Doc. dr. Jonas Algirdas Martišius

Pirmąją “Scientia et Historia - 98” dieną buvo nagrinėjama tema “Mokslas ir visuomenė permainų kelyje”. Tam skirti 9 turiningi pranešimai ir diskusijos, išradingi klausimai bei aštrios pastabos.

B. Deksnys, nagrinėdamas įžymiųjų mūsų amžiaus rašytojų tekstus, įtikinamai parodė, kad atviros visuomenės idėją plėtojo filosofuojantys autoriai, darantys įtaką skaitytojams. A. Juozaitis, aptaręs politikos ir dorovės ryšį, temą susiejo su mūsų politinės veiklos kasdienybe. J. Morkūnienė mėgino atviros visuomenės sampratą nušviesti filosofiškai. Į subjektyvumo apraiškas sociologiniame mąstyme gilinosi A. Vosiliūtė.

Susidomėjimą ir daug diskusijų sukėlė K. Makariūno pranešimas: “Mokslo ir visuomenės kontraktas”. Išnagrinėjęs naujausią JAV mokslinę literatūrą apie mokslo reikalingumą, jo finansinį rėmimą, pranešėjas atskleidė amerikietišką pragmatišką požiūrį ir nurodė tuos momentus, kurie galėtų būti aktualūs Baltijos šalių mokslo politikai. S. Rapoporto pranešimas, skirtas inteligento biografijos “sutvarkymui”, buvo pilnas kritiško sąmojaus ir pilietinio ryžto atskleisti mūsų visuomenės skandalus. V. Šlapkauskas aiškino, kaip Lietuvos astronomai mokslininkai - P. Slavėnas, A. Juška ir kiti formavo mūsų visuomenės kosmologinį pasaulėvaizdį, susietąsu etnine tradicija. J. A. Krikštopaitis, aptardamas kelių mūsų intelektualų veiklą, išryškino tautinio savitumo ir pilietiškumo sąsajas asmens kūrybinėje veikloje. Apibūdino ir tų sąsajų skirtumus sovietmečio prievartoje ir išeivijoje atsidūrusių intelektualų saviraiškoje. K. Masiulis išdėstė savo požiūrį į mokslo metodologiją.

Antroji konferencijos diena buvo skirta naujiesiems mokslo istorikų tyrimų duomenims aptarti ir darbų perspektyvoms numatyti. Tame svarstyme dalyvavo 18 aktyviai besidarbuojančių pranešėjų. Netrūko klausimų, pasisakymų. J. A. Krikštopaitis, nagrinėdamas pastarųjų metų mokslo istorikų veiklos ypatybes, nurodė tris aplinkybes, kurios esmingai pakeitė tyrimų galimybes. Pirma - minėtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo istorikų organizacijų susijungimas į Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociaciją. Jos prezidentas šiuo metu yra pats pranešėjas. Antra - pastaroji asociacija 1993 m. buvo priimta į Pasaulinę mokslo istorijos ir filosofijos sąjungą. Atsirado galimybė dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir leidyboje. Trečia - Edmundo Čapo (JAV) premijų ir stipendijos įsteigimas pradedantiems mokslo kelią jauniems žmonėms. (Čia buvo pagerbtas ir tų apdovanojimų steigėjas jo 75-mečio proga) Pranešėjas pažymėjo, kad pradėta steigti gamtos ir technikos mokslų istorijos ir filosofijos magistrantūrą.

