Mokslas pateko į laisvąją rinką. Reikia išmokti ne tik kurti naujas technologijas, bet jas ir parduoti. Mokslas tapo produktu, nelabai besiskiriančiu nuo kitų prekių. Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil dr. Steponas AŠMONTAS sutiko papasakoti apie instituto laimėjimus, mokslinių tyrimų ateitį, bendradarbiavimą su kitomis šalimis.

21 amžiaus horizontai

Manau, kad puslaidininkių fizika bus populiari ir 21 amžiuje. Skirtumas tas, kad 20-as buvo mikroelekronikos, o artėjantis - jau nanoelektronikos amžius. Tranzistoriaus matmenys šiuo metu yra mikrometro dydžio, ateityje bus kuriamos naujos technologijos nanometro dydžio tranzistoriams gaminti. Tam reikės kitų principų, bus pereinama prie molekulinio lygio.

Instituto veikla turėtų apimti ir informacines technologijas, ryšius, ne tik puslaidininkius, bet ir apskritai kieto kūno fiziką. Institutas turėtų keisti pavadinimą, mes jo vos nepakeitėm į kieto kūno fizikos instituto pavadinimą. Jau dabar institutas, galima sakyti, yra ne puslaidininkių fizikos, o pažangių technologijų institutas.

Galbūt galima teigti, kad kitas šimtmetis bus optoelektronikos šimtmetis. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad elektronas pakeis mechaninį krumpliaratį ir elektroną bus galima priversti daryti sudėtingus skaičiavimus. Gal kvantas kitame šimtmetyje pakeis elektroną?

Ryškus kvantinių efektų reiškinys yra tuneliavimas. Pradėta auginti kvantinius taškus, kvantines duobes, tie reiškiniai jau stebimi kambario temperatūroje. Kvantinės mechanikos teorija gana neblogai sutvarkyta, surikiuotos reikiamos formulės. Tik kai lygtyse surašytus reiškinius reikia perkelti į realų prietaisą, tai gana sunku.

Viena darbų kryptis institute skirta optinio signalo vertimo į elektrinį signalą ir elektrinio signalo vertimo į optinį tyrimams. Optoelektronika tampa vis svarbesnė. Tiesa, kol kas tai, kad ir populiari, bet gana maža puslaidininkių tyrimo dalis.

Lietuvoje jau nutiesti ir tiesiami šviesolaidžiai telefono ryšiui ir apskritai šiuolaikinei komunikacijai. Generatoriai ir detektoriai juose yra puslaidininkiai. Tai taip pat susiję su mūsų institute atliekamais darbais.

Instituto dabartis

Mūsų instituto mokslininkai tarptautinėse konferencijose skaito apie dešimt kviestinių pranešimų per metus. Tai neblogas rezultatas. Per metus mes išspausdiname Vakarų žurnaluose su citavimo indeksu 80-90 straipsnių. Apie du trečdalius mūsų mokslininkų darbų spausdinama Vakarų žurnaluose, kurie laikomi prestižiniais.

Daugiau padaryta būtent fundamentiniuose moksluose, ten, kur nebuvo reikalaujama aukštų technologijų. Turėti gerą technologinę įrangą ar liniją - daug brangiau, negu turėti gerą biblioteką, kompiuterius. Elementariųjų dalelių tyrinėti eksperimentiškai šiuo metu negalime. Tik teoriškai.

Kai kokias technologijas, pvz., informacines, mėginsime kurti. Apie jas domėjosi atvažiavę į Lietuvą Pentagono atstovai.

Aktualūs instituto veiklos barai?

Nuo senų laikų institutas buvo “greitos elektronikos” tyrimų centras. Dabar tęsiame tuos darbus kurie pasiekę pasaulio lygį.

Infraraudonojo spinduliavimo sąveikos su kietu kūnu tyrimais siekiame sukurti iš esmės naują detektorių ir infraraudonojo spinduliavimo jutiklių. Madinga tematika - radarai, kuriuos galima naudoti geologijoje. Buvo susidomėję jais ir archeologai.

Problemos - ekonominės

Mokslas, kaip ir visa kita, pateko į laisvąją rinką. Mokslininkai turėjo išmokti ne tik sukurti, bet ir parduoti. Mokslas tapo rinkos produktu, kaip ir kitos prekės.

Manome, trečdalį finansavimo gausime vykdydami programas, per grantus. Tie mokslininkai, kurie iškelia naujas problemas, siūlo greitus sprendimus, parodo, kad tie sprendimai duos naudą Lietuvai, turėtų buti papildomai finansuojami ir skiriama jiems daugiau dėmesio.

Šiemet, rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje vyks dešimtasis ultrasparčiųjų procesų puslaidininkiuose simpoziumas. Mums tai ekonominė problema. Nelengva prasiskverbti į Vakarus. Mokslininkai neturi pakankamai pinigų važiuoti į konferencijas skaityti pranešimų. Tenka prašyti Vyriausybės, Soroso fondo pagalbos. Tiesa, konferencijų organizatoriai daro nuolaidas, neima nario mokesčio arba suteikia gyvenamąjį plotą.

Mūsų instituto mokslininkai dažnai išvažiuoja dirbti dviem trims mėnesiams ar net metams į Vakarų šalis. Esame sudarę sutartį su Švedijos karališkuoju technologijos universitetu, pagal kurią keičiamės dėstytojais, doktorantais. Švedijos vyriausybė tam skyrė 300 tūks. kronų.

