Gediminas Zemlickas

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos visuotinis susirinkimas Akademijos užsienio nariu vienbalsiai išrinko žymų fiziką prof. Emilijų KNYSTAUTĄ. Mūsų tautietis dirba Kanadoje, Laval universitete Kvebeko mieste. Jau 20 metų profesorius bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, čia turi ir savo mokinių. Gegužės 8 d. Lietuvos MA prezidentas akad. B. Juodka prof. E. Knystautui įteikė Akademijos užsienio nario diplomą. Pagal tradiciją kiekvienas užsienio narys skaito inauguracinę paskaitą. Prof. E. Knystauto pranešimo tema buvo “Mokslo ir studijų problemos Kanadoje”. Svečias taip pat papasakojo apie savo tyrimų sritis.

E. Knystautas gimė 1945 m. gruodžio 25 d. Vokietijoje, išeivių iš Lietuvos šeimoje. Studijavo Monrealio universitete Kanadoje. Konektikuto universitete (JAV) 1967 m. gavo fizikos magistro, o 1969 m. - fizikos daktaro laipsnius. Nuo 1969 m. iki šiol dirba Laval universitete Kanadoje. E. Knystautas - žymus eksperimentinės fizikos mokslininkas bei mokslinių tyrimų organizatorius. Jis yra gavęs svarbių rezultatų atomo spektroskopijoje, tirdamas daugiakrūvių jonų sužadintas būsenas, taip pat paviršiaus ir kietojo kūno fizikoje taikydamas jonų implantacijos metodus. Paskelbė apie 100 mokslo darbų. Nuo 1986 m. E. Knystautas yra Kanados Gamtos ir technikos mokslų tarybos narys, kelerius metus buvo šios tarybos Bendrosios fizikos komiteto pirmininkas, taip pat Kanados fizikų draugijos Atominės ir molekulinės fizikos skyriaus prezidentas. E. Knystautas jau daug metų bendrauja su Lietuvos fizikais, siunčia mokslinę literatūrą, kviečia juos į tarptautines mokslines konferencijas ir bendriems tyrimams į Laval universitetą.

"Kanadietiška ranka" ir rentgeno spindulių veidrodis

Tenka dirbti ir su galingais greitintuvais. Tiriami įvairių elementų jonų sužadinimo procesai, jų sužadintų būsenų gyvavimo trukmės, energijos šuolių tikimybės, įvairios sąveikos ir pan.

Tokie greitintuvai ir darbai su jais - brangus malonumas. Todėl ir E. Knystautui fundamentiniams atominės fizikos tyrimams tenka skirti maždaug trečdalį laiko, o du trečdalius - taikomajam mokslui. Tenka nuolat svarstyti, kiek naujų atominės fizikos ir spektroskopijos doktorantų reikėtų rengti, kad visiems būtų darbo, kad nereikėtų dirbti "šoferiais".

Kai kurie prof. E. Knystauto mokiniai dirba su metalais, kurie pasižymi formos atminties savybe. Šie metalai jau senokai naudojami technikoje, stomatologijoje, net chirurgijoje. Nauja tai, kad Kanados fizikai dirba su labai plonomis šių metalų plėvelėmis. Šios titano ir nikelio itin plonos plėvelės, pasižyminčios formos atminties savybe, taikomos mikromechanikoje, mikrohidraulikoje.

Regis, profesoriaus ypatingo pasididžiavimo kūrinys - tai rentgeno spindulių veidrodis, kurį sugebėjo padaryti E. Knystauto buvęs doktorantas Marius Grigonis iš Kauno. Rentgeno spindulių veidrodį sukurti nepaprastai sudėtinga, kadangi šiems skvarbiems spinduliams jokie metalai negali būti veidrodžiu. Geriausią atspindį teikia aukso, paladžio ar osmio dalelės, nusodintos ant stiklo paviršiaus. Ir tai toks veidrodis atspindi mažiau kaip 1 proc. rentgeno spindulių. Marius Grigonis sugebėjo padaryti daugiasluoksnius (iš 50 porų) veidrodžius. Labai preciziškas darbas. Bene 30 val. iš eilės teko tuos sluoksnius "sodinti" ant veidrodžio paviršiaus. Užtat pavyko sukurti minkštų rentgeno bangų (tarp 25-40 nm) veidrodį, kuris teikia iki 20 proc. atspindį. Unikalus laimėjimas.

