1991 m. gruodį Europos Bendrijos narių vadovai Olandijos mieste Mastrichte pasirašė Europos Sąjungos įkūrimo sutartį. Į šią organizaciją pasiryžusi įsijungti ir Lietuva. Tarp kitų klausimų labai svarbus yra studijų internacionalizavimas. Kauno technologijos universitete tam pradėta rengtis jau prieš septynerius metus - Universitete įsteigtas Tarptautinių studijų centras (TSC). Kalbėjomės su jo direktoriumi, 1997 metų Nacionalinės mokslo premijos laureatu, Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu prof. habil. dr. Vytautu OSTAŠEVIČIUMI.

Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuva jau pasirašiusi visus tarptautinius susitarimus, kuriais remiantis mūsų šalies aukštojo mokslo diplomai pripažįstami užsienyje. Mūsiškis tarptautinių studijų centras žinomas ir Europos universitetuose. Tačiau kad dokumentai de jure taptų de facto turime dar daug nuveikti: juk darbdaviai specialistų klausia ne tik ką jie baigę, bet ir ką sugeba… Reikės dar nemažai Vakarų pasaulį įtikinėti, jog ir lietuvaičiai “ne iš kelmo spirti”. KTU Tarptautinių studijų centras, kuriame mokomasi anglų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbomis, tam iš dalies naudoja TEMPUS projektų lėšas. Jau trečius metus kartu su Vilniaus Gedimino technikos ir Klaipėdos universitetais dalyvaujame Europos Sąjungos finansuojamame projekte “Lietuvos inžinerinių studijų mobilumo Europoje sistema”. Pagrindinis šio projekto tikslas - tarptautiniai studentų ir pedagogų mainai. Apie šimtą Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų studentų patyrimo sėmėsi užsienio universitetuose. Nemažai jų turėjo galimybę studijuoti vieną semestrą kartu su Vakarų Europos aukštųjų mokyklų auklėtiniais.

Ypač pasisekė studentams, kalbantiems prancūziškai. Dažnai lietuvaičius galime sutikti Prancūzijos Artois ir Savoie universitetuose, šios šalies firmoje “Electricite Gaz Francaise”. Prancūziškai kalbantys KTU studentai gerai žinomi ir Belgijoje - Briuselio menų ir amatų institute. Studentai, mokantys anglų kalbos pasiekė Dublino, Saragosos, Rytų Londono, Greenvich’o, Helsinkio universitetus, Lisabonos technikos institutą. Keletas kauniečių baigiamuosius darbus arba diplominius projektus rengė Vakaruose. Ne vienas geriausias vokiečių grupės auklėtinis vyksta į Drezdeno, Berlyno, Kylio ir kitus miestus. Pasisėmę patyrimo minėtose Europos Sąjungos šalyse jie atneš naudos gimtinei. Kita vertus, per tų šalių jaunimą populiarinamas ir Lietuvos vardas.

“Technologijos” leidykla neseniai išspausdino Jūsų šimto puslapių leidinį “Europinės studijų programos”. Ten skaitytojai ras daug informacijos apie studijų internacionalizavimą. Jūs inicijavote idėją Rygos, Talino, Vilniaus ir Kauno techniškiems universitetamas dirbti drauge, kad būtų parengtos bendros studijų programos užsienio kalba ne tik šioms trims Baltijos šalims. Kaip sekasi tai realizuoti?

Šį sumanymą įgyvendinti mus parėmė Europos Komisija, skirdama lėšas TEMPUS projektui. Pagrindinis tikslas - internacionalizuoti studijas, t. y. parengti studijų programas užsienio kalba. Didžiausias krūvis tenka KTU, rengiančiam ketverių metų eksporto inžinerijos studijų programas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Bazinės studijos tęsiasi 4 semestrus, dar tiek pat laiko skiriama elektromechanikos ir mechatronikos specialybės studijoms. Žinia, nelengva parengti programas trimis kalbomis, t.y., kad visos paskaitos būtų skaitomos tik angliškai, prancūziškai ar vokiškai, būtų parengtas jų metodinis paketas. Talino technikos universitete kuriama programa, pagal kurią tik 50 proc. chemijos technologijos paskaitų skaitoma anglų kalba. Rygos technikos universitete pusė energetikos, o Vilniaus Gedimino technikos universitete dalis inžinerinės statybos paskaitų ruošiama anglų kalba. Vilniečiai panoro surengti dalį studijų prancūzų kalba. Nors ir nesinorėtų girtis, kaip pastebite, šioje srityje esame lyderiai. Pagal minėtą TEMPUS projektą visuose 4 universitetuose jau įrengti kalbų studijų modernūs kabinetai. Pagrindinė KTU partnerių problema - programinės įrangos stoka. Mes jau įsigijome tokios įrangos, skirtos daugiausia anglų kalbos studijoms. Šiuo metu skirta lėšų nupirkti programoms, skirtoms vokiečių ir prancūzų kalbų studijoms. Beje, Prancūzijoje užsakytos 36 programos prancūzų kalba. Mėginame įvesti naujovę - KTU Tarptautinių studijų centre pirmą kartą Lietuvoje pradėta mokyti vieną užsienio kalbą remiantis kitos šalies užsienio kalba. Kalbų kabinete angliškai gerai mokantys studentai padeda prancūzų ir vokiečių kalbų grupių studentams įsisavinti anglų kalbos pagrindus, o jaunimas, įsisavinęs prancūzų ir vokiečių kalbas - anglistams.