Doktorantai važiuoja į Vakarus trims, penkiems, šešiems mėnesiams padirbėti ir pasinaudoti technologine įranga, dirba mokslinį darbą, atlieka mokslinius tyrimus. Taip pat siunčiame mokytis doktorantūroje, bet beveik visi apsigynę doktorantai nebegrįžta - jie gerai vertinami kitose šalyse.

JAV atrenka gabius žmones, taip prarandam geriausius mokslininkus. Nesugrįžo beveik visi disertacijas apgynę puslaidininkių fizikos specialistai. Mokslininkai gal ir parvažiuotų su salyga, jei atlyginimai būtų ne mažesni negu JAV ar kitur. Jie priprato prie geresnių gyvenimo sąlygų, yra gabūs, talentingi, nebenori grižti atgal.

Svečiai domėjosi instituto galimybėmis

Esame pateikę paraiškų į NATO. Viena paraiškų - programai “Science for Peace”. Gegužės 1-5 dieną Lietuvoje svečiavosi trys NATO atstovai - Dr. Ch. de Wispelaere’as, R. Williams’as ir O. Christiansen’as. Programos “Science for Piece” vadovas Dr. Chris'as de Wispelaere’as paskaitė paskaitų apie programų reikšmę ir finansavimo Lietuvai galimybes, surengė seminarą.

NATO partnerių vykdomų projektų koordinatorius Richard'as Williams’as susipažino su institutu, buvo aptarti kai kurie instituto paraiškos minų ieškiklio, kurį sėkmingai būtų galiama gaminti Lietuvoje arba Europos šalyse, kūrimo klausimai. Programa finansuojama NATO pinigais.

Danijos karo atašė prie NATO Ole'as Christiansen’as rūpinosi gamtos apsaugos klausimais. Lietuvoje reikia išvalyti karines bazes. 2 proc. Lietuvos teritorijų beveik nenaudojama dėl to, kad neaišku, kiek jos užterštos.

Svečiai domėjosi mūsų galimybėmis dalyvauti programoje “Science for Peace”. Dalyvauti gali NATO partnerių, viso pasaulio šalys. Tačiau entuziastų ne tiek jau daug. Kadangi pasiūlėm bendradarbiauti, atstovai pasidomėjo, ar įvykdysime projektą, kokiu lygiu. Investuotojas turi būti įsitikinęs programos vykdymo galimybėmis, rezultatyvumu. Būtinas tam tikras garantas.

Taigi NATO atstovai susipažino su galimybėmis Lietuvai integruotis į NATO ir dalyvauti NATO mokslinėse programose.

Tikslai - taikūs

Anksčiau buvo skelbiama, kad NATO - tik agresyvus puolamasis blokas. Taip nėra. Jau daug metų šalys suinteresuotos palaikyti taiką pasaulyje, apsivalyti nuo ginklų. Tai skelbiama “Science for Peace” programoje. "Mokslas taikai" - šis šūkis turi atkreipti mokslininkų dėmesį. Toks NATO politikos žingsnis labai teisingas, ir darbai, kurie bus vykdomi kartu su NATO šalių mokslininkais, specialistais, bus naudingų santykių pradžia. Bendri tyrimai atliekami kartu su Vakarų mokslininkais. Lietuvos mokslas įtraukiamas į pasaulio mokslą.

Iš valstybės biudžeto negauname pinigų naujai technikai įsigyti ir turimai technologijai atnaujinti. O programa “Science for Peace” neduoda nė vieno cento darbo užmokesčio. Visi pinigai skirti prietaisams įsigyti ir trumpalaikiams vizitams į Vakarų šalis.

NATO atstovai skundėsi, kad labai mažai kitų sričių mokslininkų, ypač gamtos apsaugos specialistų, įsijungia į programas. Kol kas negauta ne vieno siūlymo.

Respublikos biudžetas lėšų mokslininkams skirs nepakankamai, todėl technologinės bazės atnaujinti negalėtume. Vienas šaltinių - dalyvavimas NATO programose. Šiandien NATO pinigai skiriami taikai ir gamtosaugai.

Ir gal vieną kitą teiginį pokalbio pabaigai?

Prieš kiek laiko buvo aptariamas klausimas, ar reikia, ar nereikia Lietuvai dvidešimt devynių institutų. Jeigu mokslininkas gerai dirba, nesvarbu, kur - institute, ar universitete, jis yra reikalingas. Pirmiausia Vyriausybę reikėtų įtikinti, kad Lietuvoje turi buti remiami mokslininkai, pasiekę tarptautinį lygį.

Taip pat reikia neužmiršti, kad šalyje yra savų problemų, todėl reikia remti tuos mokslininkus ir institucijas, kurie sprendžia vietines problemas. Manau, kad vien žemės ūkio Lietuvai neužtenka.

Mokslo politikos platformą Lietuvoje turėtų formuoti Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, net atskiri mokslininkai. Kiekvienas mokslininkas turėtų būti ir politiku.

Ačiū už atsakymus.

G.Zemlicko nuotraukose:

Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil. dr. Steponas Ašmontas.

Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, NATO projektų koordinatorius Richard’as Williams’as, programos “Science for Peace” vadovas dr. Chris’as de Wispelaere’as, Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, karo atašė prie Nato Ole’is Christiansen’as, instituto laboratorijos vadovas dr. Saulius Balevičius.