Rita Repšienė

Šie metai tarsi prasidėjo su Norberto Vėliaus vardu. Jo 60 metų sukakčiai atminti skirtas šeštasis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto “Darbų ir dienų” tomas, kurio turinys - tai mitologijos studijos. 1990-1996 metais jo pastangomis Antropologijos katedra buvo pertvarkyta į Etnologijos ir folkloristikos katedrą, kuriai penkerius metus vadovavo Norbertas Vėlius. Tome publikuojama neskelbtos N. Vėliaus studijos “Senieji vestuvinių dainų ir papročių semantikos bruožai” II dalies ištrauka - “Vestuvinių papročių pasaulis”, spausdinami atsiminimai “Norbertas Vėlius tarp mūsų”, kuriais pasidalijo K. Grigas, V. Milius, R. Ozolas, Z. Kelmickaitė, V. Povilionienė, D. Sauka, K. Stoškus.

Šiemet pasirodė ir “Norberto Vėliaus darbų bibliografija”. Ją sudarė Vacys Milius ir Rita Repšienė. Bibliografijoje spausdinami knygos ir straipsniai, gausūs kiti nepaprastai darbštaus ir veiklaus lietuvių mitologo bei tautosakininko darbai (redkoleginiai, recenziniai ir kt.), literatūra apie N. Vėlių. Bibliografiją išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Norbertui Vėliui atminti skirta Adelės Seselskytės parengta “Gervėčių pasakų” knyga (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinys). Knygos rengėja teigia, jog tai žodinis paminklas lietuvių salai Baltarusijoje, lietuvių atminimo įamžinimas. Skelbiama beveik du šimtai pasakų, dauguma užrašyta tarmiškai - savita Gervėčių šnekta, kuri liudija autentišką lietuvių tautybę, išsaugojo daug vertingų archaizmų. Tarminius faktus redagavo žinomas kalbininkas Aloyzas Vidugiris. Knygos dailininkė - Ramutė Vėliuvienė. Melodijas (dalis pasakų su dainuojamaisiais intarpais) parengė Živilė Ramoškaitė. Įtaigi ir gausi Baltarusijos lietuvių gyvenimą iliustruojanti fotografinė medžiaga; dalis fotografijų iš asmeninio Norberto Vėliaus archyvo, knygoje yra jo užrašytų pasakų, jis vadovavo dviem didžiulėm kompleksinėm ekspedicijom 1970 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais.

Tautosakininko, mitologo Norberto Vėliaus atminimui buvo skirta sausio 22 ir 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusi mokslinė konferencija “Istorizmas tautosakos moksle”. Buvo perskaityta net 20 pranešimų, gvildenančių pačias įvairiausias šiuolaikines folkloristikos ir etnologijos problemas. Apie Norbertą Vėlių kalbėjo Adelė Seselskytė, mitologijos galimybes aptarė Gintaras Beresnevičius, apie mokslinio mitų tyrinėjimo prielaidas skaitė pranešimą Nijolė Laurinkienė. Velnio suomių folklore sklaidą apžvelgė Stasys Skrodenis, lietuvių laidotuvių XX a. tradicijos pavidalus - Regina Merkienė, apie lelijos simboliką lietuvių liaudies mene kalbėjo Elvyra Usačiovaitė. “Laiko matmuo tautosakos moksle” - tai Leonardo Saukos pranešimo tema. Apie “kėlimą stalų” kalbėjo Daiva Vaitkevičienė, apie istorijos interpretacijos galimybes tautosakoje pasakojo Jurgita Usačiovaitė, lietuviškuosius žvaigždynų vardus aptarė Libertas Klimka, istorinį patarlių aspektą - Gražina Kadžytė. Dainuojamosios tautosakos semantika vyravo antrosios dienos pranešimuose: Bronė Stundžienė kalbėjo apie istorinį laiką dainose, Vita Ivanauskaitė - apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dainas ir istorinio konteksto svarbą, Rita Repšienė - apie “Doros dainas” kaip savitą istorinę adaptaciją ir fenomeno sklaidą tautosakoje ir beletristikoje, Giedrė Šmitienė - apie senosios kultūros realiktus dainoje “Ėjo kūmas per sodą”, Živilė Ramoškaitė - apie Teodoro Brazio rinkinių reikšmę tautosakos rinkimui bei publikavimui, Austė Nakienė - apie giesmių raidą. Rūta Žarskienė aptarė skudučiavimo istoriškumo problemą, Aušra Žickienė - XIII-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose randamus raudojimo būdus. Konferencijoje skaityti pranešimai bus pasklebti “Tautosakos darbų” leidinyje.