Prof. E. Knystautas su kolegomis kuria naujų galimybių šviesolaidžius, optoelektroninius įtaisus. Naudojant joninę implantaciją pavyksta pakeisti stiklo, kristalų ir kt. medžiagų lūžio rodiklius.

Joninės implantacijos būdai padeda keisti įvairių medžiagų paviršių. Iš tokių lydinių padaryti dirbtiniai sąnariai tarnaus keturgubai ilgiau, tad pacientui nebereikės iškęsti pakartotinių operacijų. Variklių alkūniniai velenai ir kitos detalės, sukietinus metalo paviršių, tarnauja daug ilgiau ir patikimiau. Tai tribologijos sritis. Pagal Kanados kosminės erdvės agentūros užsakymą JAV kosmoplane "Shuttle" įmontuota mechaninė "kanadietiška ranka" -objektams kosmose paimti. Ji turi patikimai dirbti nuo -200 iki +200^°C temperatūroje, veikiant meteoritams. Norint padaryti tą "ranką", teko sukurti "kietą" tepalą.

Patikimas būdas skatinti doktorantų aktyvumą

Nors Laval universitetas privatus, bet tris ketvirtadalius finansavimo gauna iš provincijos valdžios, nes atlieka visuomenei naudingą darbą. Kadangi su pinigais visiems striuka, tai šalyje kyla aštrios diskusijos: ar pakankamai naudingas provincijai universitetas? Apskritai, koks universitetų vaidmuo visumenėje? Ar reikia tiek lėšų skirti mokslui? Kokia proporcija išlaikytina tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslų.

Pavyzdžiui, fizikams siūloma daugiau savo tyrimus sieti su pramonės poreikiais - tokiu būdu uždirbti mokslui ir universitetui pinigų. Fizikai atkerta: "Fizika skirta ne pramonės poreikiams tenkinti." E. Knystautas sakosi atsakymo nežinąs. Aišku, negalima ignoruoti to, kas vyksta visuomenėje. Su pramonininkais dirbti sunku. Pirmą kartą fizikams rodant savo laimėjimus, pramonininkai sužavėti: "Mums įdomu, rūpi." Po poros mėnesių kitas posėdis, kuriame užsakovai jau raukosi: "Ši tema mums jau neaktuali". Fizikai stoja piestu: "Mes priešokiais dirbti negalime, vieną temą gvildename trejus metus!" Visai skirtingas darbo ritmas.

Laval universitete įtvirtinama nuostata: rengti ne tik kritiškai mąstantį, bet ir produktyvų mokslininką. Todėl po 3 metų doktorantui nutraukiamas finansavimas, ir tai efektyviausias būdas paspartinti darbo eigą. Mat kai kurie disertantai nori taip ištobulinti savo disertaciją, kad metai iš metų vis atidėlioja gynimą. Prof. E. Knystautas jiems teigia, kad tezės tėra tik mokslinio darbo pradžia, bet ne pabaiga. Profesoriaus vienas mokinys disertaciją rašė 9 metus! O spartumo rekordą beveik sumušė jau minėtas Marius Grigonis, disertaciją parašęs ir apsigynęs per pustrečių metų. Paprastai tai užtrunka 4-5 metus. Greičiau - per 2 metus - pavyko apsiginti tik vienam kinui, bet jis beveik nemiegojo, vaikščiojo raudonomis akimis.

Kaip įvertinama mokslinio darbo kokybė? Prieš 20 metų buvo skrupulingai skaičiuojami išspausdinti straipsniai, puslapiai. Du mėnesius per metus E. Knystautas užtrukdavo vien tuos straipsnius skaitydamas. Dabar to niekas nedaro, straipsniai - ne fetišas. Paprastai darbą įvertinti prašoma užsienio ekspertų - visiems rami galva.

G.Zemlicko nuotraukose:

Prof. Emilijui Knystautui Lietuvos MA užsienio nario diplomą įteikia Akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka.

Prof. Emilijus Knystautas.

Prof. E. Knystautą sveikina MA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Onutė Druškauskienė ir skyriaus pirmininkas MA narys korespondentas Henrikas Pragarauskas.