Gediminas Zemlickas

Įgyvendintos Antano Gustaičio idėjos

Ne paslaptis, jog būta ir abejonių dėl tokios mokymo įstaigos reikalingumo, nes aviatorius rengti valstybei brangiai kainuoja. Tarsi pigiau atsieitų užsienyje. Nepriklausomybę vos atgavusi Lietuvos valstybė vien 1919 m. spėjo parengti 34 aviatorius (20 lakūnų ir 14 oro žvalgų), dalis jų pasižymėjo kovose dėl nepriklausomybės, buvo civilinės ir karinės aviacijos Lietuvoje kūrėjai. Rektorius E. K. Zavadskas, domėjęsis Vytauto Didžiojo universiteto istorija, priminė, jog ir tarpukaryje nemažai diskutuota, kad ir tokiu klausimu: ar reikia VDU Technikos fakulteto? Gal geriau būtų inžinierius rengti užsienyje? Būta ir projektų, kaip plėsti techniškųjų disciplinų rengimą. Siūlyta net kurti Gedimino politechnikos institutą Kaune. Ieškota galimybių šį institutą steigti ir Vilniuje.

Ne visi žino, kad A. Gustaitis dėstė VDU Technikos fakultete, rūpinosi ne vien lėktuvais, bet ir kitų techniškųjų specialistų rengimu Lietuvoje. Jis rašė raštus švietimo ir krašto apsaugos ministrams, ginkluotųjų pajėgų vadui, prašydamas didinti studentų skaičių VDU Technikos fakultete. Motyvacija buvo labai aiški: ginkluotosioms pajėgoms reikia diplomuotų inžinierių. Karas sutrukdė pradėti rengti naujų kraštui svarbių specialybių.

Tikriausiai nė nesusimąstome, kad dalis taip pat ir A. Gustaičio idėjų įgyvendinta jau šių dienų Lietuvoje. Veikia Gedimino technikos universitetas, rengiami aviatoriai. Pagaliau juk gyvuoja nacionalinė aviakompanija “Lietuvos avialinijos”, šalyje projektuojami sklandytuvai, remontuojami sraigtasparniai. Gal ateis laikas projektuoti bei kurti taip pat ir lėktuvus?

Antanas Gustaitis prisiminimuose

Amžininkų prisiminimuose A. Gustaitis iškyla kaip gabus ir nepaprastai darbštus, aviacijos idėjoms atsidavęs žmogus - tikras šios srities profesionalas. Jo sukonstruoti lėktuvai buvo ne tik puikių aerodinaminių savybių, bet ir labai patikimi, jie nenusinešė nė vieno piloto gyvybės. Žinoma tik viena ANBO lėktuvo avarija, ir ta pati įvykusi dėl lakūno kaltės - parodomojo skrydžio tėviškėje metu.

A. Gustaičio požiūrį į techniką ir lėktuvus rodo kad ir toks anekdotiškas prisiminimas. Kauno aerodrome vyko ANBO-VIII krikštynos, buvo išrikiuoti naikintuvai DIVOTIN bei ANBO-41. Naująjį ANBO-VIII šventino kunigas, buvo daug svečių. Kokios iškilmės be šampano! Atidaryti butelį buvo patikėta Bronei Gustaitienei, konstruktoriaus žmonai. Kadangi moteriškei kamščio ištraukti niekaip nesisekė, tai ji pribėgo prie naujagimio ANBO-VIII, ir pamėgino kamštį išplėšti pasinaudodama … propeleriu. A. Gustaitis prišoko prie žmonos, atėmė nelaimingą šampano butelį, atidžiai apžiūrėjo lėktuvo propelerį - ar nepažeistas - ir pasakė: “Gerbiamieji, šitas propeleris kainuoja 22 tūkstančius litų!”. Lietuvoje tai buvo pirmas metalinis trimentis keičiamo žingsnio propeleris.