Metų pradžioje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo pristatytos ir kitos tautosakininkų knygos.

Pasirodė naujas dvigubas “Tautosakos darbų” VI-VII tomas. Pagrindinė tema - tautosakos kūrinio nagrinėjimas: apie kūrinio nagrinėjimo tikslus, kontekstą ir atlikimo situaciją, nagrinėjimo būdą, žanrą ir stilių rašo Leonardas Sauka, patarlių lobyną tyrinėja Kazys Grigas, Lilija Kudirkienė, Giedrė Bufienė, Gražina Kadžytė, Gediminas Radvilas. Pasakojamosios tautosakos problemos gvildenamos Bronislavos Kerbelytės, Adelės Seselskytės, Linos Balčiūtės straipsniuose. Skelbiami W. J. Thoms’o, P. Bogatyriov’o ir R. Jakobson’o, A. Schleicher’io tekstai, aptariama Lietuvos vizija (kanadietės Lilijos Valės prisiminimai ir pamąstymai), minimos sukaktys, prisimenami mirę bendražygiai (apie Norbertą Vėlių rašo Vacys Milius).

Išleistas ir naujas dvyliktasis “Lietuvių liaudies dainyno” tomas - “Darbo dainų” antroji knyga. Skelbiamos įvairius valstiečio darbus lydėjusios dainos - tai laukų ir namų darbų: arimo, šienapjūtės, linų malimo, verpimo, audimo ir pan. Tomą parengė Vanda Misevičienė, melodijas - Zofija Puteikienė, Živilė Ramoškaitė.

Lietuvių liaudies dainuojamojo lobyno skelbimas - tai mūsų dvasinių turtų, poetinės atminties ir lyrinės raiškos išsaugojimas bei skleidimas.

Vasario pradžioje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo pristatyta dar viena įdomi knyga - “vieno didžiausių mūsų krašto žmonių” Vaižganto “Laiškai Klimams”. Laiškai rašyti 1918-1933 metais dviems giminystės siejamoms šeimoms - Klimų ir Lesauskių (šių šeimų moterys Bronė ir Barbora buvo Vaižganto sesers dukterys). Juos išsaugojo diplomatas Petras Klimas, skelbiami net 399 laiškai. Knygą sudarė ir parengė Petras Klimas jaunesnysis, kartu su žmona Žiba perrašęs visus laiškus. Originalai bus įteikti Vilniaus universiteto bibliotekai.

Su Vaižganto vardu, anot V. Zaborskaitės, siejama tauta, kaip esminga žmogiškumo forma, auganti iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžianti kalba, kūryba, tarpusavio santykių darna.

Penkiolika pirmųjų Lietuvos Respublikos metų užfiksuota įdomiuose ir spalvinguose Juozo Tumo-Vaižganto laiškuose. Pasak Dariaus Kuolio, tai nepriklausomo Lietuvos gyvenimo žinynas.

Apie Vaižganto knygos “Laiškai Klimams” istoriją kalbėjo iš Paryžiaus atvykęs Petras Klimas jaunesnysis, prisiminimais dalijosi Vytautas Lesauskis, apie Petrą Klimą kalbėjo Vytautas Landsbergis.

Knygos leidimą parėmė Lietuvos valstybės 80-mečio sukakties minėjimo programa, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Kovo pradžioje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio lietuvių literatūros istoriko Vinco Maciūno knygos “Lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje” pristatymas. Darbas pirmąsyk buvo išleistas 1939 m., dabar papildytas Dariaus Kuolio įžangos žodžiu, išleistas pakartotinai. Anot jo, ši knyga buvo ir tebėra svarbi Lietuvos visuomenės savižinai, jos sąmoningumo slinkčiai, kartu liudija prieškaryje pasiektą senosios Lietuvos kultūros studijų brandą, leidžia pajusti tokių studijų tąsos stygių ir ne vienu atveju bus nūdienių šios srities studijų matmuo. Pristatyme dalyvavo istoriko sūnus Vytautas Maciūnas, dainininkė Giedrė Kaukaitė, raštijos istorikai Juozas Girdzijauskas, Juozas Tumelis, Vytautas Vanagas.

Nuotraukose:

Knygos "Gervėčių pasakos" viršelis.

Ramunė Vėliuvienė dėkoja visiems pagerbusiems jos vyro atminimą.

Akademikas Leonardas Sauka aptaria mokslinę konferenciją "Istorizmas - tautosakos moksle"; sekretoriausja Živilė Ramoškaitė.