Vytautas Kundrotas |
|
Kontinentinėje Europoje įvesta dešimtainė matų sistema taip pasiteisino, kad neįsivaizduojama, jog prireiktų vėl įvesti nesisteminius matus, beje, tebenaudojamus Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau ne visi matai ir Europoje tapo dešimtainiais. Kažkodėl buvo užmiršta geometrija, todėl kampai tebeskaičiuojami ne dešimties ir ne šimto, o lygiai 360 laipsnių tvarkos vienetais. Užmirštas ir laiko skaičiavimas - laikrodžio rodyklės padėtį žyminčių skaičių turime lygiai dvylika, skaičiuojančių dvidešimt keturias paros valandos.
Perėjimą į kitą tūkstantmetį būtų galima išnaudoti vieniems ar kitiems pakeitimams. Tačiau Europa nėra pasirengusi naują tūkstantmetį sutikti dešimtainiu laiko skaičiavimu. Vis dėlto galima mėginti nustatyti, kaip turėtų būti sudaryta tokia sistema.
Laiko segmentai, ilgesni negu metai, skaičiuojami dešimtaine skaičiavimo sistema: tūkstantmetis, šimtmetis (amžius), dešimtmetis. Taigi ir trumpesni negu metai, laiko segmentai galėtų būti skaičiuojami kad ir neišbaigta dešimtaine laiko skaičiavimo, ne tik dešimtaine skaičių sistema. Metuose būtų trys šimtadieniai (su liekana), kurie pakeistų mėnesius ir kuriuos galėtume skirstyti į dešimtadienius, pakeičiančius savaites. Metuose būtų vienas neištisas šimtadienis (šešiasdešimt penkių ar keturių dienų), ir vienas neištisas dešimtadienis (penkių ar keturių dienų). Dešimtaine skaičiavimo sistema skaičiuodami laiką, trumpesnį negu diena, paroje turėtume dešimt valandų, kurias skirstytume į dešimtį minučių, o jas - į dešimtį sekundžių. Beje, tektų įvesti ir ketvirtą vienetą, kadangi naujoji sekundė pernelyg jau ilga. Naują parą elektroninis laikrodis sutiktų skaičiais 0.0.0.0, žyminčiais naujas valandas, minutes, sekundes ir naujaisiais laiko vienetais įvardytus laiko momentus.
Patogus ir paros skirstymas į šimtą valandų, valandos - į šimtą minučių, o minutės - į šimtą sekundžių. Tik minutė ir tuo labiau sekundė šiuo atveju pernelyg trumpos, bet labai tinkamos kai kuriems moksliniams skaičiavimams. Tada skaičius 99.99 laikrodyje reiškia, kad yra devyniasdešimt devynios valandos, devyniasdešimt devynios minutės ir žymi, kad po vienos minutės skaičiuosime naujos paros laiką.
Tenka pastebėti, kad empiriškai determinuoti laiko skaičiavimo elementai yra metai (tokiu periodiškumu Saulė grįžta į savo orbitą) ir diena (tokiu periodiškumu Žemė sukasi apie Saulę). Laiko segmentai, didesni negu metai, ir mažesni negu diena, nėra determinuoti, todėl juos galima skaičiuoti teoriškai bet kokia laiko skaičiavimo sistema ir ji bus nepriklausoma. Bet kokia laiko skaičiavimo vienetų nuo metų iki paros sistema yra netaisyklinga, kadangi metai turi netaisyklingą dienų skaičių - tris šimtus šešiasdešimt penkias ar keturias. Visiškai nesuprantama, kodėl tik laiko, ilgesnio, negu metai, skaičiavimo vienetai yra dešimtainiai, o lygiai tiek empiriškai nedeterminuoti laiko, trumpesnio negu para, skaičiavimo vienetai nėra dešimtainiai. Reikėtų manyti, kad kitame tūkstantmetyje dešimtainė laiko sistema neišvengiamai bus priimta. Belieka mėginti prognozuoti, kada tai bus įvykdyta. |