MŪSŲ MOKSLININKAI

Kūrėjui būtina sugebėti žavėti


Prof. Juvencijus Petrulis
Lietuvos augalų fiziologų draugijos narys
Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros vedėjas prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS - garsus visoje šalyje genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas. 1993 m. jam už genetinių metodų sukūrimą varpinių žilių selekcijoje suteiktas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis.
Mokslininkas teigia, kad teorijai sukurti vien faktų nepakanka, reikia laisvos minties, kūrybinės erdvės. Kūrybos pagrindas, anot jo, eksperimentas. Naudodamas genomo rekonstrukciją, jis sukūrė alatetraploidinę svidrių veislę ‘Punia’ (Festuliolium).

Prof. A. Sliesaravičiaus rūpesčiu Augalininkystės katedroje 1996 m. įkurta mokslinė Genetikos - biotechnologijos laboratorija (vedėja dr. S. Kusienė) ir pradėti naujos krypties moksliniai tyrimai.

Prof. A. Sliesaravičius - naujų kultūrinių augalų introdukcijos Lietuvoje entuziastas. Su jo vardu ir veikla glaudžiai susiję sojos, kietųjų kviečių, žieminių avižų ir kt. auginimo tyrimai, kuriuose aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai. Mokslininkas parodė, kad soja Lietuvoje gali būti auginama kaip daržo kultūra. Todėl reikia šiek tiek pakeisti augalininkystės požiūrį į šį augalą. Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras 1997 m. registravo šalyje lenkišką sojos veislę ‘Progres’. Mokslininko iniciatyva universiteto Bandymų stotyje tiriama daug sojos veislių. O kuo žmogui naudinga soja?

Iš sojos pagaminti produktai maistingi ir naudingi. Jų sėklose yra 24-43 % baltymų, 13-32 % riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų bei kitų biologiškai aktyvių junginių. Heidelbergo vaikų klinikos medikų duomenimis, genisteinas, esantis sojos pupelėse, sulaiko vėžio naviko plitimą žmogaus organizme. Japonai ir amerikiečiai, daug vartojantys iš sojos pagamintų produktų, žymiai rečiau serga kai kuriomis vėžio formomis.

Daug genetikas A. Sliesaravičius nuveikė ne tik pašarinių žolių tarprūšinės ir tarpgenetinės hibridizacijos srityje, bet įvertino ir neigiamą aplinkos poveikį (žemų temperatūrų) augalų genotipui ir fenotipui. Prof. A. Sliesaravičiui vadovaujant apgintos 8 mokslo daktaro disertacijos. Jis yra 4 doktorantūros studijų komitetų pirmininkas, universiteto Tarybos mokslo komisijos pirmininkas bei Lietuvos Respublikos Mokslo premijos komiteto narys, Lietuvos Žemdirbystės instituto Tarybos narys, tarptautinių konferencijų organizatorius ir dalyvis.

Mokslininkas bendrauja su ūkininkais praktikais. Su kolegomis keliauja po Aukštaitiją ir Žemaitiją, rūpinasi regiono problemomis, organizuoja praktines konferencijas ir seminarus.

Prof. A. Sliesaravičius aistringai mėgsta kalnų turizmą. Kūrėjui būtina sugebėti žavėtis Visata, ir kartais atrodo, kad svarbiausioji jo mokslinio darbo jėga - nenusakomas noras suprasti gamtos paslaptis ir perduoti žinias jaunajai kartai.

Dėkingi jam visi jo mokiniai, botanikai, genetikai, selekcininkai ir visi, kurie iš jo skelbtų darbų sužinojo daug naujo bei vertingo.