Juozas Elekšis |
|
Balandžio 2-5 d. Litexpo parodų centre vyko parodaALT 98, kurioje dalyvavo daugelis žinomų pasaulio automobilių firmų, Lietuvos avialinijos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos jūrų laivininkystė. Kaip niekada gausiai savo produkciją reklamavo tokios garsios firmos kaip Renault, Tatra AS, Vilbara, Volvo, Fiat, Ford, Toyota.
Litexpo rūmai tapo didžiausiu parodų centru Baltijos šalyse. Kasmet čia organizuojama apie 46 renginius, pusė jų - pasaulyje pripažintos tarptautinės parodos. Parodose kasmet apsilanko apie 500 tūkst. specialistų, o dalyvauja jose daugiau kaip 3 tūkst. firmų iš 36 pasaulio šalių.
Parodos metu pirmą kartą Litexpo centre vyko ir tarptautinė mokslininkų konferencija Transbaltica-98, kurią organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Europos geležinkelio inžinierių sąjungos asociacija, Lietuvos susisiekimo ministerija, PHARE padalinys Lietuvoje, Varšuvos automobilių transporto institutas, Kauno technologijos universitetas. Pradėdamas konferenciją VGTU rektorius prof. E. K. Zavadskas trumpai papasakojo apie šią aukštąją mokyklą. Ypač buvo pabrėžta tai, kad čia per didelius vargus pradėtos rengti Lietuvai labai reikalingos transportininkų, aviatorių specialybės. Tai labai pakėlė universiteto autoritetą - dabar į vieną vietą čia mokytis pretenduoja jaunuoliai. Aukštoji mokykla ypač populiari tarp Vilniaus jaunimo.
Mokslo Lietuvos korespondentui konferencijos pirmininkas prof. R. Palšaitis papasakojo, kad ši konferencija nuo prieš tai buvusių dviejų skiriasi ne tik kiekybe, bet ir kokybe. Pirmoji vyko fakultete, antroji - centriniuose rūmuose, o ši jau parodų centre.
Konferencijos sekretorius doc. J. Butkevičius informavo, kad į konferenciją atvyko mokslininkai iš Italijos, Vokietijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos. Airijos, Suomijos, Belgijos, Danijos. Kai kurie, sužinoję apie parodą ir mokslinę konferenciją atvyko be oficialių kvietimų. Antai danai atvyko tartis dėl transporto koridoriaus.
Konferencijoje pateikta gana daug įdomių faktų. Susisiekimo ministras A. Žvaliauskas priminė, kad tranzitiniai srautai geležinkeliais šalyje išaugo apie 20 proc., tačiau jie auga ir kaimyninėse šalyse. Latvija ir Estija tam skiria daug dėmesio. Šiose šalyse transporto paslaugų dalis sudaro 20 proc. bendrojo nacionalinio produkto (Lietuvoje nesiekia nė 10 proc.). Suomija net nori sukurti transporto koridorių Turku-Helsinkis-Sankt Peterburgas-Maskva. Ši šalis net pasirengusi dideles sumas investuoti į Rusijos geležinkelių tinklo tobulinimą. ES šalys dideles lėšas skiria tarptautinio koridoriaus Berlynas-Varšuva-Minskas-Maskva plėtrai. Deja, nuo šios magistralės liekame nuošalyje.
Daug duomenų pateikta ir kituose pranešimuose. Pagal naftos transporto apimtis mūsų šalis gerokai atsilieka, nes yra tik vienas uostas, kuris taip pat tik 5 vietoje tarp Baltijos jūros uostų, po Venspilio, Sankt Peterburgo, Stokholmo ir Rostoko. Prognozuojama, kad mūsų šalis pagal šį rodiklį gali pakilti į ketvirtą vietą (po Latvijos, Lenkijos, Rusijos). Deja, Būtingės terminalo statyba vis dar rimtai nejuda. Taigi Baltijos uostų konkurencija vis auga. Šią problemą analizavo Lenkijos mokslininkas M. Lepkowski.
Kalbėdami apie mūsų šalį kaip tranzito partnerę Rusijai ir ES šalims negalime pamiršti ir su tuo susijusių pavojų, tuo labiau kad apie tai priminė neseniai pačiame Mažeikių centre išsiliejęs mazutas. Konferencijoje pateikti duomenys apie įvairias avarijas. Antai dėl geležinkelio avarijos Missisuaga (Kanada), kurios metu išsiliejo chloras ir butanas, teko evakuoti net 20 tūkst. žmonių, daug nuostolių dėl to patirta Latvijoje, JAV, Ispanijoje. Taigi nelaimių neišvengia net tokios šalys, kurių ekonominės galimybės sutvarkyti saugos sistemas nepalyginamai didesnės.
Paroda džiugino ne vien naujovėmis, moksliniais pranešimais, bet ir tuo, kad joje apsilankė daug jaunimo. Nors bilietai kainavo net po 8 litus, nesuklysiu pasakęs, kad 90 proc. lankytojų buvo jauni žmonės. |