Tad pirmasis iš TEMPUS projektų jungia visus Lietuvos universitetus, plėtojančius techninius mokslus, o antrasis - visų Baltijos šalių šios krypties universitetus ir partnerius iš kitos Baltijos jūros pusės: Suomijos, Airijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Taip mūsų centras įjungiamas tarsi į du Europos šalių universitetų tinklus… Taip mes priartinsime KTU prie Europos Sąjungos universitetų ir neblogai pasirengsime įgyvendinti SOCRATES programą, t.y. ne tik semtis patyrimo vakaruose, bet ir duoti naudos senojo žemyno universitetinių studijų sistemai - į Lietuvą patrauklioms studijoms pakviesti vakarų šalių studentus.

Aptarkime dar vieną Jūsų koordinuojamą tarptautinį projektą, skirtą stiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų ir pramonės glaudesnius ryšius.

KTU kartu su Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos žemės ūkio ir Klaipėdos universitetais kuria duomenų bazę apie reikalingus specialistus gamybiniams kolektyvams ir apie jų perkvalifikavimo penkiuose minėtuose universitetuose poreikį. Pažymėtina, kad po KTU įvykusių forumų kilo didžiulis susidomėjimas šiuo projektu. Jį įgyvendinant žada dalyvauti ir Kauno miesto savivaldybės Ekonominės plėtros ir investicijų skyrius. Esu įsitikinęs, kad Europos Sąjungos lėšomis gavus reikiamą techniką, bendradarbiaudami su šalies universitetais sukursime reikiamą duomenų bazę. Taip atgaivinsime ryšius, kurie iki 1990 m. siejo aukštąsias mokyklas ir pramonę. Dabar studentams labai sunku rasti vietų praktikai: įmonės reikalauja, kad universitetas už praktikos laiką sumokėtų, o mes tam lėšų stokojame. Universitetas įmonėms galėtų mokėti ne pinigais, o intelektu. Bus galima pagerinti ir studentų praktinio pasirengimo lygį, o aukštosios mokyklos pradės rengti tik tokius specialistus, kurie reikalingi gamybai.

Kad ir lietuviai Vakaruose savo kūrybiškumu gali neatsilikti nuo išsivysčiusių šalių technikos specialistų, Jūs praktiškai įrodėte dirbdamas Briuselyje. Prisiminkime šį beveik metus trukusį vizitą Belgijos sostinėje.

Mokslinius tyrimus atlikau Belgijos Laisvajame universitete. Mechanikos ir robotų technikos departamente, vadovaujant prof. Andrė Preumont, tęsiau savo habilitaciniame darbe Kaune pradėtą plėtoti mokslo kryptį.

Ten buvo sumanyta, suprojektuota ir pagaminta mechaninė sistema elektrolankinio suvirinimo kosmose įrenginio vibracijoms slopinti. Tai buvo stambios Vokietijos firmos “Daimler-Benz-Dornier” užsakymas. Kita veiklos sritis Briuselyje - vaikščiojantys robotai. Žymiausi pasaulio specialistai prognozuoja, jog 2000-ųjų planetoje bus populiarūs vaikščiojantys žmonių tarnai - personaliniai robotai (kaip dabar personaliniai kompiuteriai). Gilinuosi į pasaulio specialistų mokslinę informaciją ta tema - ypač domiuosi japonų, amerikiečių, prancūzų išradimais. Galbūt Briuselyje bus gaminamas mano kūrinys - robotas, sugebantis pernešti didelį krovinį. Kad jis būtų stabilus ir svorio centras nenukryptų nuo dviejų trikampių pagrindo, įrengtos šešios kojos. Šis robotas, nusiųstas ten, kur nėra žmonių arba kur jiems pavojinga būti, turėtų pats atsistoti ant kojų iš transportavimo būsenos, o atsistojęs pats nueiti vykdyti užduoties. Kaip būtų buvę gerai tokius robotus turėti Černobylio atominės elektrinės avarijos metu, nebūtų reikėję į aukštos radiacijos zonas siųsti žmonių. Bet tai tik pirmasis bandymas. Su Belgijos ir Skandinavijos šalių kolegomis sutarėme toliau bendrai dirbti šia labai perspektyvia kryptimi.

