Citatos - reikšmingiausių mokslo laimėjimų žemėlapis
ir svarbiausia priemonė mokslo valdininkui,
ir valstybės mokslo prestižo pasaulyje indikatorius,
ir objektyviausia pačių mokslininkų rašoma mokslo istorija,
ir lakmuso popierėlis kiekvieno mokslininko kūrybinėje laboratorijoje
Prof. Ona Voverienė
Mokslinės citatos - tai specifinė mokslo kalba, rodanti, kokioje informacinėje aplinkoje vyko tyrimas, kokiomis teorijomis, idėjomis, faktais ir metodais remiantis buvo sukurtos naujos žinios. Mokslinės citatos parodo: mokslininkų idėjų ir darbų paplitimą pasaulyje, jų įtaką mokslo raidai, valstybės mokslo prestižą tarptautiniu mastu, valstybės pastangų mokslui plėtoti efektyvumą, prioritetines pasaulyje savo aktualumu mokslines kryptis, tarptautinio bendradarbiavimo ir idėjų integracijos galimybes ir procesus, žymiausius mokslo lyderius pasaulyje, svarbiausius mokslo šakos leidinius ir optimalius integravimosi į pasaulio mokslą kanalus, mokslininko vaidmenį mokslo šakos raidoje ir jo vietą mokslinio sociumo hierarhinėje sistemoje ir t.t. Mokslininkui citavimas - tai lakmuso popierėlis jo kūrybinėje laboratorijoje, parodantis, ar jis teisingai pasirinko mokslinio tyrimo kryptį, ar jį supranta amžininkai, ar jo idėjos turi perspektyvą ir kokia įmanoma jų tolesnė raida. Taigi citatos - tai savo laikmečio kūdikis, svarbiausių jo mokslinių laimėjimų žemėlapis ir jų istorija, rašoma pačių mokslininkų ir objektyviausiai atspindinti atitinkamo laikmečio mokslo situaciją.
Lietuva turi nemažą įdirbį šioje srityje. Atliktos kelios dešimtys tyrimų, apgintos kelios disertacijos, paskelbta per 100 mokslinių straipsnių, išnagrinėtas apie 1000 Lietuvos mokslininkų citavimas pasaulio literatūroje.
Surinktas citatų masyvas išanalizuotas dviem kriterijais:
1) pagal publikacijų reikšmingumą, jų įtaką mokslo raidai, identifikuojamą citavimų pasaulio literatūroje skaičių;
2) pagal mokslininko darbų perspektyvumą, analizuojant mokslininko bendrą citavimų skaičių V. Būdos pasiūlytu citavimo langų metodu.
Science Citation Index rodyklėje daugiausiai buvo užregistruota Lietuvos fizikų - per 300. Po 10 ir daugiau kartų buvo cituoti 74 fizikai. Kiti - po 1-9 kartus.
Pagal paskelbtų darbų reikšmingumą mokslininkai skirstomi į keletą stratifikacijos zonų:
1) žymiausi pasaulio mokslininkai, prilygstantys Nobelio premijos laureatams - 900 ir daugiau citavimų;
2) žymūs mokslininkai, pelnę tarptautinį pripažinimą - 100 ir daugiau citavimų;
3) žinomi pasauliui mokslininkai - 10 ir daugiau citavimų.
Į antrąją mokslininkų stratifikacijos zoną pateko 19 fizikų. Tai: A. Jucys, jo darbų citavimas rodyklėje Science Citation Index įregistruotas 592 kartus, J. Poželos - 474, V. Straižio - 393, R. Baltramiejūno - 318, V. Vanago - 317, J. Vaitkaus - 264, J. Grigo - 234, V. Dienio - 219, V. Bareikio - 213, A. Šileikos - 103, S. Ašmonto - 157, A. Matulionio - 145, R. Brazio - 151, R. Karazijos - 134, S. Ališausko - 123, A. Matulio - 102, J. Viščako - 117, A. Bolotino - 98, E. Montrimo - 94. Juos vijosi J. Babonas - 64 citavimai, A. Bandzaitis - 80, R. Dagys - 76, V. Ilgūnas - 81, K. Jarašiūnas - 53, A. Piskarskas - 55, K. Makariūnas - 56, A. Reklaitis - 47, Z. Rudzikas - 51, B. Styro - 76, S. Raudys - 56, L. Pranevičius - 46.
Chemikų, cituotų pasaulio literatūroje 10 ir daugiau kartų buvo žymiai mažiau - 26. Šimtą ir daugiau kartų cituoti P. Buckus - 112, V. Daukšas - 107, B. Juodka - 118, J. Kulys - 158, J. Matulis - 242, P. Norkus - 322, D. Poškus - 140, L. Rasteikienė - 145, G. Rozovskis - 108. Kiek mažiau cituoti R. Sližys - 84, R. Višomirskis - 43, A. Prokopčikas - 54, A. Levinskas - 91, S. Kutkevičius - 51, J. Janickis - 52, O. Galdikienė - 43, J. Degutis - 53, J. Ciparis - 46, R. Baltrušis - 40, E. Ramanauskas - 37 ir t.t.
Tarp biologų - 29, kurių darbai buvo cituoti 10 ir daugiau kartų. Tiriamuoju laikotarpiu 100 ir daugiau kartų cituoti A. Janulaičio darbai - 433 kartus, V. Butkaus - 234, L. Griniaus - 171, B. Griniuvienės - 133, A. Jasaičio - 195, S. Klimašausko - 128, J. Kulio - 158, M. Petrušytės - 179, po jų I. Bitinaitė - 72, A. Gineitis - 45, A. Glemža - 56, V. Kontrimavičius - 62, A. Merkys - 40, A. Toleikis - 66, K. Karpavičius - 30 ir kt.