A. Gustaitis buvo pareigos žmogus, Tėvynės patriotas. Sovietų Rusijos konstruktorių biuruose dirbti jis nesutiko, nors jam buvo žadamos išskirtinės sąlygos. Likimas jam iškrėtė piktą pokštą: Lietuvos karo aviacijos vienas iš kūrėjų, Vyčio kryžiaus kavalierius brigados generolas A. Gustaitis, kurio suprojektuoti ir pagaminti lėktuvai ANBO stebino kitų šalių aviatorius, 1940 m. buvo paskirtas Lietuvos aviacijos likvidacinės komisijos vadovu. A. Gustaitis savo rankomis turėjo sunaikinti tai, ką du dešimtmečius kartu su bendradarbiais kūrė. Jis matė, kaip buvo išstumtas iš angaro jo tobuliausias viso gyvenimo kūrinys - ANBO-VIII. Lyg koks nereikalingas laužas gražuolis lėktuvas buvo paliktas likimo valiai.

Iki paskutiniųjų, kol buvo įmanoma, A. Gustaitis siekė likti Lietuvoje - neįsivaizdavo galėsiąs dirbti kitos valstybės labui. Žmoną ir dukteris laiku spėjo išsiųsti į Vokietiją, o savimi pasirūpinti pavėlavo. Jeigu valstybingumą prarandančios Lietuvos likimą galima būtų palyginti su skęstančiu laivu, tai brigados generolas Antanas Gustaitis buvo vienas iš tų vadų, kuris laivo kapitono tiltelį apleido vienas paskutiniųjų - kai jau nieko nebuvo įmanoma pakeisti. Suimtas mėginant nesėkmingai pereiti sovietų užimtos Lietuvos sieną . A. Gustaičio taurumą, vado pareigos suvokimą rodo ir toks pavyzdys. Tardymo metu (priminė Viktoras Ašmenskas) A. Gustaitis prašė neteisti jo adjutanto, kadangi jis vykdęs tik savo vado įsakymus… Generolas Antanas Gustaitis buvo sušaudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime 1941 m. Pusę šimtmečio jo vardas buvo išbrauktas iš Lietuvos aviacijos kūrėjų sąrašo, oficialiajai sovietinei propagandai nereikėjo nieko, kas primintų tarpukario Lietuvos valstybės laimėjimus.

Iškilmės

Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Stankūnas iškilmių dalyviams ir svečiams pristatė VGTU garbės nariams ir Aviacijos instituto rėmėjams skirtą lentą. Joje keturi portretai: Stasio Dailydkos, Algirdo Šileikos ir dviejų švedų - Ingrid Nyman bei Arne Kullbjer.

Aviakompanijos “Lietuvos avialinijos” tuometinio generalinio direktoriaus S. Dailydkos iniciatyva aviakompanija institutui padovanojo mokomąjį pastatą. Labai ryžtingą sprendimą padarė tuometinis Civilinės aviacijos direkcijos generalinis direktorius A. Šileika, skyręs lėšų moderniems skrydžių valdymo treniruokliams įsigyti - su jais galima rengti aukštos klasės specialistus. Pažymėtina, kad būtent A. Gustaičio šimtmečio dieną ir buvo įteikti pirmieji diplomai penktakursiams, šiuo treniruokliu baigusiems mokymo kursą. Labai svarbus švedų rėmėjų indėlis. Institutas įsikūręs toli nuo sostinės centro, todėl stingant gerų ryšio linijų buvo problemiška įsijungti į “Interneto” tinklus. Švedai I. Nyman ir A. Kullbjer, be kitos paramos rengiant įvairius projektus, savo iniciatyva rado lėšų ir finansavo radijo ryšių liniją. Aviacijos institutas dabar turi ryšį su pasauliniais kompiuteriniais tinklais.

Išraiškingą generolo A. Gustaičio portretą nutapyti pavyko dailininkui Jurijui Grigorovičiui. Pristatant portretą VGTU tarybos pirmininkas prof. L. Saulis perjuosė dailininką tautine juosta.

Sveikinimo telegramą Institutui atsiuntė Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos centro valdybos nariai Albertas Kerelis, Tadas Butkevičius, Violeta Drupaitė, Leonas Maskaliūnas, Antanas Brazdžiūnas, Leonas Tonikas ir Vytautas Peseckas.

