Kardiologijos kūrimas bei intensyvus plėtojimas Kaune ir visoje Lietuvoje neatskiriami nuo Europos Kardiologų draugijos Garbės nario, Lietuvos kardiologų draugijos Valdybos pirmininko, mokslininko, klinicisto, pedagogo, profesoriaus habilituoto daktaro Juozo BLUŽO, kuriam kovo 31 d. sukako 70 metų, plačiašakės veiklos.

Daugiau kaip 45 vaisingo darbo metų jis skyrė įtemptam moksliniam, pedagoginiam, klinikiniam ir administraciniam darbui. Atsidavęs pamėgtai profesijai, visą laiką besiveržiantis pirmyn, nuolat ieškąs naujų veiklos barų, sąžiningas ir principingas, reiklus sau ir bendradarbiams, tiesus ir nuoširdus prof. J.Blužas pelnė įžymaus gydytojo klinicisto, plačios erudicijos mokslininko bei talentingo vadovo autoritetą Lietuvoje ir užsienyje.

Mokslininko kelią J.Blužas pradėjo dar studijų metais, būdamas akademiko Z. Januškevičiaus iniciatyva sukurtos Kauno universiteto Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos vienas iš organizatorių ir aktyviausių narių. 1952 m. su pagyrimu baigęs Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, pagal paskyrimą išvyko dirbti į Pskovo srities Palkinsko rajono ligoninę terapeutu. 1958 m. baigęs Kauno medicinos instituto terapijos specialybės aspirantūrą ir pradėjęs dirbti Hospitalinės terapijos katedroje asistentu, vėliau docentu bei profesoriumi (1970), su jam būdinga energija ėmėsi spręsti kardiologijos problemas, sumaniai ir kūrybingai derino gydytojo, pedagogo ir mokslininko tyrinėtojo darbą. J.Blužas ypač domėjosi aterosklerozės ir išeminės širdies ligos patogenezės, klinikinės eigos, diagnostikos, gydymo bei profilaktikos klausimais.

Tirdamas išeminės širdies liga sergančių žmonių biocheminius bei lelektrofiziologinius parametrus, jis atskleidė ne tik pažeidimus, atsirandančius ligai plėtojantis, bet ir fiziologinius, tokius kaip, pvz., hemostazės, miokardo elektrinės ir mechaninės (kontraktilinės) funkcijos diapazoną bei jų sutrikimų kompensacijos galimybes ir būdus. Tai įgalino jį pasiūlyti teoriškai pagrįstus naujus diagnostikos ir gydymo metodus bei vaistus ir profilaktines priemones. J.Blužas vienas pirmųjų šalyje miokardo infarktui gydyti pradėjo vartoti antikoaguliantus ir fibrinolizines medžiagas. Jo iniciatyva Kaune pradėtas gaminti trombinas ir fibrinolizinas. Miokardo infarkto diagnostikai ir gydymui tobulinti didžiulės reikšmės turėjo Kauno akademinėse klinikose J.Blužo organizuoti specializuoti kardiologijos skyriai, intensyvaus ligonių stebėjimo palatos - kardiologinės reanimacijos skyriaus užuomazga. Miokardo infarkto gydymo patyrimą jis apibendrino 1968 m. apgintoje habilituoto daktaro disertacijoje. Tais pačiais metais jam ir jo bendradarbiams už naujų miokardo infarkto diagnostikos ir gydymo metodų sukūrimą ir įdiegimą į praktiką buvo paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Siekdamas naujų ir išsamesnių tyrimų rezultatų, kartu su inžinieriais ir bendradarbiais kūrė originalią medicinos aparatūrą, prietaisus ir kompiuterinės automatinės analizės sistemas. Sukurtas originalus tromboelastografas kraujo krešėjimui tirti buvo demonstruojamas tarptautinėse parodose Londone ir Paryžiuje. Vėliau tromboelastografas buvo tobulinamas ir modifikuojamas. 1968 m. bendradarbiaujant su KTU ultragarso laboratorija pradėti kraujo tyrimai ultragarsiniu interferometru. Kartu su Elektronikos instituto medicinos skyriumi konstruojami elektroninės aparatūros kompleksai ilgalaikei sunkiai ligonių būklei stebėti ir širdies ritmo sutrikimams nustatyti.

