Draudos medicina mokslininkų akiratyje
Juozas Lėlaitis
Pradėjus įgyvendinti draudos mediciną, buvo tvirtinama, kad prioritetas bus atiduotas pirminei sveikatos priežiūrai. Kol kas ši nuostata dar neįgyvendinta. Net bendrosios praktikos gydytojų šiuo metu turime vos 300, nors juos mums padeda rengti net Europos pirminės sveikatos priežiūros konsorciumas. Jo padedami užsienyje jau stažavosi 8 gydytojai. Jie grįžę pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytojų rengimo centruose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose. Savo žinias jie jau perteikė 40 gydytojų. Bendrosios praktikos gydytojai dvi dienas savo problemas analizavo kolegijoje. Be gydytojų iš visos Lietuvos, jos darbe dalyvavo ir šiomis problemomis besidomintys mokslininkai - Utrechto universiteto Bendrosios praktikos katedros asistentas Peter van Hasselt, Kopenhagos universiteto Bendrosios praktikos katedros asistentas Klaus Wit, Monrealio universiteto profesorius Doneinie de Braux, PHARE programų ekspertas Beny Lorentzon. Įspūdingai buvo atstovaujama ir Lietuvai. Kolegijos darbe dalyvavo prof. Julius Kalibatas (SAM), doc. Eduardas Razgauskas (Bendrosios praktikos gydytojų centro vadovas), doc. Liutauras Labanauskas (Lietuvos gydytojų sąjungos viceprezidentas), doc. Leonas Valius (Kauno akademinių klinikų šeimos klinikos vadovas), doc. Teresė Žižienė (Jonavos rajono savivaldybės gydytoja), prof. Ala Baubinienė (Klaipėdos krašto vyriausioji terapeutė).
Tiek mokslininkų, tiek bendrosios praktikos gydytojų nuomonė vieninga - pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vis dar nesugeba atlikti tų funkcijų, kurios joms numatytos. Šiuo metu beveik nevykdoma svarbiausia jų funkcija - sveikatos išsaugojimo prevencija, ligų profilaktika. Kaip nepavykęs įvertintas gyventojų prirašymas poliklinikose. Prisirašė ir žmonės, gyvenantys už dešimčių kilometrų. Net vienos mokyklos mokiniai kartais gydomi 3-4 gydymo įstaigose. Esant tokiai padėčiai neįmanomas joks darbas su visuomene. Be reikalo apribotos bendrosios praktikos gydytojų teisės. Normoje jiems nurodoma ką gydyti, o receptus gali rašyti ne visais atvejais, tenka žmogų be reikalo siųsti konsultuotis į antrąjį lygį. Taip melžiamos gana ribotos ligonių kasos lėšos. Bendrosios praktikos gydytojai blogai aprūpinti įranga, todėl gal tik 50 jų dirba pagal visus reikalavimus.
Ypač daug problemų kaime. Kartais rajonams tenkančios lėšos yra atvirkščiai proporcingos esančiai infrastruktūrai. Ten, kur pirminės sveikatos priežiūros įstaigų mažiau ir jos nedidelės, vieno ligonio priežiūrai tenka daugiau lėšų. Finansuojant visai neatsižvelgiama į aptarnaujamos teritorijos dydį, aprūpinimą telefonais, susisiekimo galimybes. Iš kaimo gydytojų reikalaujama dirbti visas 24 valandas, nors už tai ir neatlyginama. Kaimo vietose trūksta gydytojų, ypač ten nuolat gyvenančių, tačiau nėra efektyvios ten dirbti skatinančios programos.
Konkretūs siūlymai šiuo metu apibendrinami ir jie bus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai.
Nuotraukoje: Prof. Julius Kalibatas.