Visų JAV gyvenančių lietuvių aviatorių vardu generolo Antano Gustaičio biustą atsiuntė Vytautas Peseckas, generolo bendražygio Leonardo Pesecko sūnus. Dovana gauta būtent iškilmių rytą. V. Peseckas buvo tas žmogus, kuris praėjusių metų lapkritį pranešė džiugią žinią Bronei Gustaitienei apie tai, kad jos vyro A. Gustaičio vardu nuo šiol bus vadinamas Aviacijos institutas Vilniuje. Pridursime, kad B. Gustaitienei 100 metų sukako lapkričio mėn. 28 d., kai Čikagoje vyko pasaulio lietuvių Dešimtasis mokslo ir kūrybos simpoziumas, jame taip pat vyko ir A. Gustaičiui skirti renginiai. V. Peseckas laiške perteikė šiuos Bronės Gustaitienės pasakytus žodžius: “Čia tai Antanui patiktų, jam mokslas buvo svarbiausia. Jis visada norėjo, kad kiti lavintųsi, kiek tik pajėgia. Dabar ir jaunieji žmonės žinos jo vardą”.

Gal bus ir memorialas?

Paskui išvydome generolą Antaną Gustaitį gyvą - tokią galimybę suteikė Lietuvos televizijos dokumentinis filmas ANBO, kuris buvo rodomas iškilmių metu. Filmo kopiją Instituto direktoriui J. Stankūnui įteikė scenarijaus autorius Algimantas Laurinavičius. Trumpoje kalboje nusakęs filmo kūrėjų - režisieriaus Broniaus Talačkos, konsultantų Aviacijos istorijos muziejaus direktoriaus Algirdo Gamziuko ir aviatoriaus pulkininko Raimondo Zalubos bei kitų siekius.

Iškilmėms baigiantis buvo galima susipažinti su naujomis Instituto laboratorijomis, taip pat ir su generolui A. Gustaičiui skirtu stendu. Galbūt šis stendas taps mūsų žymiausių aviatorių memorialo dalimi. Toks sumanymas Institute puoselėjamas, tikriausiai bus priminti ir seniausi mūsų tautos sūnų siekiai įvaldyti erdvę. Gal pradėti vertėtų nuo inžinieriaus artilerininko Kazimiero Simonavičiaus, 1650 m. paskelbusio daugiapakopių raketų teoriją, o kare su turkais demonstravusio tų raketų praktinio pritaikymo galimybes? Matyt, atsiras vietos ir žemaičiui Aleksandrui Griškevičiui, 1851 m. Kaune išleidusiam knygelę “Žemaičio garlėkys”, pasidariusiam ir skraidymo aparatą. Neabejotinai bus kampeliai, skirti ir lėktuvų konstruktoriui Jurgiui Dobkevičiui, lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui, sklandytuvų kūrėjams Baliui Karveliui ir Broniui Oškiniui, lakūnui bandytojui Rimantui Stankevičiui bei kitiems aviatoriams, kurių vardai nepelnytai gal ir primiršti.

Pasitikėjimą ateitimi stiprina ir tas faktas, kad Krašto apsaugos ministerija A. Gustaičio institutui pateikė paraišką parengti po 14 lakūnų ir inžinierių aviatorių, 8 skrydžių vadovus ir kitų aviacijos specialistų. Taigi esama poreikio instituto parengtiems specialistams. O tai irgi aviatorių dirbamo darbo įvertinimas.

G.Zemlicko nuotraukose:

VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktoriaus prof. Jono Stankūno rankose brigados generolo A. Gustaičio biustas - JAV lietuvių aviatorių dovana.

VGTU Antano Gustaičio instituto naujos iškabos atidengimo iškilmės.

Aviacijos veteranai - Česlovas Balčiūnas ir Viktoras Ašmenskas.

VGTU garbės narys monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas šventina naująją instituto iškabą.

Skrydžių valdymo specialybės V kurso studentė Gina Jukniūtė iš rektoriaus prof. E.K.Zavadsko rankų gauna pažymėjimą, liudijantį, kad ji baigė radaro treniruoklio programą.