Aukštasis mokslas ir tarptautinės programos

Šiuo metu daug diskutuojama apie Lietuvos įsijungimą į Europos Sąjungą. Aukštojo mokslo srityje daromi gana konkretūs žingsniai šia kryptimi. Lietuva kartu su kitomis Baltijos, Rytų ir Centrinės Europos šalimis yra įsijungusi į tarptautines “Phare”, “Socrates”, “Tempus”, “Eurofakulteto” ir kitas programas. Pagrindinė šių programų paskirtis - priartinti Lietuvos mokslą ir studijas prie Europos standartų. Šį tikslą siekiama įgyvendinti sprendžiant keturis uždavinius.

Pirma, universitetinių bakalauro ir magistro bei podiplominių studijų programų reforma, suderinant programas su tarptautiniais standartais.

Antra, mokymo ir mokymosi kultūros lygio universitetuose pakėlimas iki visuotinai pripažintų akademinių standartų.

Trečia, universitetų profesūros mokslinės ir pedagoginės kvalifikacijos pakėlimas iki lygio, užtikrinančio reformuotų studijų programų įsisavinimą ir savarankišką tęstinumą.

Ketvirta, modernių bibliotekų bei kompiuterių technikos tinklų sukūrimas, padedantis įgyvendinti tarptautinio lygio studijas bei mokslo tiriamąjį darbą universitetuose.

Šiems uždaviniams įgyvendinti 1992-1997 m. studijų institucijų pertvarkai Lietuva sunaudojo apie 37,66 mln. litų iš tarptautinių programų lėšų. Didžiausia lėšų suma apie 16,54 mln. litų, arba 43,93 proc. visų tarptautinių programų lėšų gauta per “Tempus” programą. Suskaičiavus lėšas pagal akademinius mokslo metus pastebima, kad daugiausia jų sunaudota 1996-1997 mokslo metais, tai sudaro apie 15,29 mln. litų arba, 40,6 procento. Mažiausiai lėšų sunaudota 1992-1993 mokslo metais, tai sudaro apie 2,64 mln. litų, arba 7,01 procento.

Pagal universitetinius “Tempus” projektus sunaudota apie 18,16 mln. litų (be VDU, VDA, VU ir KU, nes šios aukštosios mokyklos duomenų nepateikė), o individualių stažuočių stipendijoms - apie 2,24 mln. litų. Turimais duomenimis pagal universitetinius “Tempus” projektus didžiausią dalį lėšų (apie 4,18 mln. litų, arba 22,99 proc.), skirtų visoms aukštosioms mokykloms, sunaudojo Kauno technologijos universitetas. Mažiausiai lėšų (apie 247 tūkst. litų, arba 1,36 proc.) per universitetinius “Tempus” projektus gavo Lietuvos muzikos akademija.

Per 1992-1997 m. daugiausiai lėšų (apie 7,58 mln. litų) teko įrangai atnaujinti. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, lyginant su visomis Lietuvos studijų institucijomis, šiam tikslui skyrė daugiausiai lėšų, t. y. apie 1,94 mln. litų.

Nemaža dalis lėšų (apie 5,9 mln. litų) skirta dėstytojų ir kitų darbuotojų stažuotėms užsienyje. Studentų, magistrantų ir doktorantų studijoms užsienyje skirta apie 3,32 mln. litų. Šiam tikslui daugiausiai lėšų (apie 1,04 mln. litų) skyrė Vilniaus pedagoginis universitetas. LŽŪU, ŠU, LKKI ir LTA tam lėšų neskyrė. Vienintelis Kauno technologijos universitetas “Tempus” projektų lėšas naudojo moksliniams tyrimams.

Nuo 1992 m. universitetų mokslininkai palaipsniui įsijungė ir į Europos Sąjungos Mokslo ir technologijų plėtros programą “Framework”, daugiausiai į “Copernicus” paprogramės projektus. Turimais duomenimis, “Framework” projektų Lietuvoje biudžetas sudaro apie 12,95 mln. litų.

Lietuvos aukštosioms mokykloms per “Phare ACE” (stažuotės, individualūs projektai, konferencijos, doktorantūra) teko apie 9,73 mln. litų, arba 9,91 proc. visų tarptautinėms programoms skirtų lėšų. Didžiausia dalis lėšų (apie 3,15 mln. litų, arba 84,4 proc.) teko individualių projektų lietuviškajai daliai. “Phare ACE” individualių projektų užsienio ir lietuviškai daliai teko apie 16,46 mln. litų. Vadinasi, 19,14 proc. visos “Phare ACE” sumos, skirtos bendriems Lietuvos su užsieniu projektams, teko lietuviškajai individualių projektų daliai.

“Eurofakulteto” programa lig šiol buvo finansuojama iš trijų pagrindinių šaltinių:

  • iš TEMPUS programos lėšų, skiriamų “Eurofakulteto” programai iš nacionalinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos “Tempus” biudžetų;
  • iš Vakarų Europos valstybių, programos donorų, lėšų, skiriamų iš tų šalių biudžetų “Eurofakulteto” programoms reikmėms;
  • iš Baltijos valstybių, paramos recipienčių, biudžeto lėšų, skiriamų remti “Eurofakulteto” programai.

Deja, Lietuvos įnašas į “Eurofakulteto” programos vykdymo finansinį aprūpinimą, buvo ne tik pats mažiausias iš visų Baltijos valstybių, bet ir aiškiai neproporcingas gaunamai iš užsienio paramai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:

  • Lietuvos indėlis į “Eurofakulteto” programos finansavimą yra keleriopai mažesnis nei Latvijos ar Estijos;
  • iki 1997 m. Lietuva buvo vienintelė iš Baltijos valstybių, neparėmusi “Eurofakulteto” programos nacionalinio biudžeto lėšomis;
  • lėšos, skiriamos “Eurofakulteto” programai iš Lietuvos “Tempus” fondo, yra neproporcingai mažos palyginus ne tik su atitinkamu kitų dviejų Baltijos šalių indėliu, bet ir su nacionalinių “Tempus” fondų dydžiu. Antai , 1996-1997 m. m. Lietuva “Eurofakultetui” vėl skyrė tik 75 tūkst. ekiu iš 2500 tūkst. ekiu dydžio “Tempus” biudžeto. Tuo tarpu, perpus mažesnį “Tempus” biudžetą (1 200 tūkst. ekiu) turinti Estija tam skyrė dvigubai daugiau - 150 tūkst. ekiu);
  • Lietuvoje panaudotos “Tempus” programos lėšos net viršija jos pačios atitinkamą įnašą į bendrą “Eurofakulteto” aruodą; tai reiškia, kad Lietuvoje panaudojama dalis kitoms dviem Baltijos valstybėms Europos Sąjungos skirtų “Tempus” lėšų.

Parengė dr. Jolanta Vaičiūnaitė
(bus daugiau)