Roma Mikalauskienė

Apie klonavimą plačiau imta kalbėti tuomet, kai Didžiojoje Britanijoje buvo klonuota avytė Doli, užauginta iš “Motinos” lytinės ląstelės. Ji pasaulį išvydo po ilgų mokslinių tyrimų ir eksperimentų. Doli sukurti panaudota per 400 kiaušialąsčių. Kaip teigė prof. Romualdas Lekevičius, mokslinio eksperimento efektyvumas buvo labai menkas - nesiekė net vieno procento (0, 8 proc.). Paskui atsirado klonuoti veršeliai Džordžas ir Čarlis, kurie gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Teksase. O neseniai visą pasaulį pašiurpino amerikiečių mokslininkas (fizikas) paskelbęs apie savo ketinimą per ateinančius 18 mėnesių klonuoti žmones. Tad kas yra klonavimas - mitas ar realybė? Vilniaus universiteto prof. Romualdas Lekevičius mano, jog kalbėti apie klonavimą mūsų šalyje tikrai per anksti. Tą pačią mintį pakartojo ir Lietuvos genetikos centro vadovas prof. Vaidutis Kučinskas, pabrėžęs, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti, tai tas pats, kaip užsirašyti į eilę skristi Mėnulin. Prof. V. Kučinskas prisiminė, kaip prieš 20 metų buvo kilusios didžiulės diskusijos dėl robotų. Nuogąstauta, kad jie pakeis žmones, sumenkins specialistų darbą, tačiau pasirodė, kad baimintasi be reikalo - robotai rado savo nišą ir puikiai tarnauja žmonėms. “Taip bus ir su klonavimu, - įsitikinęs kalbėjo Genetikos centro vadovas, - jis ras savo pritaikymą”. Jau dabar matyti, kad klonuojant kai kuriuos genus, galima išgydyti Dauno bei kai kuriomis kitomis psichinėmis ligomis sergančius ligonius. Gal klonavimas padės spręsti ir sveikatos problemas? Pavyzdžiui, ligoniui po infarkto vis šlubuoja širdis, arba neveikia inkstai - nepadeda nė operacijos. Tada klonuojant galima būtų mūsų organizme užauginti naują širdį ar inkstą, kurie tarnautų žmogui dar ilgą laiką. Tačiau, kaip teigė teologijos magistras Gintautas Vaitoška, kur garantija, kad turtuoliai nepanorės turėti savo antrininką vien tam, kad galėtų jį nužudyti, prireikus šeimininkui atsarginių dalių. Arba kokia gali būti savijauta žmogaus, žinančio, jog jis klonuotas, arba kaip jaustis sutikus savo antrininką? Daugelis dalyvavusių diskusijoje sakė, jog tokie moralės aspektai mūsų neturėtų jaudinti, nes ir dabar tėvai gimdo savo vaikus visai neatsiklausę, ar jie nori ateiti į šį pasaulį, į šią konkrečią šeimą. Ir, kiek žinoma, mažai kas jiems už tai priekaištavo. O kalbant apie antrininką, tai, kaip teigė Genetikos centro vadovas, mes jo tiesiog neatpažintume. Mat klonuotai avytei Doli užaugti prireikė metų, o žmogus juk per metus neužauga… Mažiausiai 20 metų praeis, kol klonuotasis antrininkas užaugs. Vienoje vietoje, vienu laiku negali būti dviejų vienodų žmonių - tikino prof. V. Kučinskas, nes antrininkas gali augti visai kitoje aplinkoje, kitomis gyvenimo sąlygomis, kitaip maitintis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo apklausta 100 tūkst. žmonių, kuriems pateikti šie klausimai:
- ar norėtumėte būti klonuojamas, jei turėtumėte galimybių?
- ar nemanote, jog klonavimas - nuodėmė?
- jei klonavimą įteisintų, kas turėtų jį reguliuoti: vyriausybė ar mokslininkai?

Į pirmą klausimą teigiamai atsakė tik 7 proc. žmonių, o 91 proc. pareiškė, kad klonuotis niekada nenorėtų. Atsakydami į antrąjį klausimą 74 proc. sakė, jog šis mokslininkų eksperimentas jų nešokiruoja, tad gal ir Dievo neįžeistų, tačiau 19 proc. apklaustųjų tai atrodė net ne nuodėmė, o nusikaltimas.

Mokslininkais pasitiki tik 29 proc. respondentų, o 65 proc. teigė, jog jei klonavimas būtų įteisintas, jį turėtų reguliuoti vyriausybinės institucijos. Šiuos duomenis, kuriuos atliko bioetikos specialistai, paskelbė laikraštis “New York Times” ir jie parodo, kad apie klonavimą, jo reikšmę, paprasti žmonės dar turi menką supratimą. Dalyvavęs diskusijoje dr. Jonas Rubikas (Biochemijos institutas) pareiškė, jog gal vertėtų laikytis Dievo įsakymo ir daugintis natūraliu būdu, tuo labiau kad tai vienas iš didžiausių žmogui duotų malonumų. Tad klonuosimės ar ne - neaišku, tačiau, kaip teigė mokslininkai, jų kūrybinės minties sustabdyti jau neįmanoma.

Gedimino Zemlicko nuotraukose:

“Genų inžinieriai” - VU prof. R. Lekevičius (dešinėje) ir Genetikos centro vadovas prof. V. Kučinskas vienas kitą puikiai supranta.

Neapsieita be ginčų: ar etiška klonuoti žmones svarsto prof. R. Lekevičius (kairėje), prof. V. Kučinskas ir teologijos magistras G. Vaitoška.

Dr. Jonas Rubikas pareiškė “sveiko proto” mintis.

Salė gyvai reagavo į diskusijos dalyvių mintis: iš kairės - dr. Birutė Vosylytė (MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus mokslinė sekretorė), akad. Vytautas Kontrimavičius ( MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas), MA narys korespondentas prof. Vytautas Basys ( Neonatologijos klinikos vadovas) ir buvęs ilgametis VU bibliotekos direktorius Jurgis Tornau (dabar pensijoje).