Medikų, kurių darbai buvo cituoti 10 ir daugiau kartų, - tik 24. Tarp jų Z. Januškevičius buvo cituotas 435 kartus, J. Brėdikis - 290, D. Žemaitytė - 141, J. Blužas - 102, A. Baubinienė - 73, J. Kupčinskas - 65, A. Lukoševičiūtė - 70, M. Stukonis - 49, B. Vasiliauskas - 48, P. Zabiela - 35, L. Griciūtė - 39, kiti - 10-28 kartus.
Iš analizuotų 141 matematiko, 10 ir daugiau kartų cituoti buvo tik 14, tarp jų B. Grigelionis - 196 kartus, J. Kubilius - 171, V. Statulevičius - 141, V. Paulauskas - 141, A. Bikelis - 97, A. Tempelmanas - 52, R. Bentkus - 37, V. Bentkus - 44, J. Mačys - 23, S. Saulis - 28, D. Surgailis - 25, K. Aleškevičienė - 24, A. Mitalauskas - 18, P. Survila - 10.
Kitų mokslo šakų buvo tirti pavieniai mokslininkai. Iš jų daugiausiai buvo cituoti geologo V. Gaidelio darbai - 58 kartus. Skaičiavimo technikos specialistų - L. Telksnio - 76, V. Kaminsko - 52, šiluminės technikos specialisto A. Žukausko - 41, vibrotechnikos pradininko Lietuvoje K. Ragulskio - 111, kalbininkų Z. Zinkevičiaus - 31, A. Ambrazo - 18, A. Vanago - 16.
Gerai sekėsi lietuviams išeivijoje. A. J. Greimo darbai cituoti 1911 kartų, M. Gimbutienės - 480 (šiuo metu gauti įrašai apie jos citavimą iš JAV, jie tikslinami ir bus paskelbti papildomai), A. Avižienio darbai cituoti 584 kartus, fiziko J. Remeikos - 2400 kartų.
Dalis šių duomenų jau buvo publikuoti anksčiau. Šiuo metu jie reikšmingi metodologiškai, siekiant pagrįsti mokslininkų vertinimo metodikos, pagal reikšmingumo ir perspektyvumo kriterijus, gyvybingumą.
Išanalizavę 39 Lietuvos mokslininkų citavimo 1945-1990 m. indeksus citavimo langų metodu nustatėme, kad šis metodas objektyviai parodo kiekvieno mokslininko žvaigždžių ir nesėkmių periodus, identifikuojamus kylančiomis ir krintančiomis kreivių dalimis. Sakysime, B. Grigelioniui tokiais žvaigždžių periodais buvo 1975-1979 m., 1980-1984 m.; J. Kubiliui - 1970-1974 m., 1975-1979 m.; S. Ašmontui - 1975-1979 m., 1980-1984 m., 1985-1989 m.; A. Juciui - 1975-1979 m., 1980-1984 m.; R. Baltramiejūnui - 1980-1984 m., 1985-1989 m.; V. Straižiui - 1980-1984 m., 1985-1989 m.; A. Janulaičiui - 1980-1984 m., 1985-1989 m. ir t.t.
Šie duomenys svarbūs ir mokslo istorijai. Jie objektyviai parodo, kokios idėjos buvo svarbiausios to meto pasaulio mokslo raidai, sudeda svarbiausius akcentus mokslininko biografijoje. Dovilė Širmulytė išanalizavo fizikų, kurių darbai buvo cituoti pasaulio literatūroje 1991-1995 m. perspektyvą. Ji nustatė, kad šiuo metu didžiausią perspektyvą turi S. Ališausko, R. Baltramiejūno, A. Bolotino, R. Danieliaus, A. Piskarsko darbai, po staigaus kritimo 1991 m. atsigauna J. Poželos kryptis (duomenis pateiksime to laikotarpio apžvalgoje).
Apibendrindami straipsnyje išdėstytas mintis visiškai pritariame mokslininkams, teigiantiems, kad:
1) mokslininkų ir mokslinių kolektyvų vertinimas pagal jų darbų reikšmingumo ir perspektyvumo kriterijus, juos identifikuojant pagal mokslinių darbų citavimo pasaulio literatūroje skaičių ir citatų langus bei kreives yra gyvybingas ir visiškai priimtinas Lietuvos mokslui, jau turinčiam platų pripažinimą pasaulyje;
2) šie mokslininkų ir mokslinių kolektyvų vertinimo kriterijai gana griežti. Bet jo didenybė teisingumas, ypač moksle, taip pat kelia pačius griežčiausius reikalavimus. Ten, kur jų nepaisoma, klesti savivalė ir įžūli dantinga vidutinybė;
3) vykdant mokslo reformą Lietuvoje, būtina įkurti mokslotyros centrą Lietuvoje, kuris rinktų duomenis apie Lietuvos mokslo integravimosi į pasaulio mokslą padėtį, nagrinėtų mokslinio tyrimo įstaigų veiklą pagal jų atliekamų mokslinių tyrimų reikšmingumą ir perspektyvumą ir teiktų rekomendacijas mokslo valdymui ir organizavimui tobulinti Lietuvoje.
Gedimino Zemlicko nuotraukoje:
Prof., habil dr. Onos Voverienės publikacijos apie Lietuvos mokslininkų citavimus patinka ne visiems.