Juozas Elekšis

Profesorius priminė, kad Vėžaičių filialas įkurtas 1935 metais. Jo darbo kryptys išliko iš esmės nepakitusios - agrotechnikos tobulinimas, mikrobiologija, biologinio azoto fiksacija, gumbelinių bakterijų selekcija, ankštinių augalų inokuliavimas, biologinio azoto geresnio naudojimo galimybės. Filiale dirba 28 moksliniai darbuotojai, tarp jų 22 daktarai, 4 habilituoti daktarai.

Profesorius sakė, kad azoto problema žemdirbystėje ypač aktuali, jo sunaudojama vis daugiau ir vis labiau jo trūksta. Ateityje jo rimtai gali paradėti stigti. Azotinės trąšos derlių padidina 2-2,2 karto, bet jų gamyba labai brangi. Olandai pirmieji pastebėjo, kad jį ėmus gausiai naudoti karvės pradėjo sirgti leukemija, augalai ėmė kankinti žmones, padaugėjo kepenų ligų. E. Lapinskas remdamasis mokslininkų tyrimais įrodinėjo, kad vienintelė išeitis - daugiau naudoti biologinio azoto, o mineralinį azotą naudoti tik minimaliai. Žinoma, kad azotą kaupia gumbelinės bakterijos. Antai pirmamečių dobilų 110 tūkst. ha gali sukaupti tiek pat azoto, kiek jo pagamins Jonavos mineralinių trąšų kombinatas. Ankštiniai augalai su dirvožemio gumbelinėmis bakterijomis sudaro aktyvią simbiozę, kurios metu kaupiamas azotas. Taigi galima apsieiti ir be didelio kiekio mineralinių trąšų.

JAV, Kanadoje, Australijoje biologinis azotas sudaro jau apie 60 proc. viso naudojamo azoto. Vakarų Europoje biologinis azotas sudaro 30-40 proc., Lietuvoje tik apie 22 proc.(1994 m. duomenys). Beje, šiuo metu jo sunaudojama dar mažiau, nes sparčiai mažėja dobilų plotai. Mokslininkas sakė esąs susirūpinęs tuo, nes mineralinis azotas naikina gamtinį azotą. Lietuvoje būtina daugiau kaupti biologinio azoto. Daugiausia jo sukaupia liucerna - 250 kg viename hektare. Daug azoto kaupia dobilai, daugiametės ankštinės žolės, ankštiniai javai. Vėžaičių filialo mokslinikai ištyrinėjo, kad ne visi gumbelinių bakterijų štamai efektyvūs ir nustatė būdus, kaip padidinti azoto fiksaciją. Dobiluose efektyvūs štamai sudaro apie 30 proc., o neefektyvūs visai nedaug. Ištirta, kad gumbelinėms bakterijoms labiausiai palankūs dirvožemiai, kurių PH - 6,5. Deja, dauguma mūsų dirvų rūgščios. Tokioms dirvoms labai jautri liucerna. Profesorius aptarė būdus, kaip mažinti dirvų rūgštingumą, (vienas jų - kalkinti dirvas), kaip adaptuoti efektyvius bakterijų štamus rūgščiose dirvose, kaip sukaupti biologinio azoto net smėlėtose žemėse. Tai labai svarbu nes augalai sunaudoja tik 50 proc. mineralinio azoto, kitas patenka į aplinką. Tuo tarpu biologinis azotas naudojamas racionaliai ir yra švariausia trąša.

Atsakydamas į prof. Leono Kadžiulio klausimą, pranešėjas sakė, kad liucernos sukauptas azotas dirvoje naudojamas net iki 3 metų, dar tiek pat jo su šiaudais patenka į tvartą ir galiausiai vėl grįžta į dirvą. Habil dr. Albinas Lugauskas kalbėdamas apie Vėžaičių filialo darbą, priminė, kad mineralinis azotas ne tik teršia gamtą, bet ir sunaikina daugelį naudingų organizmų.

Labai įdomiai pranešėją papildė prof. habil. dr. Algimantas Ambrazevičius. Jis sakė, kad teko dalyvauti tyrimuose, kur buvo nagrinėjama, kiek azoto į dirvą išskiria žaibai ir kaip tą reiškinį galima paskatinti elektros išlydžiais. A. Ambrazevičius taip pat paminėjo, kad visai neracionalu mineralinį azotą gaminti iš dujų. Dujos - viena vertingiausių žaliavų, iš kurių galima gaminti net dirbtinius ikrus.

Virginijos Valuckienės nuotraukose:

Prof. habil. dr. Edmundas Lapinskas įrodinėjo, kad dirvoje galima sukaupti reikiamą kiekį biolginio azoto.

Prof. habil. dr. Algimantas Ambrazevičius remdamasis tyrimais sakė, kad azotą gamina ir žaibai.