G. Ilgūnas kalbėjo apie pasirengimą Lietuvos vardo tūkstantmečiui, atskleidė įvairių siūlymų panoramą, pristatė tris geriausius to jubiliejaus ženklo projektus. Jau po konferencijos iš minėtų trijų projektų buvo išrinktas vienas pats geriausias. R. Šviedrys (JAV) įdomiai nagrinėjo penkis viduramžių atradimus, turėjusius didelės įtakos tolesnei mokslo raidai Europoje. Tai vandens malūnas (ratas), patranka, stiklas, mechaninis laikrodis ir spausdinimo mašina. E. Gečiauskas nagrinėjo matematiką Vilniaus universitete nuo 1655 iki 1700 metų. Tai mažai tyrinėtas laikotarpis, kuriam neigiamos įtakos turėjo rusų armijos įsiveržimas į Vilnių, tada ir buvo uždarytas universitetas. A. Baltrūnas pristatė tyrimų duomenis apie lietuvišką svorio matą “vaškas”, o E. Makariūnienė - Lietuvos fizikų ir astronomų bibliografijas, išleistas 1945-1997 metais. L. Klimka įdomiai kalbėjo apie lygiai prieš 200 metų gimusį senojo Vilniaus universiteto astronomą ir geodezininką totorių Antaną Szahin’ą. Senuosius dar nelietuviškus Vilniaus kalendorius aptarė S. Matulaitytė, o J. A. Martišius Lietuvos nepriklausomybės 80-mečio proga parinko ryškesnių epizodų, liudijančių mokslininkų asmeninį pasiaukojimą mokslui ir gimtinei.

Popietiniame posėdyje buvo įteikta Edmundo Čapo stipendija doktorantei Jolitai Klimavičiūtei, o ji pati analizavo botanikos mokslo raidą Lietuvos aukštosiose mokyklose. I. Šenavičienė pasakojo apie savitą XIX a. gyvenusio kunigo Juozapo Čiulados techninį išradimą “Kampamatis ir barometro skalė”, o J. Banionis - apie mokslininką ir VDU rektorių Julijoną Graurogką. Akylaus dėmesio sulaukė J. Navasaičio pranešimas apie rudininkų (geležies gamintojų) profesiją Lietuvoje. Kaimyninės Lenkijos archyvuose saugoma lenkiška poema apie labai sunkias rudininko darbo sąlygas. Panašios jos buvo ir Lietuvoje. Karštis, suodžiai, masyvūs kūjai, jokios romantikos. Rudnios Lietuvoje išnyko XIX a., nutiesus geležinkelius. A. Motuzas nagrinėjo aukštojo žemės ūkio mokslo ištakas Lietuvoje. M. Šalkauskas, R. Jankauskienė, D. Kimtienė pristatė parengtą spaudai Lietuvos chemikų sąvadą. Jame apie 1000 asmenybių. “Ar žinojo lietuviai Zodiako žvaigždynus?” - tokia buvo J. Vaiškūno svarstymo tema. Konferenciją užbaigė du jauni mokslo istorijai pasišventę tyrinėtojai. R. Kivilšienė, remdamasi išimtinai archyviniais dokumentais, nagrinėjo VU Fizikos-matematikos skyriaus veiklą XIX a. pradžioje, o J. Lapinskas - mokslinio pobūdžio publikacijos “Aušroje” (1883-1886).

Konferencija parodė įvairų aktyviai dirbamą mokslo istorijos tyrimo darbą, augimo tendencijas. Dalyvavo apie 50 dalyvių iš įvairių mokslinių institucijų, daugiausia iš Vilniaus. Lauktume dalyvių ir iš kitų Lietuvos miestų. Numatyta išleisti konferencijos darbų rinkinį. Mokslo istorija turi galimybių užpildyti bent dalį susidariusių ideologinių nišų.

Nuotraukose:

Artėjant Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui jubiliejaus organizavimo komisijos pirmininkui Gediminui Ilgūnui rūpesčių vis daugėja, bet konferencijoje ir jis buvo aktyvus.

Mokslo istorikai konferencijoje klausosi pranešimo.

Konferenciją organizavo ir jai pirmininkavo trijų Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas prof. Juozas Algimantas Krikštopaitis.

Niujorko politechnikos universiteto(JAV) prof. Romualdas Šviedrys skaito pranešimą apie penkis didžiuosius viduramžių atradimus.