Labai reikšminga J.Blužo mokslinės veiklos dalis - kardiologinių ligonių nuoseklios stacionarinio reabilitacinio gydymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas į Lietuvos sveikatos apsaugos praktiką. Jo pastangomis sukurta gera reabilitacinio gydymo materialinė, techninė ir mokslinė bei praktinė bazė Elektrėnuose ir Viršužiglyje. Įdiegus nuoseklią reabilitacinio gydymo sistemą, padidėjo išemine širdies liga sergančių gydymo efektyvumas, sutrumpėjo gydymo trukmė specializuotame skyriuje, sumažėjo pirminis invalidumas. Už sirgusių miokardo infarktu trijų etapų reabilitacinio gydymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą į sveikatos apsaugą J.Blužui ir grupei Kardiologijos instituto mokslininkų 1984 m.buvo antrą kartą paskirta Lietuvos valstybinė premija.

Daug nuveikta ir pasiekta sprendžiant staigios mirties problemą, kuri pradėta nagrinėti nuo 1977 m. pagal dvišalę TSRS-JAV mokslinio ir techninio bendradarbiavimo sutartį, tęsiama ir šiandien. Profesorius subūrė staigios mirties prognozavimo mokslininkų grupę. Buvo pradėtas dar nedaug kur pasaulyje nagrinėjamas skilvelių vėlyvųjų potencialų ryšys su širdies ritmo variabiliškumu ir šio ryšio reikšmė prognozuojant gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus. Dirbama kartu su Vytauto Didžiojo universiteto, Jeilio universiteto (JAV), Lietuvos matematikos ir informatikos instituto bendradarbiais. Skilvelių vėlyvųjų potencialų elektrokardiografiniuose signaluose išskyrimui naudojami matematiniai metodai, siūlomos naujos charakteristikos.

1997 m. spalio mėn. Romoje vykusiame Europos kardiologų kongreso nepriklausomų akademinių ekspertų susitikime (Lietuvą atstovavo prof. J. Blužas) tarp aukščiausią prioritetą turinčių mokslinių tiriamųjų darbų kardiologijoje buvo paminėta paieška naujų rizikos faktorių, įgalinančių tiksliau prognozuoti širdies bei smegenų ūmius grėsmingus sveikatai bei gyvybei sutrikimus, naudojant naujų technologijų (tarp jų ir telemedicinos) laimėjimus. Prof. J. Blužo iniciatyva parengtas Kardiologijos instituto ir KTU biomedicininės inžinerijos bei informatikos specialistų kompleksinio mokslinio darbo projektas. Šiame darbe tikimasi echokardiografinius ir elektrokardiografinius tyrimus, taikant duomenų registravimui, spausdinimui, vaizdų persiuntimui Europos šalių standartų ryšių priemones, padaryti prieinamais bet kuriam Lietuvos gyventojui. Tai aktualu ir pacientui, ir šeimos ar greitosios pagalbos gydytojui, ir kardiologinių centrų specialistams.

Prof. J. Blužas gabus mokslo organizatorius ir administratorius. Jo vadovaujamas (nuo 1972 m. - direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams, nuo 1975 iki 1992 m. - direktorius) KMA Kardiologijos institutas tapo svarbiausia kardiologijos profilio mokslo įstaiga Lietuvoje, gerai žinomas ir pripažintas tarptautinis medicinos mokslo centras. Kardiologijos instituto tarptautinis bendradarbiavimas prasidėjo išeminės širdies ligos populiaciniais tyrimais 1972 m. (Kauno-Roterdamo intervencinė studija). Maždaug tuo pačiu metu Kaune pradėtas vykdyti ir kitas PSO koordinuojamas projektas “Ūminio miokardo infarkto registras populiacijoje”, kurio darbo koordinatorius buvo prof. J. Blužas. Nuo 1983 m. institutas dalyvauja PSO vadovaujamoje programoje “MONICA” (ilgalaikis sergamumo ir mirtingumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei jų rizikos faktorių tyrimas). Programoje dalyvauja 40 centrų iš dešimties pasaulio šalių. Kauno centro vadovas yra prof. J. Blužas.

Pradėtas tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas ilgainiui labai išsiplėtė. Vykdant tarptautines PSO programas ir projektus, dabar bendradarbiaujama su daugiau kaip 30 užsienio mokslo įstaigų.