Internete galime susipažinti su KTU Tarptautinių studijų centro puslapiais rusų, anglų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių kalbomis. Tad informacijos apie jūsų centrą pasaulis gauna nemažai. Kiek dabar turite studentų, paminėkite aktyviausius TSC pedagogus, jų darbus.

Šiais metais priėmėme daugiau kaip 100 studentų (konkursas buvo apie 15 į vieną vietą), dabar turime apie 300 auklėtinių. Populiariausi ir “seniausi” yra anglistai - ir šiais metais į tą grupę buvo didžiausias konkursas. Mažiau populiarios rusų ir prancūzų kalbomis dėstomos grupės. Esame įsikūrę rūmuose (A. Mickevičiaus g. 37), kuriuose 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Lietuvos universitetas. Kartu su mumis jau ketvirtus metus čia dirba dėstytoju Prancūzijos Angers universiteto pasiuntinys Fabrice Mandron, JAV Pietų Floridos universiteto dėstytojas Stephan Kahn, taip pat vokiečių kalbos specialistas Klaus Fuchs. Tik ką išvyko profesorius iš Hamburgo universiteto Giunter Abraham (jis vadybos paskaitas skaitė ne tik vokiečių, bet ir anglų kalba). Centre dirba keliasdešimt kolegų, studentams perteikiančių savo patirtį užsienio kalbomis. Tarp jų mano artimiausi pagalbininkai - doc. Alvydas Kondratas ir Kęstutis Pilkauskas. Neseniai prof. Henrikas Medekšas išspausdino vadovėlį anglų kalba “Fundamentals of mechanical design”. Knygas TSC studentams yra parašę mūsų centro pedagogai J. Valantinas, D. Šileikienė, J. Gražulevičius ir A. Šulčius, A. Matiukas ir S. Tamulevičius, P. Švenčianas,V. Krylova ir R. Rumša, R. Taločka, J. Mockaitis, R. Kazalupskienė, R. Balsys, S. Masiokas ir K. Masiokienė, A. Eitutis, G. Jakubauskienė, C. Kisieliauskas, I. Matiukienė, Z. Navickas ir kiti. Docentai B. Burgis ir A. Chmieliauskas išleido anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbos matematikos terminų žodynėlį.

Greta centro vadovo rūpesčių ir “Technologinių įrengimų ir įrankių” bei “Virpesių teorijos” kursų paskaitų anglų ir prancūzų kalbomis aš dabar daug laikos skiriu naujiems vadovėliams: “Mechaninių konstrukcijų dinamika ir modeliavimas” ir “Technologiniai įrengimai ir įrankiai”.

Manytume, kad padidėjus aukštųjų mokyklų pedagogų uždarbiams ir pakėlus jų prestižą, sugrįš prieškarinės Lietuvos tradicija, kai gabūs jaunuoliai vykdavo į Vakarus mokytis, o po to sukauptą patirtį perduodavo savo krašto atžaloms. Prisiminkime kad ir garsųjį chemiką, Mokslų akademijos akdemiką profesorių Joną Janickį, semantikos kūrėją kalbininką Algirdą Julių Greimą, režisierių maestro Juozą Miltinį ir daugelį kitų mūsų krašto šviesuolių. Ir mūsų materialinio “pamišimo” laikais atsiranda stoikiškų jaunuolių, kuriems techninio išprusimo ir tautos progreso idėjos nusveria turto kaupimą. Išsivysčiusiose šalyse intelektualinio kapitalo ir kultūros vertybių kaupimas sudaro apie penktadalį bendrojo nacionalinio produkto. Tikimės, kad ir pas mus taip bus netolimoje ateityje.

Nuotraukose:

Prof. habil.dr. V.Ostaševičius.

Grupė TEMPUS projekto, kurį koordinuoja KTU TSC, dalyvių.

Viename KTU TSC kabinetų.

KTU Tarptautinių studijų centras įsikūręs A. Mickevičiaus g. 37, kur prieš 75 metus buvo atidarytas Lietuvos universitetas.