lopšys, iš kurio vystėsi naujos mokslo ir studijų administravimo sampratos. Deja, pati Mokslo, studijų ir technologijų tarnyba neišvengė reorganizacijų, ir daugelis kažkada formuluotų sprendimų išėjo kartu su išėjusiais žmonėmis.

Ko siekė tuometiniai šalies mokslo ir studijų veiklos organizatoriai, kokią TEMPUS programos Lietuvoje viziją turėjote?

1991 m. pabaigoje ES nutarimai leido pradėti vykdyti TEMPUS programą Lietuvoje. Tai sutapo su šalies atgimimu, įvairių sričių reorganizacija. Neseniai priimto mokslo ir studijų įstatymo nuostatų realizavimui biudžeto lėšų nepakako. Todėl tuometiniai TEMPUS programos tikslai buvo Lietuvos ir ES mokslininkų pedagogų profesinių kontaktų stiprinimas, siekiant bendro darbo rezultatus realizuoti naujomis ar pertvarkytomis pagrindinių ar magistro studijų programomis. Tačiau netrukus integraciniai Lietuvos ir ES procesai nustatė konkretesnį TEMPUS programos problemų ratą: prioritetinėmis kryptimis tapo aukštojo mokslo reformos uždaviniai, tiesiogiai veikiantys tuos procesus. Pavyzdžiui, studentų mainai ir studijų periodų pripažinimas. Siekiama įdiegti akademinių kreditų perkėlimo sistemų metodikas ir palyginti jas su Europos kreditų perkėlimo sistemų metodikomis. Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo struktūrų tobulinimas yra tiesiogiai susijęs su aukštųjų mokyklų pasirengimu dalyvauti ES SOCRATES programoje. Šiuo metu viena iš prioritetinių TEMPUS programos krypčių yra vadinamasis “institucijų formavimas”, kuriuo siekiama sukurti aukštųjų mokyklų bei jų ekonominės, socialinės ir politinės aplinkos santykių modelius. Vienas tokių modelių galėtų būti valstybės tarnautojų profesinio mokymo sistemų kūrimas, kai mokymo paslaugos teikiamos Lietuvos aukštosiose mokyklose, o mokymo turinys keičiamas priklausomai nuo kintančių poreikių. Beje, tokie TEMPUS programos siūlomi sprendimai siejami su ES dokumente “Darbotvarkė 2000” nurodytais Lietuvos administravimo sistemos trūkumais.

Dabar, praėjus daugiau kaip penkeriems metams, galime drąsiai teigti, kad dalyvaujančios TEMPUS programoje aukštosios mokyklos smarkiai pasikeitė. Programa keičia jų gyvenimo būdą, siūlydama alternatyvius konkursinio finansavimo šaltinius, tačiau kartu įtvirtindama konkursinio finansavimo principus: tokios lėšos investuojamos į besivystančias sistemos dalis. Tokiu būdu tarsi sukuriamos “konfliktinės zonos”, o atsirandantys prieštaravimai tarp nekintančių ir besikeičiančių sistemos dalių generuoja naujas novatoriškas idėjas. Beje, taip remiamos ir atskirų mokslininkų-pedagogų aktyvesnės pozicijos bei profesinės kompetencijos. Nenuostabu, kad daugelis TEMPUS programos projektų koordinatorių užima ar buvo užėmę svarbius valstybinius postus, ar sėkmingai darbuojasi versle. TEMPUS programa, teigdama, kad “pinigų yra, tik reikia mokėti juos užsidirbti”, skatina individo aktyvumu paremtą vystymąsi.

Kalbame apie pinigus iš Briuselio?

Tai ES biudžeto dalis, kuriais siekiama padėti Rytų ir Vidurio Europos šalims. TEMPUS biudžetas - viena iš PHARE programos biudžeto eilučių, nors PHARE programą apibrėžiantys įstatyminiai aktai nereglamentuoja nei TEMPUS programos turinio, nei jos vykdymo formų. Šia prasme TEMPUS programa yra nepriklausoma nuo PHARE programos tiek, kiek gali būti nepriklausomas lėšų gavėjas nuo lėšų tvarkytojo. Formuojant programas, svarbu ne pinigų kilmė, bet mechanizmai, skatinantys lėšų investicijas ir dinamiką, o ne lėšų “pravalgymą”.

Koks Lietuvoje santykis tarp nacionalinių PHARE ir TEMPUS programų biudžetų?

Per penkerius metus TEMPUS programai teko apie 7,3 proc. nacionalinio PHARE biudžeto lėšų. Tai pats mažiausias rodiklis tarp visų dešimties Rytų ir Vidurio Europos valstybių, asocijuotų su ES.

O koks tas santykis turėtų būti?

Tai lyg ir politinis klausimas, nes kiekviena siekianti narystės ES valstybė formuoja savo integracines strategijas remdamasi unikalių socialinių-ekonominių parametrų analize. Vis dėlto, kuomet Estija didina TEMPUS biudžeto dalį nuo 1,2 mln. ekiu 1997 m. iki 1,5 mln. ekiu 1998 m., o Lietuvoje planuojamas biudžeto sumažėjimas nuo 2,8 mln. ekiu 1997 m. iki 1 mln. ekiu 1998 m. tik patvirtina prielaidas, kad dviejų šalių integracinės strategijos iš esmės skiriasi. Apmaudu ne tik tai, kad mažėja pats biudžetas arba paskutinė 10-ji vieta tarp visų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, asocijuotų su ES, bet ir tai, kad neargumentuojami priimami sprendimai.