Daug padarė J. Blužas būdamas 1979-1992 m. SAM vyriausiasis neetatinis kardiologas ir Respublikos mokslinio praktinio kardiologijos centro vadovas. Centrui buvo pavesta spręsti mokslinius praktinius ir organizacinius metodinius kardiologinės pagalbos gerinimo klausimus. Buvo sukurti specializuoto kardiologinės tarnybos Lietuvoje principai ir struktūra, įsteigti kardiologiniai kabinetai, specializuoti stacionariniai ir kardiologiniai ligonių reabilitacinio gydymo skyriai, specializuotos greitosios medicinos pagalbos brigados, diagnostikos centrai Kaune ir Vilniuje. Vykdomas širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių dispanserizavimas, sėkmingai teikiama specializuota kardiologinė pagalba miesto ir kaimo gyventojams, keliama Respublikos kardiologų ir kitų specialybių gydytojų kvalifikacija.

Su nenuilstama energija ir didelėmis pastangomis prof. J. Blužas kūrė mokslinę ir klinikinę kardiologijos bazę. Daug laisvalaikio jis praleido projektuojant ir statant Kauno akademinių klinikų kardiologijos korpusą, Elektrėnų reabilitacijos kliniką, Viršužiglio kliniką, Kardiologijos instituto pastatą bei instituto bendrabutį. Deja, ne visi profesoriaus sumanymai liko įgyvendinti. Trūko lėšų, todėl projekte ir makete liko Kardiologijos instituto šešių aukštų laboratorinis korpusas.

Prof. J. Blužas turi aukščiausiąją gydytojo kardiologo ir terapeuto kategorijas, daug laiko ir jėgų skiria gydomajam ir konsultaciniam darbui. Jo vizitacijų ir konsultacijų Kauno akademinių klinikų kardiologijos, kardiologinės reanimacijos skyriuose, Kardiologijos klinikos konsultacinėje poliklinikoje visada laukia ligoniai ir gydytojai. Tūkstančiai ligonių yra ir bus dėkingi jam už išsaugotą ir sugrąžintą sveikatą, o gydytojai - už suteiktas žinias, patarimus.

Būdamas plačios erudicijos mokslininkas ir klinicistas, prof. J. Blužas patirtį ir žinias perduoda jauniems specialistams. Kelios gydytojų kartos yra profesoriaus mokiniai. Daugeliui mokslininkų medikų jis įskiepijo pirmuosius mokslinio tyrimo darbų įgūdžius, jam vadovaujant ir konsultuojant parengta ir apginta daugiau kaip 30 daktaro disertacijų bei habilitacinių darbų. Mokslinių tyrimų rezultatus, turtingą gydytojo klinicisto patirtį prof. J. Blužas apibendrino ir paskelbė 440 mokslinių darbų, keliose monografijose, keliolikoje jo redaguotų mokslinių leidinių. Jis 6 išradimų, keliasdešimties metodinių leidinių autorius arba vienas iš autorių.

Platus profesoriaus J. Blužo mokslinės ir visuomeninės veiklos baras. 1991 m. profesorius išrinktas Europos kardiologų draugijos Garbės (ESC Fellows) nariu (pirmas iš Lietuvos), jis yra Europos kardiologų kongreso mokslinių darbų ekspertų komisijos narys, Rusijos federacijos žurnalo “Kardiologija” redakcinės kolegijos narys, antrai kadencijai išrinktas Lietuvos kardiologų draugijos pirmininku, yra Kardiologijos instituto leidžiamo prestižinio mokslinio žurnalo “Lithuanian Journal of Cardiology” redakcinės kolegijos narys, žurnalo “Sveikata” redakcinės kolegijos narys. Mokslinius pranešimus profesorius skaitė Pasaulio ir Europos kardiologų kongresuose, Europos šalių kardiologų konferencijose.

Sveikiname gerbiamą profesorių, švenčiantį savo septyniasdešimtąjį gimtadienį. Linkime, kad būtų įgyvendinti visi Jūsų užmojai ir siekiai Lietuvos žmonių sveikatos labui. Linkime, kad Jūsų atvira, visada pasirengusi padėti širdis plaktų ilgai ir ritmingai.