Jeigu mažinamos lėšos aukštajam mokslui, tai paaiškinimas turėtų būti. Sunku patikėti, kad TEMPUS programa siaurinama tik dėl to, kad kažkam taip patinka.

Negalėčiau tvirtinti, kad sprendimai priimami vadovaujantis simpatijomis ir antipatijomis. Interesų suderinimas nėra paprastas uždavinys. Užsienio reikalų ministerija, formuodama nacionalinį poreikį, kuris galėtų būti realizuotas per PHARE programą, remiasi tiek PHARE prioritetais (kurie šiuo metu yra iš esmės integraciniai), tiek ir Lietuvos nacionaliniais prioritetais, išreikštais atskirų ministerijų konkrečiais poreikiais. Esant deficitiniam biudžetui, poreikiai turi būti suderinami su finansinėmis jų tenkinimo galimybėmis. Gaila, kad nuolatos reikia pagrįsti valstybės teikiamo prioriteto švietimui ir mokslui fundamentalumą. Niekas neginčija, kad būti Europos Sąjungoje (o tai reiškia - konkuruoti ir tobulėti) mes galėsime tik pasitelkę iniciatyvą ir profesinę kompetenciją, tačiau šios nuostatos visuomenėje turi būti įtvirtintos.

Ar TEMPUS programa remia fundamentinius mokslo tyrimus? Juk fundamentiniai mokslai yra universitetinių studijų pagrindas. Kai sakote “aukštasis mokslas”, kokią prasmę teikiate šiai sąvokai? Ar tai tik studentų rengimas?

Suprantama, kad aukštasis mokslas negali būti suvokiamas vien kaip studentų rengimas. TEMPUS programa remia tyrimus tiek, kiek jie įteisinti kaip integrali studijų proceso dalis. Pavyzdžiui, TEMPUS programos projektai parėmė daug doktorantūros studijų, kur studijos ir tyrimai ypač integruoti. Vis dėlto, finansavimo mechanizmai netiesiogiai įtakoja TEMPUS programos akademinę orientaciją, nes tiesioginis TEMPUS programos finansavimas skiriamas tik toms aukštosioms mokykloms, kurios pripažįstamos aukštosiomis mokyklomis pagal Rytų ir Vidurio Europos valstybių įstatymus (Lietuvoje tokių aukštųjų mokyklų yra 15). Tačiau tarptautinio bendradarbiavimo rezultatai nėra vien tiesioginės materialinės investicijos, bet ir žinios. Lietuvos aukštosios mokyklos turėtų pačios surasti optimalius sprendimus, kaip turėtų būti derinamos įvairios nacionalinės bei tarptautinės programos, siekiant daugiausiai naudos aukštajai mokyklai. Pavyzdžiui, TEMPUS programos (daugiau orientuotos į akademinį aukštąjį mokslą) rezultatai galėtų būti derinami su mokslo ir technologijų programomis. Apskritai TEMPUS programa labai tolerantiška: ji nustato tik bendras prioritetines kryptis, tačiau prioriteto sukonkretinimas bei realizavimas priklauso nuo TEMPUS programos projektuose dalyvaujančių partnerių poreikių bei galimybių. Be to, TEMPUS programa nustato tik minimalų ES bei Rytų ir Vidurio Europos šalių institucijų tinklą (bent viena aukštoji mokykla iš Rytų ir Vidurio Europos šalies ir bent dvi institucijos iš skirtingų ES valstybių, kurių bent viena yra aukštoji mokykla). Konkretaus projekto dalyvių skaičius gali būti plečiamas įtraukiant naujus partnerius, kurie nebūtinai yra aukštosios mokyklos, tačiau jų tikslas projekte - aukštojo mokslo reforma.

Ar Lietuvos TEMPUS tarnybą pasiekia visa informacija apie šiai programai skiriamas lėšas? Kas vertina projektus? Ar neiškyla kolizijų?

Mes koordinuojame pačią programą, o ne atskirus projektus. Vienas mūsų uždavinių - pagalba Švietimo ir mokslo ministerijai formuojant nacionalinius TEMPUS prioritetus. Švietimo ir mokslo ministerija nustato prioritetus ir derina juos su EK tik bendros programos orientacijos kontekste. Lietuvoje nustatyti prioritetai niekuomet nebuvo revizuojami EK, nes pagrindiniai TEMPUS programai keliami uždaviniai buvo priimtini tiek Lietuvai, tiek ES. Be to, Lietuvos TEMPUS tarnyba atlieka EK deleguotas administracines funkcijas - atskirų projektų atranką ir priežiūrą. Daugiapakopė projektų vertinimo sistema ir reglamentuotų atrankos kriterijų taikymas nulemia tai, kad atrenkami geriausi projektai. Tuomet išvengiama kolizijų, kylančių tik dėl skirtingo sprendimų interpretavimo.

Gedimino Zemlicko nuotraukoje:
Lietuvos TEMPUS tarnybos direktorius Dainius Jakimavičius.